LMA biblioteka ir Lietuvos dailininkų sąjunga gruodžio pabaigoje paskelbė skulptūrinės kompozicijos 16-ojo amžiaus valdovų porai idėjos ir jos įgyvendinimo konkursą, o pasiūlymų laukiama iki balandžio 9 dienos.

„Biblioteka yra pastatyta 16–17-ame amžiuje buvusios Radvilų jurisdikos (valdos – BNS) ribose. Toje vietoje, kur stovi biblioteka, yra buvę Radvilų tvenkiniai. Mes turime teisę sakyti, kad iš netoliese buvusių Radvilų rūmų Barbora galėjo keliauti į susitikimus, pasimatymus su Žygimantu (Augustu – BNS)“ – BNS sakė Vrublevskių bibliotekos vadovas Sigitas Narbutas.

Jo teigimu, Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei skirta skulptūra papildys Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje eksponuojamą 19-ojo amžiaus viduryje skulptoriaus Tomo Oskaro Sosnovskio sukurtą kompoziciją, skirtą Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai bei jo žmonai Jadvygai.

„Jeigu jau yra viena valdovų pora, kuri įdomiai ženklina mūsų istoriją, beliko atsirasti ir kitai valdovų porai, kuri kur kas ženkliau žymi sostinės Vilniaus ir visos Lietuvos istoriją labai gražia meilės legenda“, – teigė S. Narbutas.

Pasak jo, skulptūrinis akcentas sostinės T. Vrublevskio gatvėje priešais jau rekonstruotą bibliotekos knygų saugyklą esančiame kiemelyje buvo numatytas remontuojamos bibliotekos techniniame projekte.

S. Narbutas tikisi, jog skulptūra kiemelyje iškils 2024–2025 metais. Jo skaičiavimais, ji gali kainuoti 50–100 tūkst. eurų. Lėšų tikimasi pritraukti iš privačių rėmėjų, įmonių, taip pat nedidelę dalį planuojama panaudoti iš bibliotekos remontui skirto 15,5 mln. eurų biudžeto.

Su skulptūrinės kompozicijos idėjos konkurso nugalėtoju bus pasirašyta sutartis, pirmos–trečios vietų laimėtojams bus skirti 500–1,5 tūkst. eurų piniginiai prizai.

Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcijos darbai pradėti 2016 metų pabaigoje, juos už 15,5 mln. eurų atlieka statybų bendrovė Panevėžio statybos trestas (PST).

Parodos atidaryme Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda. Jis kartu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) yra šios parodos globėjas.

Valdovų rūmai skelbė, kad į sostinę atvežta Žygimanto Augusto kolekcijos gobelenų kolekcija yra viena sudėtingiausių ir brangiausių parodų Lietuvos muziejininkystės istorijoje.

Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius Vydas Dolinskas yra sakęs, kad iki šiol už Vavelio sienų nė viename kitame pasaulio muziejuje nebuvo nerodytas tokios apimties Žygimanto Augusto gobelenų rinkinys – įprastai parodoms skolinami du–trys mažesni audiniai.

Vilniuje iki liepos 16 dienos bus eksponuojama beveik 40 Žygimanto Augusto kolekcijos gobelenų, pristatančių visas serijas. Tarp jų yra devyni didelio formato figūriniai audiniai.

Vilnos ir šilko siūlais, aukso ir sidabro gijomis prieš 500 metų gobelenus audė aštuonios Briuselio dirbtuvės, o visą kolekciją suformuoti Žygimantui Augustui užtruko apie dešimtį metų.

Žygimanto Augusto gobelenai laikomi vienu vertingiausių monumentalių meninių audinių rinkinių pasaulyje. Jie primena ir Krokuvos bei Vilniaus klestėjimo periodą – Renesanso epochą.

Kaip taip nutiko, kad būtent jai Vilniaus Stiklo kvartalas užsakė nutapyti šiuolaikinį Ž. Augusto ir B. portretą? Ir kaip nutiko, kad būtent šis portretas įkvėpė menininkę Juliją Janus sukurti šiai porai skirtą kultūros startuolį „Slapta meilė“?

„Dėl visko kalta Julija“, – juokiasi Miglė ir pasakoja, kad viskas prasidėjo 2019 metais, kai Julija Janus ją pakvietė į romantiškiausią Vilniaus legendą pažvelgti šiuolaikinio menininko akimis. Menininkei pasirodė žavu ne tik užsakymas, bet ir bendrystė: Stiklo kvartalo užsakymas nutapyti poros portretą buvo tarsi anų dienų aidas, kai senieji meistrai gaudavo užsakymus iš miesto šeimų ar gildijų sukurti jiems meno kūrinius, pažyminčius svarbią datą ar įvykį.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad Žygimantas Augustas, tapęs Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, viešai paskelbė apie savo vedybas su Trakų vaivados Stanislovo Goštauto našle Barbora Radvilaite-Goštautiene. Lietuvos bajorija buvo šokiruota, tačiau priėmė šią žinią santūriai. Visai priešingai ši žinia sutikta Lenkijoje – Žygimantui Augustui teko atlaikyti sunkias batalijas su karalystės bajorijos vadovais. Mados ir kultūros ikona – kunigaikštienė buvo pripažinta ir karūnuota Lenkijos karaliene. Tačiau jos gyvenimas, it trisdešimtmečio nesulaukusios roko žvaigždės, baigėsi tragiškai. Karalienė mirė praėjus penkiems mėnesiams po karūnavimo.

