Paraiškas pagal priemonę gali teikti ūkio subjektai, žvejojantys Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).

Ūkio subjekto bendrosios pajamos iš žvejybos pasyviosios žvejybos įrankiais ataskaitiniais metais turi būti didesnės nei apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamos.

Kaip teigia NMA, į paramą taip pat gali pretenduoti ūkio subjektai, vykdę verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje, neviršydami jiems skirtų žvejybos kvotų.

Paramą gali gauti ūkio subjektai, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją 2018 m. yra didesnės kaip 2455 eurai.

Paraiškas galima teikti iki spalio 4 d. Šiam paraiškų surinkimo etapui skirta 150 tūkst. eurų paramos lėšų.

Tai kas vyksta žuvininkystės sistemoje žvelgiant iš šalies sunkiai suvokiama. Susidaro įspūdis, kad Žemės ūkio ministerija ir žuvininkystės sistemos valdininkai norėtų, jog Lietuvos Baltijos jūros žvejyboje klestėtų viena grupė, o kiti žvejai skurstų.

Ar atsigaus skurdinami žvejai?

Tokia tendencija stebima jau keletą metų. Naujais aspektais ji pasireiškė skirstant 2016 metų žvejybos kvotas. Pernai gruodžio 17-ąją buvo paskirstyta 20 proc. 2016 metų kvotų. Tai buvo protingas sprendimas, nes žvejai, skirtingai nei 2015 metų pradžioje, galėjo pradėti žvejoti nuo pat pirmųjų metų dienų.

Visos kvotos nebuvo paskirstytos todėl, kad Seimas svarstė Žuvininkystės įstatymo pataisos dėl tolesnio žvejybos verslo.

Dauguma žvejų nėra patenkinti, kad du trečdalius strimėlių ir šprotų kvotų gaudavo bendrovė „Banginis“. Dėl 2013, 2014 ir 2015 m. kvotų skirstymų vyko teismų procesai. Daugumą jų yra laimėję tie žvejai, kurie save įvardina kaip valdžios atstumtieji ir skurdinamieji.

2015 m. Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisą, kuri numatė, kad vienai bendrovei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. atskirų žuvų kvotų.

Po šios pataisos šalia „Banginio“ atsirado bendrovė „Baltijos šprotai“. Kartu jos nusitaikė į tas pačias kvotas, kurias turėjo „Banginis“. Panašu, kad pabandyta apeiti Seimo priimtas įstatymo pataisas.

Seimo nario Eugenijaus Gentvilo iniciatyva Seime atsirado nauja Žuvininkystės įstatymo pataisos redakcija. Ji numatė, kad ne tik atskira bendrovė, bet ir verslo grupė negali gauti daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotų.

Tokia pataisa pagerintų dabar skurdinamų didžiosios dalies Baltijos jūros žvejų dalį. Kvotos būtų paskirstomos daugmaž tolygiai. Būtų sudarytos sąlygos iki šiol skurdintiems žvejams atsigauti.

Tačiau įstatymo pataisa Seime „gimdoma“ sunkiai. Iš principo pritarus įstatymo pataisoms priėmimas nukeltas į kovo mėnesį.

Ministerija kompromisų nepripažįsta

Sausio 22 dieną Klaipėdoje buvo numatyta paskirstyti likusias 2016 metų žvejybos kvotas. Tiek Seimo narys E.Gentvilas, tiek žvejų asociacijų vadovai Artūras Maželis ir Alfonsas Bargaila prašė visų kvotų neskirstyti. Prašyta paskirstyti tik 30 proc. kvotų, o likusias skirstyti tik po to, kai Seime bus priimta Žuvininkystės įstatymo pataisa.

Be to, teisme vyksta ginčas, ar galėjo naujai atsiradusi bendrovė „Baltijos šprotai“ perimti iš „Banginio“ dalį jo anksčiau naudotų kvotų. Apeliacinio teismo sprendimas turėtų būti šių metų pavasarį.

Vienok žemės ūkio viceministrės Linos Kojelytės nurodymas buvo bekompromisinis – skirstyti visas 2016 metų kvotas. Ji argumentavo, kad Seimui Žuvininkystės įstatymu pakeitus kvotų skirstymo principus pataisos įsigalios ne anksčiau kaip šių metų lapkričio 1 dieną.

Tokiais žemės ūkio viceministrės L.Kojelytės argumentais pratęsta tradicija vienai verslo grupei atiduoti du trečdalius strimelių ir šprotų kvotų.

