Masinių žudynių vietą Paneriuose, Vilniuje, tyrę Jungtinių Valstijų, Kanados, Izraelio bei Lietuvos ekspertai aptiko pabėgimo tunelį, naujų sušaudymo duobių.
„(...) aptiko papildomų duobių, išryškino užžėlusius takus, kuriais buvo varomi pasmerktieji, sudegintų kūnų pelenų pasiskirstymą po teritoriją. Ir taip pat, kas yra svarbiausia, pasipriešinimo aktą – pabėgimo tunelį, apie kurį buvo daug kalbama istorinėje literatūroje, (...) dabar be paklaidų nustatytas ilgis – iki 30 metrų – labai konkrečiai“, – LRT radijui trečiadienį sakė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.
Anot jo, po šių tyrimų Paneriuose bus lengviau įrengti informacinius stendus, sukurti ekspoziciją. Aptiktą pabėgimo tunelį taip pat bus galima panaudoti būsimam muziejiniam kompleksui.
„Kadangi ten bus pastatytas muziejus, dalis, pavyzdžiui, pabėgimo tunelio, kuris įdomus ir reikšmingas visoje Holokausto literatūroje ir Antrojo pasaulinio karo istoriniuose šaltiniuose, jis galės būti dalimi muziejinės ekspozicijos“, – teigė M.Zingeris.
Tyrimai Paneriuose atlikti taikant neinvazines geofizikines technologijas. Tyrėjų grupei vadovauja Jungtinių Valstijų Hartfordo universiteto profesorius Richardas Freundas (Ričardas Froindas) bei Izraelio senienų tarnybos Kasinėjimų ir tyrimų departamento vadovas dr. Jonas Seligmanas (Džonas Zeligmanas). Tyrimo partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Vilniaus universitetas, Jeruzalės Hebrajų universitetas, Vilniaus Gaono valstybinis muziejus.
J.Seligmanas tvirtina, kad nuo 2004-ųjų kasinėjimų nauja yra tai, kad naudojant naujas technologijas pavyko aptikti pabėgimo tunelio įėjimo ir išėjimo vietas, nustatyti tikslią tunelio liniją, taip pat nustatyta tranšėjos, kurioje buvo laikomos nacių aukos dar iki egzekucijos, vieta.
„Svarbiausia, kad radome didžiąją duobę nr. 1, kuri buvo prarasta - mes ją aptikome, nustatėme vietą tiksliai ten, kuri ji ir yra“, - pristatydamas Panerių memorialo tyrimų rezultatus žurnalistams sakė J.Seligmanas.
Jis priminė, kad visos egzekucijų duobės Paneriuose buvo pastatytos dar per pirmąją sovietų okupaciją Vilniuje - jose ketinta įrengti kuro saugyklas, tačiau vokiečiams 1941-ųjų birželį užėmus Vilnių, sovietai darbo neužbaigė. Mokslininkas taip pat pažymėjo, kad vadinamuoju „Degintojų brigados“ tuneliu pabėgti bandė apie 40 žmonių.
„Tik penkiolikai pavyko pasiekti tvorą, visi kiti buvo nušauti. Iš pabėgusių vienuolika išgyveno karą. Tai yra visi žmonės - iš šimto tūkstančių žmonių, buvusių šioje vietoje, 11 pavyko pabėgti. Žinome tų žmonių pavardes. Jie užtruko (kasdami) 76 dienas, tai darė 40 žmonių - plikomis rankomis ir šaukštais. Turėkite omenyje, kad jie buvo surakinti grandinėmis“, - pasakojo J.Seligmanas.
Vilniaus pakraštyje esantis Panerių memorialas skirtas Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti, čia 1941-1944 metais naciai vykdė egzekucijas įvairiems žmonėms, daugiausiai žydams. Didelė dalis nužudytųjų palaikų buvo sudeginta, kiti liko užkasti šioje teritorijoje. Panerių miške taip pat nužudyti Lietuvos vietinės rinktinės, Armijos Krajovos kariai, įvairių tautybių Raudonosios armijos karo belaisviai, antinacinio pasipriešinimo dalyviai ir kitos nacių okupacinio režimo aukos.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