„Istorinis portretas, o dar – dviejų legendomis apipintų asmenybių. Ir ryški meilės istorija, – bet kuriam profesionalui tai būtų nemenkas iššūkis“, – savo jausmus prisimena dailininkė. Paveikslą sukurti ir paruošti jį eksponuoti M. Kosinskaitė turėjo per neįtikėtinai trumpą laiką – iki Ž. Augusto ir B. Radvilaitės 500-ųjų gimimo metinių minėjimo buvo likę vos pusantro mėnesio.

Esu gana drovi, nelinkusi klijuotis prie garsenybių, laimei, paaiškėjo, kad Vaidotas – itin malonus žmogus.

„Nebuvau tikra, kad tai įmanoma, bet vis dėlto ryžausi pamėginti“, – sako dailininkė, tomis dienomis savo darbą pradėjusi nuo modelių paieškos. Merginą, turėjusią įkūnyti Barborą, ji rado iškart, perkračiusi savo atmintyje pažįstamus veidus. „Mano įsivaizdavimas buvo visiškai stereotipinis – Barbora daili, mėlynakė lietuvė. Talentinga smuikininkė ir modelis Juna Armonaitė kaip tik atitiko šį įvaizdį, šviesių plaukų, išraiškingų, gilių akių, mažutė, kiek riesta nosyte, dailiomis putliomis lūpomis... Bet, ak, kokia aš buvau neteisi! Viskas iš esmės pasikeitė, kai pradėjau skaityti tekstus apie Barborą ir Žygimantą, kuriuos man siuntė Julija. Stereotipinis įvaizdis žlugo, pamačiau Barborą visai kitomis akimis – tai buvo tikra dama, moteris, turinti stiprų charakterį, net jos išorė buvo kitokia – amžininkai mini tamsias ir skvarbias akis, ryškią erelio nosį. Tą patį liudija ir pagal Barboros kaukolę mokslininkų atlikta jos galvos rekonstrukcija. Šitas įvaizdis man buvo kur kas arčiau širdies, taigi teko keisti pradinį sumanymą.“

Pamėginusi prisiminti pažįstamą vyrą, kuris galėtų tapti modeliu Ž. Augusto portretui, Miglė suprato nieko panašaus negalėsianti rasti. Jau norėjo prašyti, kad portretui pozuotų sūnus Mantas, ir staiga prisiminė grupę „The Roop“ ir jos vokalistą Vaidotą Valiukevičių. Ryškių bruožų, skvarbaus žvilgsnio, lieknas ir artistiškas – visiškai tai, ko reikia.

„Tačiau tada radosi nauja problema – kaip žvaigždę pasiekti, – juokiasi dailininkė. – Esu gana drovi, nelinkusi klijuotis prie garsenybių, laimei, paaiškėjo, kad Vaidotas – itin malonus žmogus, atradęs man laiko savo tuo metu itin įtemptame grafike. Jis tikras profesionalas, iškart suprato, ko man reikia, perprato personažą, taigi man liko tik perkelti ant drobės jo portretą. Ant jo, remdamasi to laikotarpio ikonografija, lipdžiau kostiumą ir aplinkos detales.“

Dailininkės sumanytas poros portretas tarsi pasakoja apie vieną akimirką, kai karalius Ž. Augustas dvarui pristato savo naują išrinktąją. Situaciją abiem nelabai jauki, abu šiek tiek įsitempę, bet kartu – kupini ryžto. Pagal to meto kanonus vienas nuo kito jie stovi per pagarbų atstumą, jokių saldžių apsikabinimų, tačiau emocinį ryšį vis tiek gali jausti. „Bent jau norėčiau, kad tie, kurie žiūrės į paveikslą, jį jaustų“, – sako menininkė ir priduria, kad šiame kūrinyje ji pati norėjusi išnykti, tapti tik technine atlikėja, – žmonės portrete yra kur kas svarbesni, nei žmogus, nutapęs juos.

M. Kosinskaitės paveikslas „Slapta meilė“ tapo vienu svarbiausių Vilniaus rotušėje atidarytos parodos akcentų. Paroda pristato šiuolaikinio dizaino kūrinius, kuriuose atsikartoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Ž. Augusto ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės B. Radvilaitės meilė, spindesys, prabanga, paslaptys, atodūsiai, skoniai ir kvapai. Specialiai parodai Lietuvos kūrėjai sukūrė Ž. Augusto ir B. Radvilaitės įkvėptą dovanų ir dizaino objektų kolekciją.

Projekto „Slapta meilė“, kuris jungia ir specialų maršrutą po Vilnių, ir visos Lietuvos kūrėjų bendruomenę, sumanytoja Julija Janus įsitikinusi, kad nuostabiausią legendą privalu išnaudoti Vilniaus vardui garsinti, be to, šiuolaikiniai daiktai, kuriuose gyva istorinė atmintis, mums leidžia prisiliesti prie svarbių šalies istorijos akcentų, suteikti jiems naują, daug suprantamesnę formą.