Didžiausios tiek strimėlių, tiek šprotų kvotos atiduotos bendrovei „Baltijos šprotai“. Po jos liko „Banginis“. Kitų dalys yra žymiai mažesnės. Dauguma Baltijos jūros žvejų vėl gavę menkas kvotas šį sprendimą ketina skųsti.

Baltijos jūros žvejai dėl Žemės ūkio ministerijos nesugebėjimo tinkamai paskirstytų kvotas jau keletą metų neišlenda iš teismų.

Buvo ar ne pažeidimas?

Dauguma žvejų turėjo argumentą, kad kvotų skirstymą galima bent kelioms savaitėms atidėti, kol paaiškės, kokios sankcijos bus taikomos bendrovei „Baltijos šprotai“.

Laivai „Mingė“ ir „Gilija“, kuriais anksčiau žvejojo „Banginis“, 2015 metų pabaigoje buvo sulaikyti Latvijos teritoriniuose vandenyse ir palydėti į Ventspilio uostą. Čia buvo atliktas nuoseklus jų patikrinimas.

Laivai „Mingė“ ir „Gilija“ Latvijos žvejybos kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojo Vladislavs Barsukovs rašte ES institucijai nurodyti kaip priklausantys „Baltijos šprotams“.

Po laivų sulaikymo Latvijos vandenyse „Banginio“ savininkas Algirdas Aušra skundėsi Lietuvos žiniasklaidai, kad laivai neva buvę sulaikyti neteisėtai. Verslo grupę ėmėsi ginti ir Lietuvos žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus, kuris tiesiogiai kuruoja žvejybą Baltijos jūroje. Šiaip jau tokio rango valstybės tarnybos vadovas turėtų išlikti neutralus ir sulaukti dokumentų iš kolegų Latvijoje.

Po tikrinimo Latvijoje išlindo Lietuvos žuvininkystės sistemai nemalonūs duomenys. Klaipėdos žvejų grupė iš ES institucijų gavo tikrinimo Ventspilyje duomenis. Latvijos Žvejybos kontrolės departamento direktorė Evija Šmitė pranešimą pateikė ir Lietuvos žuvininkystės tarnyba. Jis užregistruotas šių metų sausio 6 dieną. Nurodyta, kad laive „Gilija“ iš viso buvo 218690 kilogramų žuvų, o 21 proc. neįrašytas laivo dokumentuose.

Žuvininkystės srities teisininkas Arvydas Žiogas tikino, kad pagal Latvijos teisę už pažeidimą, kai dokumentuose nenurodytos sugautos žuvys, įmonei gali būti skirta griežta sankcija net iki žvejybos licencijos naikinimo.

Galimą pažeidimą Latvijos žvejybos kontrolės departamentas ketina analizuoti vasario 10 dieną.

„Protokolas yra skundžiamas teisme. Ten yra elementarių gramatinių, skaičiavimo klaidų. Jis visiškai niekinis. Tai yra rimtas užsakymas, kuris sutapo su Seime svarstomu Žuvininkystės įstatymu“, - tikino A.Aušra.

Tarsi Latvijos žvejybos kontrolės institucijos būtų koks nors Lietuvoje konfliktuojančių žvejų įrankis?

„Po laivų sulaikymo Latvijos vandenyse buvo teigiamas, jog jie slapstėsi nuo vėjo. Dabar aiškėja, kad jie galėjo daryti pažeidimus“, - atkreipė dėmesį Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ vadovas Artūras Maželis. Jis pastebėjo ir tai, kad A.Aušra iki šiol atsiribodavo nuo bendrovės „Baltijos šprotai“, o dabar, kai išaiškėjo tas incidentas, lyg ir gina ją.

Baltijos jūros 2016 metų kvotų dalies (80 proc.) paskirstymas tonomis

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorės Indrės Šidlauskienės komentaras:

