Ar galėtume įvardinti kokią nors kasdienio gyvenimo buities problemą, tokią svarbią, kaip šiluma? Ypač šaltojo sezono metu, kuomet suprantame, kad pragyvenimas žiemą kainuoja išties nepigiai.

Neseniai ES šalyse atliktas tyrimas, klausiant, „ar turite galimybių gyventi pilnai apšildytuose namuose“, parodė liūdnoką vaizdą. 29,3 proc. lietuvių mano, kad neturi pakankamai galimybių patenkinti šildymo poreikius. ES vidurkis yra 8,7 proc., tad akivaizdu – šildymas kiekvienam opi problema. Norinčių ir galinčių gaminti bei tiekti šilumą nestinga, tačiau neramina šilumos kainų augimas, kurios, kaip žinia, įkandamos ne visiems. Kai kurie kaimynai renkasi gyventi „vėsiau“, tačiau toks pasirinkimas didina ligonių skaičių ir sukelia daug diskomforto.

Kodėl šiluma brangsta – ar tai nulemia gamintojų ir gamybos kaštų strategija, ar tiekėjai, tiekiantys mums tą produktą, ar mes patys, nesugebantys racionaliai panaudoti šį resursą? Neretai einama lengviausiu keliu – šildymo kainas imasi dengti savivaldybės, tačiau išmokomis pasinaudoja, tik vargingiau gyvenantys žmonės. 2017 m. kompensacijas gavo beveik 100 tūkst. gyventojų, kuriems buvo išmokėta apie 16 mln. eurų. Ne taip ir mažai. Tai yra pagalbos priemonė, tačiau ne problemos sprendimas. Tikram sprendimui reikia rimtesnio požiūrio, nes ir tie kompensavimo pinigai neatsiranda šiaip sau, juos irgi kažkas uždirba. Visi gyventojai turi gyventi geriau.

Šilumos gamintojų ir tiekėjų teigimu, šilumos kainų pokyčiai didžiąja dalimi priklauso nuo kuro kainos. Kurą galima pirkti užsienyje arba kaip nors rasti „arčiau namų“. Lietuva ir toliau išlieka priklausoma nuo importuojamų energijos išteklių: elektros, biokuro, gamtinių dujų, skysto kuro. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis, kuris 2017 m. sudarė 72,9 proc. Jis tolydžio mažėja, bet vis dar gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį (2016 m. – 53,6 proc.). Energetikos ekspertai pažymi, kad atsinaujinantys šaltiniai ir biokuras yra pati pigiausia žaliava šilumai gaminti. Šią sritį atpiginti galėtų ir efektyvūs visos šalies vyriausybės sprendimai bei savivaldybių apsisprendimai, kaip tą šilumą gaminti.

Vienu iš geriausių sprendimų patenkinti energijos poreikį, saugant gamtą ir jos išteklius, laikomi atsinaujinantys energijos ištekliai: hidroenergija, vėjas, saulė, geoterminė energija, kietasis biokuras (malkos ir medienos liekanos, šiaudai), biodujos, biodegalai, komunalinės ir pramoninės atliekos. ES šalys visos kartu yra numačiusios iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti ne mažiau 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos. Lietuvai iki tada teikia pasiekti 23 proc. (ES vidurkis – 17 proc.). Šį tikslą Lietuva pasiekė jau 2014 m. Atnaujintoje energetikos strategijoje numatoma, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemose energijos iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių dalis 2030 m. turėtų siekti 90 proc. Visam kietajam kurui bus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, o tai juntamas kainos mažinimas vartotojui.

Ne vien kuro kaštai sudaro galutinę šilumos kainą. Nemažą jos dalį sudaro ir perdavimo kaštai, kuriuos taip pat galima sumažinti, keičiant susidėvėjusius dar sovietmečiu paklotus, šiuolaikiškais izoliuotais vamzdynais, kuriuose sutaupoma iki 65 proc. šilumos. Tad, mums, politikams, reikia ieškoti lėšų šiems sprendimams įgyvendinti. Misija įmanoma – ilgalaikės investicijos į šilumos ūkį tikrai atsiperka.

Labiausiai sumažinti sąskaitas už šilumą gali gebėjimas taupiai ją vartoti. Būtent pastatuose prarandama didžioji dalis šilumos. Svarbu sandarinti ir apšiltinti namus, pakeisti langus ir duris, apskritai gerinti pastatų būklę. Nepaisant visų sunkumų, galima sakyti, kad einama teisinga, sakyčiau, „žaliąja“ kryptimi – pigiau gaminant, mažiau švaistant ir protingai paskirstant.

Dar kartą apie padėtį mūsų mieste.

Gruodį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke yra 4,90 ct/kWh be PVM. Ji 5,8 proc. mažesnė, nei 2017 m. gruodį. Pernai tą patį mėnesį centralizuotai tiekiama šiluma Kaune kainavo 5,20 ct/kWh be PVM. Kainos sumažėjimą lėmė bazinės šilumos kainos perskaičiavimas įvertinus bendrovės atliktas investicijas į efektyvumo didinimą.

Jau ne pirmi metai šilumos kaina Kaune (ir Kauno rajono bei Jurbarko savivaldybėse) stabiliai rikiuojasi tarp mažiausiųjų Lietuvoje. Tarp didžiųjų miestų gruodį mažiau moka tik Šiaulių gyventojai. Visuose kituose didžiuosiuose miestuose šiluma bus brangesnė (žr. grafiką).

Atkreiptinas dėmesys, kad Šiauliuose nėra nei vieno nepriklausomo šilumos gamintojo. Miestiečiams šilumą gamina ir tiekia tik miesto savivaldybei priklausanti „Šiaulių energija“.

Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, šilumos kaina „Kauno energijos“ aptarnaujamiems vartotojams šių metų gruodį yra ketvirtoji pagal mažumą Lietuvoje.

Šilumos kaina Kaune sumažėjo atlikus bazinės šilumos kainos perskaičiavimą, po kurio AB „Kauno energija“ pradėjo vartotojams kompensuoti per praėjusių ketverių metų laikotarpį susidariusį faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumą. Iš viso per šiuos metus nuo gegužės 1 d. AB „Kauno energija“ vartotojams bus grąžinusi apie 2,4 mln. eurų šio skirtumo.

Tikiu, kad jūsų namai bus šilti, o jei šilti, tai ir jaukūs. Galiausiai juk gyvename tam, kad būtume greta ir jaustume savo bendrystės šilumą.

Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs.1668845.