Parodoje „Slapta meilė“ J. Janus pristato kūrybos objektus, kurie atsirado bendrystėje su stiklo kūrėja Unda Prisca, stiklo menininku Remigijumi Kriuku, mados dizainere Andra Jatautiene, grafikos dizaineriu Gajumi Eidiejumi, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos drabužių konstravimo ir siuvimo studijų skyriumi, augalinio vaško gamintojais „Flamera“, patalynės kūrėjais „Decoflux“, „De Ribas Jewellery“ juvelyrais, saldainių fabriku „Rūta“, „Art-on“ spaudinių ir tekstilės ekspertais.

Parodos sumanymą padėjo įgyvendinti Lietuvos kultūros taryba, parodos kuratorius Petras Saulėnas, architektas Gediminas Stoškus.

Paroda veikia Vilniaus rotušėje iki gegužės 28 dienos.

„Juvelyriškai nukalti šarvai – išskirtinio meistriškumo ir neįkainojamas kūrinys, unikali istorinė Lenkijos ir Lietuvos paveldo relikvija, kurios istorija pasižymi tiek painiais detektyviniais siužetais, tiek ir legendomis“, – teigiama Valdovų rūmų pranešime.

Vieno šedevro parodą Valdovų rūmai parengė su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi.

Anot muziejaus, Žygimanto Augusto šarvai – išskirtinis paveldo reliktas, nes vaikiški šarvai buvo rečiau kuriami nei suaugusiųjų. Greitai augantiems vaikams šarvai netrukus tapdavo per maži, tad jie dovanoti ne dėl praktinių sumetimų, o vien siekiant užmegzti politinius, dinastinius ryšius.

Vilniuje eksponuojamus šarvus Žygimantui Augustui užsakė Romos, Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalius, būsimasis Šventosios Romos imperatorius Ferdinandas I (1558–1564), trylikamečiam rengiantis vestuvėms su jo dukra Elžbieta.

Šarvai, 1533 metais sukurti trylikamečiam berniukui, po dešimtmečio, 1543-iaisiais, kai pagaliau Krokuvos katedroje įvyko vedybų ceremonija, 23 metų sulaukusiam Lenkijos ir Lietuvos kronprincui jau buvo per maži, tad imperatorius Ferdinandas I jų žentui taip ir neįteikė.

Žygimantas Augustas (1520–1572) buvo paskutinysis Gediminaičių dinastijos Lietuvos didysis kunigaikštis (1529–1572) ir Lenkijos karalius (1548–1572).

Jo atsiradimo istorija apgaubta mįslėmis. XVI a. valdovo, paskutiniojo Jogailaičio Lenkijos ir Lietuvos sostuose laišką vienas Austrijos Graco miesto antikvarų rado dėžėje kartu su istoriniais karybos daiktais. Antikvariato darbuotojai nusprendė, kad šis dokumentas galėtų būti įdomus Lietuvos ar Lenkijos kolekcininkams, bibliotekoms bei muziejams, ir paskelbė parduodą netikėtai atrastą Žygimanto Augusto laišką aukcione. Valdovų rūmų muziejus įsigijo šį laišką, nes muziejuje kaupiamas rūmų šeimininkų autografų rinkinys, be to, Žygimantas Augustas daug laiko praleido Vilniuje ir mėgo šį miestą. Jam valdant Vilnius buvo tapęs faktine ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos sostine, šio valdovo rūpesčiu buvo baigti renesanso stiliumi rekonstruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, juose sukauptos Europą stulbinusios brangenybių, meno, ginklų šarvų, retenybių kolekcijos, turtinga biblioteka.

Valdovų rūmų muziejaus specialistai svarsto, kad XVI a. antroje pusėje rašytas laiškas kelis šimtus metų galėjo būti saugomas Austrijoje, nes Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas jį siuntė žmonai Kotrynai Habsburgaitei, kuri tuo metu keliavo iš Lenkijos į Austriją. Iš teksto matyti, kad Lenkijos ir Lietuvos valdovė kelionės metu su Žygimantu Augustu nuolat keitėsi laiškais.

Valdovų rūmų muziejaus įsigytame laiške Žygimantas Augustas rašo, kad jį pasiekė žmonos Kotrynos laiškas, kuriame ji išreiškė viltį, kad Žygimantas Augustas yra sveikas ir sėkmingai grįžo į Lenkiją. Valdovas dėkoja už gerus palinkėjimus ir taip pat linki žmonai daugybės malonių įspūdžių. Valdovas prašo, kad Kotryna ir toliau praneštų laiškais ar kitais būdais, taip pat per Pėčo (laiške minimas sen. miesto pavadinimas – Quinqueecclesia) vyskupą, ar sėkmingai klostosi jos kelionė. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis rašo neprieštaraująs, kad žmonos dvaro matrona būtų išsiųsta (taip žmonai leidžiama atsisakyti vienos iš dvaro damų). Tačiau, pasak valdovo, į jos vietą turi būti surasta kita matrona. Žygimantas Augustas laiške užsimena, kad dar vieno prašymo sprendimą atidedąs vėlesniam laikui. Taip pat pažada parašyti, kai pagerės jo sveikata.

Valdovų rūmų nuotr.

Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė sako, kad tai itin vertingas ir retas eksponatas, nes tokių laiškų iš XVI a. su valdovo autografu Lietuvoje esama labai nedaug. Vertingas ir laiško turinys, iš kurio daugiau sužinoma apie Žygimanto Augusto ir jo žmonos Kotrynos Habsburgaitės tarpusavio santykius: matyti, kad, nepaisant to, jog sutuoktinių santykiai buvo sudėtingi ir stokojo tarpusavio šilumos, bendrauta mandagiai ir draugiškai. Toks bendravimas išliko netgi faktiškai išsiskyrus.

Trečioji ir paskutinioji Žygimanto Augusto žmona Kotryna Habsburgaitė už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio ištekėjo 1553 m. birželį, praėjus dvejiems metams po Barboros Radvilaitės mirties. Kotryna, kaip ir jos jaunesnioji sesuo – pirmoji Žygimanto Augusto žmona Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545), buvo Šventosios Romos imperatoriaus, Vengrijos ir Čekijos karaliaus, Austrijos arkikunigaikščio (erchercogo) Ferdinando I ir Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Onos Jogailaitės (1523–1596) dukterys. Taigi Žygimantas Augustas buvo vedęs savo artimas giminaites – pusseserės dukteris, kurioms kartu buvo ir sutuoktinis, ir antros eilės dėdė.

Kaip ir sesuo Elžbieta, gyvenusi, 1545 m. mirusi ir palaidota Vilniuje, Kotryna Habsburgaitė Lietuvos sostinėje praleido nemažai laiko. Pirmą kartą Vilnių ji pamatė 1554 m. gegužę. Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad vietiniai ją sutiko labai šiltai, dvare visą vasarą vyko puotos ir vaišės. Su nedidelių išvykų pertraukomis Vilniuje valdovė gyveno net devynerius metus. Jai viešint Lietuvos sostinėje buvo pasklidusios džiaugsmingos kalbos apie Lenkijos ir Lietuvos valdovo sutuoktinės nėštumą, tačiau dėl nežinomų priežasčių vaikelio pora taip ir nesulaukė. Ši neišpildyta viltis pakenkė tiek Kotrynos įvaizdžiui, tiek sutuoktinių tarpusavio santykiams.

1562 m. Kotryna Habsburgaitė Vilniuje šventė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės vestuves su Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza, vėlesniu Švedijos karaliumi. Tuoktuvės įvyko spalio 4-ąją, Šv. Pranciškaus dieną.

Valdovų rūmų nuotr.

Vestuvės buvo labai iškilmingos, vyko žaidynės, turnyrai, grojo muzika, su mažomis pertraukomis puota truko visą savaitę. Žygimantas Augustas ir Kotryna Habsburgaitė dar pusę mylios už Vilniaus lydėjo jaunavedžius.

Kai Lenkijos ir Lietuvos valdovas Žygimantas Augustas išvykdavo į Varšuvą, Kotryna Habsburgaitė ne kartą gyveno Vilniuje viena, sakydama, kad čia jai būti maloniau, o santykiai su vietos diduomene – šiltesni. Nuo 1556 m. kompaniją Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje jai palaikė Žygimanto Augusto seserys Ona ir Kotryna Jogailaitės. Šias tris moteris siejo draugiški santykiai. 1566 m. dėl nesėkmingai susiklosčiusių vedybinių santykių Žygimanto Augusto žmona išvyko iš šalies ir apsigyveno Lince, Austrijoje. 1572 m. vasarį ten mirė. Tų pačių metų liepą Knišine užgeso ir jos sutuoktinio, paskutiniojo Jogailaičio Žygimanto Augusto gyvybė.

Netikėtai surastą 1566 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laišką su autentišku valdovo autografu jau nuo kitos savaitės antradienio, lapkričio 15 d., bus galima išvysti Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje – Barokinėje valdovo bibliotekoje. Kaip žinoma, Žygimantas Augustas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje buvo sukaupęs vieną didžiausių ir turtingiausių to meto Europoje bibliotekų, kurioje būta per 4 tūkst. knygų. Valdovo laiškas, kaip naujai įsigyta unikali lituanistinė vertybė, bus rodomas kelis mėnesius, o vėliau perduotas į restauratorių rankas, kad būtų išsaugotas ilgiems šimtmečiams.

Vizitas vyksta sudėtingomis pandemijos sąlygomis, todėl daugelio pirminių su jubiliejaus minėjimu susijusių sumanymų teko atsisakyti. Tačiau prezidentūros Žaliojoje salėje, kurioje planuojamas Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų susitikimas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai įrengė parodą, skirtą Žygimanto Augusto epochai.

„Siekdami simboliškai paminėti Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metines, dar vasarą ėmėme planuoti Lenkijos prezidento vizitą į Lietuvą. Ši istorinė asmenybė yra Lietuvos ir Lenkijos bendros istorijos gija, primenanti, kad mūsų valstybes sieja europietiškomis vertybėmis grįsta regioninė partnerystė, o šalių vienybė yra svarbiausias ginklas tiek atgrasant išorės grėsmes, tiek kovojant su iššūkiais šalių viduje. Žygimanto Augusto epocha yra svarbus ir reikšmingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos istorijos laikotarpis, garsėjęs Renesanso kultūros suklestėjimu, meno mecenatyste, mokslo ir kultūros puoselėjimu, konfesine tolerancija. Dvišaliuose susitikimuose su Lenkijos Prezidentu visada prisimename mūsų šalių bendrą istoriją, kultūros paveldą, žmonių ryšius, kurie užtikrina ir stiprina mūsų bendrystės tąsą“, – sako G. Nausėda.

