Šios dienos minėjimas bus rengiamas Vilniaus universitete (VU), Simono Daukanto kiemelyje, kur bus skaitomos žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardės.

Pasaulio tautų teisuolių vardus kartu su žydų gelbėtojų ainiais, Lietuvos žydų atstovais, VU bendruomenės nariais bei Seimo nariais skaitys ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Taip pat šia proga Vilniaus rotušėje bus atidaryta antroji parodos „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ dalis. Joje bus pristatomos Pasaulio tautų teisuolių gyvenimo istorijos.

Be to, penktadienį sostinės savivaldybė Vilniaus rotušės fasadą nuspalvins žydų gelbėtojų simbolio spalvomis.

Lietuvos žydų gelbėtojų dienai skirti renginiai vyks ir Anykščiuose, Kupiškyje, Panevėžyje, Marijampolėje, Palangoje, Jonavoje, Kėdainiuose, Varėnoje, taip pat kituose miestuose bei miesteliuose.

Kovo 15-ąją Lietuvos žydų gelbėtojų diena Seimas paskelbė 2022 metais.

Iki 2023 metų Pasaulio tautų teisuolio vardas buvo suteiktas 924 Lietuvoje žydus gelbėjusiems asmenims.

Lietuvoje pirmą kartą minint žydų gelbėtojų dieną, Vilniaus universitete, Simono Daukanto kiemelyje, buvo skaitomos 1785 žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardes.

„Džiaugiuosi, kad šiandien visi kartu minime vilties dieną, kurios herojai – žydų gelbėtojai tarsi dar kartą patvirtino, kad vilties šviesa ryškiausiai spindi gūdžiausioje tamsoje“, – į susirinkusiuosius kreipdamasi sakė premjerė.

Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, savo kalboje premjerė pabrėžė, kad būtent Holokaustas ir išbandymai žmogiškumui pažadino didvyrius – žmones, kurie nepaisydami galimų pavojų ir baimių dėl savo ir savo šeimų likimų gelbėjo žydų gyvybes ir visiems savo pavyzdžiu rodė, kad visada yra galimybių rinktis ir pasielgti teisingai.

Man atrodo, kad tuos žmones taip pat yra būtina prisiminti kaip šviesos pergalę prieš tamsą.

„Šviesą pasirinko visi žydų gelbėtojai, visi Pasaulio tautų teisuoliai. Nemanau, kad pasaulyje egzistuoja garbingesnis ir labiau įkvepiantis apdovanojimas. Šiandien šiame tikrojo Lietuvos žmogiškumo elito – Pasaulio tautų teisuolių sąraše – beveik tūkstantis Lietuvos piliečių, dar beveik tiek pat apdovanotų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi žydų gelbėtojų. Dar daugiau tame sąraše – žmogiškumo gelbėjimo istorijų. Tai nėra skaičiai. Tai yra žmonių gyvybės ir likimai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė sakė, kad žmones nuo priešinimosi blogiui gali sustabdyti savisaugos instinktas ir galimybė rinktis saugų stebėtojo vaidmenį bei pabrėžė moralinės pareigos reikšmę renkantis, kaip elgtis.

„Mes galime būti spaudžiami taip elgtis, bet niekas negali priversti mus taip elgtis. Neturi reikšmės, kiek žmonių pasirenka moralinę pareigą vietoj savisaugos, – svarbu, kad yra pasirinkusių pareigą ir taip parodžiusių, kad blogis nėra visagalis, kad jam įmanoma priešintis. Būtent todėl Pasaulio tautų teisuoliai, Lietuvos žydų gelbėtojai šiandien yra mums drąsos ir pasiaukojimo simbolis“, – sakė ji ir linkėjo, kad Lietuvos žydų gelbėtojų diena augintų viltį ir drąsą apsispręsti.

Vėliau žurnalistams ji kalbėjo, kad ieškant sudėtingo santykio su savo istorija, svarbu prisiminti žmones, kurie smarkiai rizikavo „labai žvėriškomis aplinkybėmis“ gelbėdami žydus.

„Man atrodo, kad tuos žmones taip pat yra būtina prisiminti kaip šviesos pergalę prieš tamsą“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ji taip pat pabrėžė, jog savisauga, „savo skūros gelbėjimas“ ir įsivaizdavimas, jog svetima tragedija asmeniškai nepalies, gajus ir šiandien, matant situaciją Rusijoje, jau daugiau kaip metus puolančioje Ukrainą.