Latvijos valstybinės aplinkos tarnybos Žvejybos kontrolės departamento pareigūnas mus informavo, kad Latvijos vandenyse su Lietuvos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ,,Gilija" ir ,,Mingė", priklausantys UAB ,,Baltijos Šprotai", galimai pažeidė žvejybos taisykles. Jie paprašė pateikti šių laivų duomenis iš Lietuvos laivų stebėjimo sistemos ir elektroninių žvejybos žurnalų sistemos. Šie duomenys buvo pateikti. Kreipėmės į Latvijos valstybinę aplinkos tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie įvykį. Patikrinimo metu Latvijos pareigūnai nustatė, kad laive ,,Gilija" faktinis žuvų kiekis galimai viršija kiekį nurodytą Žvejybos žurnale. Todėl Latvijos valstybinė aplinkos tarnyba pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Kvotų skyrimo komisija 2016 m. sausio 22 d. skiriant žvejybos kvotą UAB ,,Baltijos šprotai" neturėjo pagrindo jos mažinti, nes dėl galimo pažeidimo Latvijos valstybinė aplinkos tarnyba dar nėra priėmusi sprendimų nei dėl sankcijos ūkio subjektui, nei dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Dėl laiku nesutvarkytos kvotų skirstymo tvarkos žvejai Baltijos jūroje negalės žvejoti bent jau dvi pirmąsias 2015 metų savaites.

Kodėl erzinami žvejai?

Nors Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir nepritarė, tačiau besibaigiant 2014 metams priimtą daug aistrų sukėlusį Žuvininkystės įstatymo pakeitimą patvirtino šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nors įstatymas ir įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, žvejai negalėjo pradėti žvejoti. Tuo ypač piktinosi Baltijos jūros priekrantės žvejai. Šiais metais jie kol kas galėjo gaudyti tik stintas.

Į jūrą negalėjo plaukti ir Baltijos jūros žvejai, nors po audrų buvo kelios palankios dienos.

Pagal naujus kvotų skirstymo prioritetus nesuspėta parengti kvotų skirstymo taisyklių. Praėjusią savaitę šios taisyklės dar buvo derinamos su žvejais. Buvo duotas terminas suderinti naujas kvotų skirstymo taisykles iki sausio 9 dienos. Tačiau žvejai siūlo terminą pratęsti iki sausio 16 dienos ir nedelsiant leisti žvejams gaudyti iki 10 proc. dydžio kvotų dalį. Svarbu, kad metinė kvota būtų paskirstyta nepažeidžiant Žuvininkystės įstatyme numatytų naujų kriterijų ir Lietuvos metinė kvota nebūtų pergaudyta.

Išvydę kvotų skirstymo taisyklių projektą, dauguma žvejų nusivylė. Jame kvotų skyrimas susiejamas su žuvų pardavimu aukcione.

Pernai gruodžio 22 d. Klaipėdoje su žvejais susitikusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė žadėjo, kad privalomas menkių pridavimas į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną bus panaikintas.

Toks žuvų gabenimas į Klaipėdą iš žvejybos rajonų prie Lenkijos ir Danijos krantų kelią žvejams didelių nepatogumų ir papildomų išlaidų. Privalomos žuvų pridavimo į aukcioną tvarkos nėra jokioje kitoje ES šalyje.

"Nesuprantu, ar Žuvininkystės departamento specialistai yra aukščiau už ministrę, ar sąmoningai erzinami žvejai", – stebėjosi Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Jo teigimu, Seimo priimtas įstatymas yra labai aiškus. Jis naikina žvejyboje buvusią monopoliją, numato vienai bendrovei skirti ne daugiau kaip 40 proc. vienos žuvies kvotų. Įstatymo nuostatos be jokių interpretacijų turėtų būti perkeltos į Kvotų skirstymo taisykles.

Akcentas – skaidrumas

Klaipėdietis Rimantas Sakas penkerius metus dirbo Europos Komisijos žuvininkystės institucijoje. Jis gerai susipažino su Baltijos ir Šiaurės jūros ES šalių žvejybos kvotų valdymo praktika.

"Pateiktos svarstyti taisyklės yra labai nekokybiškas dokumentas su sujaukta struktūra. Tai yra tiesiog atskirų ankstesnių taisyklių punktų kratinys, kurį bandoma pritaikyti prie naujausių Žuvininkystės įstatymo pakeitimų", – savo nuomonę dėstė R.Sakas.

Jo nuomone, kvotas turėtų skirstyti ne komisija, nes iš jos negalima pareikalauti jokios finansinės atsakomybės, o Žuvininkystės tarnyba. Komisija turėtų būti tik patariamoji institucija, kuri užtikrintų kvotų skyrimo skaidrumą ir socialinį teisingumą, kaip numatoma ES bendrojoje žuvininkystės politikoje.

Būtent skaidrumo ir socialinio teisingumo skirstant kvotas pastaraisiais metais labiausiai ir buvo pasigendama. R.Sakas siūlė 2015 metų kvotą skirstyti dalimis. Pradžioje kuo greičiau paskirstyti nedidelę dalį ir suteikti teisę žvejams gaudyti žuvis. Po to analizuoti kvotų skirstymo metodiką, ją koreguoti, ners praktikoje iškils įvairiausių niuansų. Jo nuomone, žalinga būtų skubiai patvirtinti dabar siūlomų taisyklių kratinį ir pagal jas paskirstyti visas metų kvotas. Taip gali būti padaryta nepataisoma žala.