Parodoje eksponuojami per Valdovų rūmų teritorijos archeologinius tyrinėjimus surasti įspūdingi XVI a. vidurio renesansiniai kokliai, papuošti Lietuvos Vyčio, Lenkijos Erelio ir Sforcų Žalčio, ryjančio vaiką, herbais. Šie heraldiniai ženklai primena, kad Žygimantas Augustas buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Milano kunigaikštystės Bonos Sforcos sūnus. Greta šių heraldinių koklių bei krosnies viršutinės dalies herbinio skydelio parodoje rodomas ir heraldinės krosnies, kuri yra atkurta Valdovų rūmų Žemutinėje sosto salėje, maketas.

Visas šios salės dekoras atspindi XVI a. vidurio, Žygimanto Augusto ir jo tėvų laikų, renesanso stilistiką ir tą laikotarpį, kai Vilnius ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija buvo ne tik politinis, diplomatinis, bet ir kultūrinis, meninis viso Europos regiono centras. Žygimanto Augusto Vilniaus rūmuose sukauptą legendinį lobyną, kuriuo yra žavėjęsis netgi Romos popiežius Bernardas Bondžovanis (Bernardo Buongiovanni), primena du archeologų surasti įspūdingi XVI a. antros pusės auksiniai žiedai – vienas su deimanto, kitas – su rubino akute.

Kaip Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto laikais atrodė svarbiausi Lietuvos miestai (sostinė Vilnius ir Gardinas), galima pamatyti šių miestų panoraminiuose vaizduose, atspausdintuose Georgo Brauno atlase. Vilnius čia vaizduojamas apie 1545 m., kai Žygimantas Augustas, tėvo valia ką tik tapęs faktiniu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, atvyko į Lietuvos sostinę ir ėmėsi savo rezidencijos statybų. Gardino miesto vaizdas atkuria 1568 m. įvykius, kai čia susirinkęs Lietuvos Seimas svarstė unijos su Lenkija klausimus. Dalis parodos eksponatų trumpam atkeliavo iš dėl pandemijos uždaryto Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijų. Muziejaus nuolatinėse ekspozicijose yra daugybė šių ir kitų ženklų bei artefaktų, primenančių Žygimantą Augustą ir jo epochą.

Žygimantas Augustas (1520–1572), sulaukęs vos dvejų metų amžiaus, tėvų pastangomis Lietuvos diduomenės buvo pripažintas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu – sosto įpėdiniu. Devynmetis Žygimantas Augustas 1529 m. Vilniuje buvo pakeltas (karūnuotas) Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o iškilmės vyko Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos rūpesčiu ką tik pastatytuose prabangiuose Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. 1544 m. tėvo valia Žygimantas Augustas tapo faktiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovu ir su žmona Elžbieta Habsburgaite persikėlė gyventi į Lietuvos sostinę, ėmėsi valstybės reikalų bei rezidencijos plėtros. 1548 m., po tėvo mirties, Žygimantas Augustas tapo ir Lenkijos karaliumi, bet Vilnių mėgo labiau nei Krokuvą ir čia toliau praleisdavo daug laiko, tęsė rūmų statybas, suformavo uždarą kiemą ir pavertė savo Vilniaus rezidenciją tikru itališkuoju Palazzo. Čia valdovas susipažino su Barbora Radvilaite, ją vedė. Žygimantas Augustas mirė 1572 m., nesulaukęs palikuonių. Su juo baigėsi lietuviškoji Gediminaičių-Jogailaičių dinastija, bemaž 200 metų siejusi Lietuvą ir Lenkiją nuo pat XIV a. pabaigos.

Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas vertinamas nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės, jis reformavo Lietuvos valstybę, modernizavo administraciją, teismus, inicijavo Antrojo Lietuvos Statuto parengimą, įvykdė sėkmingą Valakų reformą, įkūrė Vilniaus jėzuitų kolegiją, netrukus tapusią universitetu, dovanojo jai savo turtingą biblioteką. Būtent Žygimantas Augustas laikytinas svarbiausiu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų statytoju, Renesanso kultūros, meno tradicijų skleidėju, vienu pirmųjų kolekcininkų, sukaupusių Europoje garsėjusius brangenybių, knygų, ginklų, šarvų, gobelenų, įvairių retenybių rinkinius. Daugumą šių rinkinių Žygimantas Augustas kaupė ir saugojo Vilniuje, anot B. Bondžovanio, „kad lenkai nematytų ir nekaltintų išlaidavimu“. Jis mėgo ir dažnai bei ilgai rezidavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje nuo pat vaikystės iki 1566 metų.

Iš kitos pusės, Žygimantas Augustas atplėšė nuo Lietuvos Ukrainą ir privertė Lietuvą ne itin palankiomis sąlygomis sudaryti uniją su Lenkija. Tokioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės sąjungoje, sukūrusioje Abiejų Tautų Respubliką, Žygimantas Augustas matė ir Lietuvos, ir Lenkijos saugumo ir klestėjimo garantijas pasibaigus dinastijai. Tiesa, Žygimantas Augustas įvėlė Lietuvą, o vėliau ir Lenkiją į karus su Maskva dėl Livonijos. Su jo mirtimi pasibaigė Gediminaičių-Jogailaičių dinastija, kurios valdymo laikotarpis Lietuvos ir Lenkijos istorijoje laikomas aukso amžiumi.