„Kalbant apie tą pačią Rusiją, man atrodo, tas labai aiškiai matosi ir dabar, kad tie žmonės, kurie anksčiau manė, kad nereikia eiti į gatves, nereikia protestuoti, nes jų tai visiškai neliečia (...) dabar jie už bet kokį įrašą socialiniame tinkle gali gauti aštuonerius su puse metų, – sakė I. Šimonytė. – Tai va štai taip atsitinka dienų gale žmonėms, kurie yra abejingi.“

„Ir dažnai labai būna vėlu – reikia tikrai dramatiškų išbandymų, kad ta situacija pasikeistų. Gaila suvokti, kad tokia yra Rusijos visuomenė, bet tai ne pirmas kartas, kai žmonijos istorijoje, deja, taip atsitiko“, – kalbėjo ji.

Dienos minėjimas bus rengiamas Vilniaus universitete (VU), Simono Daukanto kiemelyje, jame bus skaitomos 1785 žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardes.

Pasaulio tautų teisuolių vardus drauge su žydų gelbėtojų ainiais, Lietuvos žydų atstovais, kelių šalių ambasadoriais ir VU bendruomenės nariais skaitys ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Didieji išbandymai ne tik griauna. Jie taip pat ir pažadina didvyrius. Tuos, kurių darbai kursto negęstančią viltį. Tuos, kurių dėka šiandien kalbame ne tik apie aukas ir budelius, bet ir apie gelbėtojus. Tuos, kurie visoms ateinančioms kartoms perduoda nemarią žinią, kad visada, net ir juodžiausioje naktyje, galime rinktis šviesą“, – Vyriausybės kanceliarijos pranešime cituojama ji.

Taip pat trečiadienį Marijos ir Jurgio Šlapelių name–muziejuje bus atidaryta paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais”.

Menotyrininkė Barbora Karnienė parodą kūrė drauge su architektu Tauru Budziu, kuris 2018-aisiais savo iniciatyva pradėjo projektą, skirtą įamžinti Lietuvos Pasaulio tautų teisuolių atminimą, jis, susitaręs su Teisuolių palikuonimis, vienodu atminimo ženklu žymi Teisuolių kapavietes ir atminimo įamžinimo vietas.

Lietuvos žydai niekada nepamirš savo geradarių, nes jie – Lietuvos tautos šviesuliai ir didvyriai.

Tuo metu Lietuvos žydų bendruomenės Jaschos Heifetzo (Jašos Heifeco) salėje vyks minėjimas, kurio metu bus pristatytas Tarptautinės Komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti iniciatyva sukurtas, Lietuvos žydų gelbėtojams pagerbti skirtas atminimo – padėkos ženklas, juo bus žymimos vietos, kuriose gyveno gelbėtojai, slėpę nuo nacių Lietuvos žydus.

„Lietuvos žydai niekada nepamirš savo geradarių, nes jie – Lietuvos tautos šviesuliai ir didvyriai“, – cituojama Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Savo ruožtu, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė kviečia žydų gelbėtojų dieną minėti šalies mokyklose.

„Tikiuosi, kad ši atmintina diena Lietuvoje sukurs nuostabių, iš vietos bendruomenių kylančių tradicijų. Norėčiau, kad kasmet mokiniai būtų supažindami su žydų gelbėtojų istorijomis. Puoselėdami savo krašto atmintį, kartu su mokytojais ir šeima jie galėtų atrasti savo krašte žydų gelbėtojų pavardes ir jų istorijas“, – parlamento kanceliarijos pranešime cituojama ji.

Kovo 15-ąją Lietuvos žydų gelbėtojų diena Seimas paskelbė praėjusių metų pabaigoje.

Pasaulio tautų teisuolio vardas yra aukščiausias apdovanojimas, kurį Izraelio valstybė gali įteikti žmonėms už jų nuopelnus humanizmui. Šį vardą yra gavę beveik 28 tūkst. žmonių iš 51 šalies.

2021 metų duomenimis, Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ Pasaulio tautų teisuoliais iš viso yra paskelbęs 918 lietuvių, kurie karo metais rizikavo savo sveikata ir gyvybe gelbėdami žydus.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.