Skaidrios kvotų skirstymo tvarkos nori ir dauguma žvejų. Dabar jiems labiausiai užkliūva tai, kad naujose taisyklėse nėra aiškaus mechanizmo, kaip skaičiuoti, kiek kokiai žvejybos įmonei turi būti skiriama kvotų. Baiminamasi, kad buvusi monopolinė bendrovė su žuvininkystės valdininkų palaiminimu gali būti suskaidyta į 2–3 bendroves ir pasiimti tą pačią dalį, kokią valdė – tik dabar jau tarsi legaliai.

"Kvotų skirstymo tvarka turi būti paprasta, aiški ir skaidri, kad visi žvejai žinotų, kas kiek sugavo žuvų, kokia dalis kvotų priklauso", – pastebėjo A.Bargaila.

Dabar, jo teigimu, žuvų sugavimai yra įslaptinti. Apie juos dalį informacijos, kuri nustebino, pavyko gauti tik per teismus.

Įvairiausi skirstymo variantai

2015 metais Lietuvos žvejams turi būti paskirstoma 3 266 tonos menkių, 4 772 tonos strimelių, 10 689 tonų šprotų, 1 486 vienetai lašišų.

Iš jų Baltijos jūros priekrantės žvejybai skiriama 5 proc. menkių (163 tonos), 7 proc. strimelių (334 tonos), 0,1 proc. šprotų (10,7 tonos).

Iki šiol daugiausiai nesutarimų kilo dėl Baltijos jūros strimelių ir šprotų kvotų skirstymo. Beveik 76 proc. šprotų ir beveik 78 proc. strimelių kvotų tekdavo vienai bendrovei. Dabar Seimo įstatymas jos "apetitą" kiekvienai žuvų rūšiai apribojo iki 40 proc. Taip pat priėmė nuostatą, kad ne mažiau kaip 5 proc. atskirų žuvų kvotų turi būti parduota per aukcioną.

Teoriškai ta viena bendrovė-buvusi monopolistė pagal naują tvarką turėtų gauti ne daugiau kaip 1 775,2 tonos strimelių ir 4 271,3 tonos šprotų. Kitoms žvejybos bendrovėms turėtų būti padalinta iki 2 440,9 tonos strimelių ir 5 873 tonos šprotų. Parduoti per aukcioną turėtų likti ne mažiau kaip 222 tonos strimelių ir 534 tonos šprotų. Pradinė kvotų pardavimo per aukcioną kaina numatyta ne mažiau kaip 1 proc. nuo parduotų žuvų rinkos vertės.

Viena tona tiek strimelių, tiek šprotų perdirbti į žuvų miltus parduodama maždaug už 290 eurų.

Tokiu atveju daugelį metų nepakankamai kvotų gavę kiti žvejai ekonomiškai atsigautų.

Taip būtų, jei kvotų skirstymo tvarka Lietuvoje būtų skaidri ir socialiai teisinga, kaip numato ES bendroji žuvininkystės politika.

Tačiau patys žvejai pripažįsta, kad skirstant kvotas gali atsirasti pačių įvairiausių niuansų ir kombinacijų. Dėl kvotų vyksta karas, todėl jų persiskirstymas nebus lengvas procesas. Daug kas priklausys ir nuo Lietuvos žuvininkystės tarnybos valdininkų.

Gali būti ir taip, kad buvusiam monopolininkui bus skirta po 40 proc. abiejų rūšių žuvų kvotų, nes daugiau negalima pagal Žuvininkystės įstatymo pataisas, o 30 ar 40 proc. bus parduodama per aukcioną, kad įkūrus naujas bendroves jas įsigytų buvęs monopolistas. Valstybei tarsi ir būtų naudinga kuo daugiau kvotų parduoti per aukcioną. Teoriškai nuo 30 proc. strimelių ir šprotų pardavimo per aukcioną ji gautų atitinkamai 3 863 ir 9 292 eurus. Pinigai nedideli, bet iškiltų pavojus, kad vėl visos kvotos "tekės" į vieno monopolininko grupę. Žuvininkystės sistemoje ir vėl bus nepasitenkinimai ir chaosas, kaip jau buvo 2013 ir 2014 metais.