Už dokumentą, kurį parlamentarų grupės vardu pristatė Seimo narys Arūnas Gumuliauskas, balsavo 65 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras.

Rezoliucijoje primenama, kad Žygimantas Augustas sustiprino Lenkijos ir Lietuvos santykius, kad jis buvo Lenkijos – Lietuvos valstybės stiprios jungties su Baltijos jūra koncepcijos autorius bei jos įgyvendintojas.

Pritardamas rezoliucijai Seimo narys Antanas Matulas atkreipė parlamentarų dėmesį į tai, kad Pasvalyje 2018 metais yra pastatytas paminklas Žygimantui Augustui, ir pakvietė kolegas apsilankyti šiame miestelyje.

Seimo narys Mantas Adomėnas pažymėjo, kad valdant Žygimantui Augustui suklestėjo ne tik ekonomika,  bet ir Lietuvos kultūra.

„Jis tikrai vertas paminėjimo šia rezoliucija“, – mano M. Adomėnas.

Žygimanto Augusto asmenybė įkūnija geriausias Europos regiono politines tradicijas.

Tuo metu Seimo narys Audronius Ažubalis pastebėjo, kad Žygimantas Augustas yra nevienareikšmiškai vertinamas.

„Ar mes visus karalius minėsime?“ – skeptiškai pasisakė A. Ažubalis.

Seimo narys Vytautas Juozapaitis mano, kad tokia politinė rezoliucija yra visiškai tuščia, ir pakvietė pagerbti ir karaliaus motiną Boną Sforcą.

„Žygimantas Augustas įėjo į lenkų ir lietuvių tolerancijos istoriją. Likdamas ištikimu katalikybei, jis tuo pačiu metu pripažino tarpreliginį diskursą ir rūpinosi, kad būtų gerbiamos stačiatikystės bei protestantizmo išpažinėjų teisės. Būdamas puikiai išsilavinusiu valdovu, Žygimantas Augustas pasistengė, kad jo valdymo laikais, Renesanso epochoje, vystytųsi literatūra, menas ir architektūra, o jo valdoma valstybė taptų vienu iš humanizmo centrų“, – sakoma Seimo priimtoje rezoliucijoje.

Suvokdami Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto nuopelnus, rezoliucijos autoriai ragina prisiminti jo gyvenimą bei pasiekimus.

„Kraujo ryšiais susijęs su vienomis garsiausių Europos giminių Habsburgais ir Aragonais istorijos puslapiuose jis išliko kaip vienas žymiausių valdovų. Žygimanto Augusto asmenybė įkūnija geriausias Europos regiono politines tradicijas“, – sakoma rezoliucijoje.

Beje, dokumentą, pagerbiantį Žygimantą Augustą, yra priėmęs ir Lenkijos Seimas.

2020 m. rugpjūčio 1 d. sukako 500 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo.

Įregistruotame dokumento projekte primenama, kad Žygimantas Augustas sustiprino Lenkijos ir Lietuvos santykius, kad jis buvo Lenkijos – Lietuvos valstybės stiprios jungties su Baltijos jūra koncepcijos autorius bei jos įgyvendintojas.

„Žygimantas Augustas įėjo į lenkų ir lietuvių tolerancijos istoriją. Likdamas ištikimu katalikybei, jis tuo pačiu metu pripažino tarpreliginį diskursą ir rūpinosi, kad būtų gerbiamos stačiatikystės bei protestantizmo išpažinėjų teisės. Būdamas puikiai išsilavinusiu valdovu, Žygimantas Augustas pasistengė, kad jo valdymo laikais, Renesanso epochoje, vystytųsi literatūra, menas ir architektūra, o jo valdoma valstybė taptų vienu iš humanizmo centrų“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Suvokdami Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto nuopelnus, projekto autoriai ragina prisiminti jo gyvenimą bei pasiekimus.

„Kraujo ryšiais susijęs su vienomis garsiausių Europos giminių Habsburgais ir Aragonais istorijos puslapiuose jis išliko kaip vienas žymiausių valdovų. Žygimanto Augusto asmenybė įkūnija geriausias Europos regiono politines tradicijas“, – sakoma rezoliucijos projekte.

2020 m. rugpjūčio 1 d. sukako 500 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo.

Rezoliucijos projektą įregistravo Seimo nariai Arūnas Gumuliauskas, Viktoras Pranckietis, Jonas Liesys, Rima Baškienė, Irena Degutienė, Irena Šiaulienė, Gediminas Kirkilas.

Ukrainoje sukurtas ir iš šios šalies atkeliavęs meno kūrinys papuoš Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdves, o lankytojams jis bus pristatytas specialiai surengtose iškilmėse 2020 m. liepos 6 d., švenčiant Valstybės dieną ir minint Valdovų rūmų muziejaus septynerių metų aktyvios veiklos ir atsivėrimo lankytojams sukaktį.

