„Gautas pranešimas apie rastus negyvus kitus prie Irtyšiaus netoli Novoomsko gyvenvietėse. Tai patikrinti išvyko srities veterinarijos tarnybos darbuotojai“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus viršininkas Sergejus Liašukas.

Omsko nevyriausybinės žaliųjų organizacijos „Sibiro ekologinė sargyba“ pirmininkas ornitologas Sergejus Solovjovas savo ruožtu sakė, kad vietos žvejai praeitą savaitgalį taip pat informavo apie masiškai gaištančias žuvis.

„Veikiausiai tai užterštumo poveikis, kažkoks teršalų pliūpsnis. Dabar reikia surasti biologinių objektų ir atlikti tyrimus, kad būtų nustatyta žuvų ir kirų žūties priežastis. Tikėtina, kad tai tarpusavyje susiję“, – kalbėjo jis.

Aplinkos apsaugos agentūros „Rosprirodnadzor“ Omsko padalinys irgi nurodė gavęs informacijos apie gyvūnų žūtį Irtyšiuje ir pradėjęs aiškintis galimą vandens taršos incidentą.

Jau trečias per kelias pastarąsias savaites žuvų gaišimas Darlingo upėje praeitą naktį prasidėjo ties Menindžiu Naujosios Pietų Velso valstijos vakarinėje dalyje. Toje pačioje srityje šimtai tūkstančių žuvų nugaišo sausio pradžioje ir prieš Kalėdas.

Ekspertų nuomone, dėl karštų orų vandenyje smarkiai suveša dumbliai, o vėsiomis naktimis daug jų žūva ir irdami sueikvoja vandenyje ištirpusį deguonį.

Naujojo Pietų Velso pirmoji ministrė Gladys Berejiklian (Gledis Beredžiklian) blogą vandens kokybę siejo su užsitęsusia sausra, paveikusia didžiąją dalį valstijos.

Regiono vandens išteklių ministras Niallas Blairas (Nailas Bleiras) sakė, kad jo departamentas žinojo, kad meteorologinės sąlygos yra „baisios“ ir Menindžio rajone pastatė du saulės energija varomus aeratorius.

Po vėliausios masinės žuvų žūties sausio 6-7 dienomis vyriausybės nupirko iš viso 16 aeratorių, planuojamų naudoti valstijos vandens telkiniuose.

„Deja, nei mokslininkai, nei vietos gyventojai nesugebėjo pasiūlyti nieko, kas galėtų leisti išvengti tokio dalyko, išskyrus šviežio vandens atitekėjimą į sistemą, bet mes tiesiog jo neturime“, – žurnalistams sakė N. Blairas.

Menindžio regiono turizmo asociacijos prezidentas Robas Gregory (Robas Gregoris), organizuojantis išvykas upe, sakė, kad vyriausybė ketverius pastaruosius metus leido ūkininkams naudoti per daug vandens savo laukams drėkinti.

„Dabar nebeturime atsargų praplauti sistemai ir stebėjome deguonies išeikvojimą dėl melsvadumblių žydėjimo – ir štai koks galutinis rezultatas“, - sakė R. Gregory.

„Ko gero, šis žuvų gaišimas yra paskutinis, nes nebeliko kam gaišti“, – pridūrė jis.

Mario-Darlingo baseinas yra pagrindinis Australijos upynas. Jis apima keturias valstijas; šiame baseine užauginama trečdalis šalies suvartojamų maisto produktų.

Menindžio gyventojas Graeme'as McCrabbas (Graemas Makrabas) sakė, kad žuvų gaišimas aiškiai parodo, kaip vandens išteklių naudojimo planas „žlugdo visą sistemą“.

„Šiuo tikslu buvo išleista 13 mlrd. (Australijos) dolerių (8,16 mlrd. eurų) mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau viskas baigėsi... visiška netvarka“, – G. McCrabbas sakė visuomeniniam transliuotojui „Australian Broadcasting Corp.“

Artėjant federaliniams rinkimams, turintiems įvykti iki gegužės pabaigos, opozicijos atstovas aplinkosaugos reikalams Tony Burke'as (Tonis Berkas) paragino pateikti pastarųjų žuvų gaišimo incidentų mokslinį paaiškinimą.

„Vėliausia mano aplankyta upė buvo Darlingas, ir joje buvo galima stebėti besivystančią ekologinę katastrofą“, – žurnalistams sakė T. Burke'as.