„Žygimantas Augustas – dažnai kontraversiškai vertinamas, dramatiškais laikais gyvenęs, Vilnių labai mylėjęs ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų statybai bei rezidencijos plėtrai bene labiausiai nusipelnęs valdovas. Tad esame dėkingi kūrėjų komandai, mecenatams ir visiems prisidėjusiems prie dovanos, kuri pabrėžia šio valdovo atmintį jo tikruosiuose istoriniuose namuose“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavęs Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) biustas yra dar 2018 m. įgyvendintos Vyčio paramos fondo iniciatyvos atgarsis. Paskelbęs valdovo paminklo konkursą, fondas sulaukė skulptorių Stasio Žirgulio ir Algirdo Boso pasiūlymo, tačiau tuo metu neturėjo galimybių modelį išlieti numatytu laiku. Dėl šios priežasties nuspręsta įgyvendinti kūrėjų iš Ukrainos Boriso Krylovo ir Olesiaus Sydoruko pasiūlytą variantą. Ukrainiečiams talkino žinomas Lietuvos menininkas Rimantas Dichavičius, o liejimo darbus padėjo atlikti Roberto Gabulo vadovaujamas Ukrainos fondas „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“.

Prie projekto taip pat prisijungė ir Pasvalio savivaldybė bei rajono bendruomenė. Pasvaliečiai šį valdovą laiko savo krašto garsintoju: 1557 m. Žygimantas Augustas su Livonijos ordinu pasirašė vadinamąsias Pasvalio sutartis, kuriomis buvo laikinai sustabdyta Maskvos ekspansija. Tad 2018 m. gruodžio 7 d. paminklas buvo atidengtas Pasvalyje, o šiais metais, minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metines, tokia pat skulptūra nuspręsta papuošti ir istorines erdves atkurtuose Valdovų rūmuose.

Oficiali biusto pristatymo Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinė menėje ceremonija numatyta 2020 m. liepos 6 d. 14 val. Joje dalyvaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyr Yatsenkivskyi, taip pat prie skulptūros atkeliavimo į Valdovų rūmų muziejų prisidėję žmonės – kultūros mecenatas ir verslininkas dr. Pranas Kiznis, kolekcininkas, Vyčio paramos fondo atstovas Vilius Kavaliauskas ir Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas Didžiojoje renesansinėje menėje. Šioje ceremonijoje, kaip viename iš Valstybės dienos programos renginių Valdovų rūmuose, bus galima apsilankyti nemokamai, tačiau būtina išankstinė registracija.

Švenčiant Valstybės dieną, Valdovų rūmų muziejus dirbs nuo 10.00 iki 18.00 val., o jos metu lankytojų laukia ir kitos pramogos. Įsigijus lankytojo bilietą, visą dieną bus galima lankyti nuolatines ekspozicijas bei net dvi išskirtines parodas. Tarptautinėje parodoje „Nuo SACRO iki PROFANO. Giorgio Barrati dailės kolekcija iš Milano“ bus galima pamatyti lituanistiniu požiūriu svarbius europinio meno lobius iš Italijos – beveik 100 Gotikos, Renesanso ir Baroko epochų tapybos bei skulptūros kūrinių, sukurtų tokių garsių dailininkų kaip Donatello, Filarete, Bronzino, Guido Reni, Carracci šeimos atstovų ir kt. Parodoje „Archeologijos atodangos: nauji tyrimai Valdovų rūmuose“ pristatomi per naujausius archeologinius tyrimus Valdovų rūmuose aptikti unikalūs radiniai nuo IX tūkst. pr. Kr. iki Lietuvos valstybės pradžios XIII–XIV amžiuje.

Norintieji pagilinti žinias galės dalyvauti muziejaus gidų vedamose ekskursijose „Istorinio valstybingumo ženklai Valdovų rūmuose“. Jose dalyvauti bus galima kas valandą nuo 11.00 val. iki 16.00 val. su lankytojo bilietu – gido paslauga bus suteikiama nemokamai.

Aktyvios veiklos netrūks ne tik Valdovų rūmų muziejuje, bet ir jo prieigose – šalia Valdovų rūmų iš Katedros aikštės pusės nuo 11.00 val. iki 16.00 val. veiks atvira kūrybinė studija, kurioje lankytojai bus kviečiami nusispalvinti Vyčio atvaizdais iš istorinių ir archeologinių šaltinių padabintą aitvarą. Studija nemokama, aitvarų ruošinius galima įsigyti kūrybinės studijos vietoje arba Valdovų rūmų muziejaus kasose.

Valstybės dienos renginių programos Valdovų rūmuose kulminacija įvyks Didžiajame kieme. Iškart po 21.00 val. tradiciškai giedamos Tautiškos giesmės – Lietuvos valstybės himno, čia bus galima pasiklausyti žymaus italų romantizmo kompozitoriaus Džakomo Pučinio (Giacomo Puccini) ir Pjetro Maskanjo (Pietro Mascagni) mokytojo, Amilkarės Ponkjelio (Amilcare Ponchielli) operos „Lietuviai“ koncertinės versijos lietuvių kalba.

Ši žymi romantinė opera sukurta pagal garsaus italų rašytojo Antonijaus Gizlanconio (Antonio Ghislanzoni) libretą, įkvėptą Adomo Mickevičiaus istorinės poemos „Konradas Valenrodas“. Lietuvoje operą „Lietuviai“ ketinta statyti jau 1939 m. Deja, Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija sutrukdė šios operos premjerą. Išeivijoje „Lietuviai“ pirmą kartą pastatyti 1981 m. Čikagos lietuvių operoje pagal Stasio Santvaro į lietuvių kalbą puikiai išverstą ir redaguotą libretą. Įspūdingas proginis operos „Lietuviai“ pastatymas buvo parodytas 2009 m. Trakų Salos pilyje, minint Lietuvos vardo 1000-metį.

„Lietuvių“ pastatymas Valdovų rūmų Didžiajame kieme – tai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Valdovų rūmų muziejaus bemaž dešimtmetį brandintas projektas, kuriuo siekiama pažymėti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, bet ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtus jubiliejinius metus. Viliamasi, kad A. Ponkjelio operos „Lietuviai“ sceninė versija Valdovų rūmų Didžiajame kieme bus atliekama kasmet ir ateityje tai taps gražia tradicija.

Didžiausio ir brangiausio visų laikų lietuviško miuziklo premjera JAV tapo istoriniu įvykiu: dar niekada tokio dydžio muzikos kūrinys iš mūsų šalies nebuvo atvežtas į Ameriką.

Režisierės Anželikos Cholinos miuziklas tapo ne tik simboliniu Lietuvą su išeiviais jungiančiu tiltu, tačiau ir tikru bendru darbu – prie trupės Čikagoje prisijungė vietinis choras „Dainava“,  vadovaujamas Dariaus Polikaičio. Beveik 60 choristų suteikė kūriniui naujo galingo skambesio.

Miuziklą „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ „Auditorium“ teatre stebėjo maždaug 4 tūkst. žmonių – tiek ir talpina miesto centre esanti 127 metų senumo garsaus teatro salė.

Dauguma publikos – ne tik iš Čikagos, tačiau ir iš visos Amerikos šia nepaprasta proga atvykę lietuviai. Žmonės skrido net iš kito šalies galo – Kalifornijos, Jutos, Floridos valstijų. Buvo atvykusių iš Viskonsino, Nebraskos, Niujorko, Atlantos, kitų JAV vietų.

„Lietuvoje gal sunku įsivaizduoti, koks svarbus šis vakaras visiems teatre esantiems Amerikos lietuviams. Tokie renginiai tampa didžiuliu postūmiu dar labiau puoselėti lietuvybę, mokyti lietuvių kalbos vaikus, didžiuotis savo protėvių šalimi ir niekada nepamiršti, kur mūsų šaknys“, – sako JAV lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Austėja Sruoga.

Galbūt šis miuziklas taps puikios tradicijos pradžia ir Amerika išvys dar daugiau didelių ir įspūdingų kūrinių iš Lietuvos. Lapkričio mėnesį Lietuvoje debiutuos naujas didelio biudžeto ir apimties A. Cholinos darbas  – miuziklas „Mindaugas Karalius“.  Pasigirsta nedrąsių kalbų, kad galbūt ir jį įmanoma atvežti į JAV.

Be lietuvių,  „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legendą“ stebėjo ir nemažai amerikiečių. Taip pat Čikagoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai. Nesuprantantiems lietuviškai neteko spėlioti, ką dainuoja artistai – libretas buvo profesionaliai išverstas į anglų kalbą ir veiksmas scenoje buvo realiu laiku titruojamas.

Neįmanomi dalykai virto įmanomais ir tuomet, kai likus parai iki kelionės buvo atšauktas Suomijos oro linijų kompanijos skrydis, kuriuo turėjo vykti daugiau nei pusė trupės – 31 žmogus.

Miuziklas į Ameriką vyko JAV lietuvių bendruomenės kvietimu. Pagrindinė projekto organizatorė A. Sruoga prisipažino, kad net lakiausios fantazijos vedama nebūtų įsivaizdavusi, į kokią beprotišką darbų ir netikėtumų karuselę ją įsuks mintis atvežti iš Lietuvos 54 žmonių trupę, kostiumus, dekoracijas; gauti visiems specialias darbo vizas; išnuomoti vieną garsiausių Čikagos teatro salių; sutvarkyti nesibaigiančią krūvą vis naujų dokumentų ir leidimų; rasti rėmėjus; sudėlioti ir suvaldyti visą renginio logistiką.

Per beveik dvejus metus trukusį pasirengimą amerikietiškai premjerai buvo momentų, kai atrodė, jog mintis – visiškai beprotiška ir neįgyvendinama, kad reikia viską mesti, kol nevėlu. Tačiau atkakli lietuvė, palaikoma jai padedančių tautiečių, nepasidavė.

„Esu be galo dėkinga savo organizaciniam komitetui: Giedrei Kniežai, Dainai Miežlaiškis, Eglei Bačionytei ir Dariui Polikaičiui, kurie savanoriškai nudirbo didžiulį darbą. Taip pat šimtams tautiečių, kurie padėjo ir visiems, kurių dosnumas padarė šį renginį įmanomu. Atvežti ir vieną kartą Čikagoje parodyti šį miuziklą kainavo maždaug tiek pat, kiek ir jį pastatyti“, – pasakojo A. Sruoga.

Tačiau milžiniška projekto sąmata buvo ne vienintelis galvos skausmas. Sunku išlikti ramiam, kai dėl Amerikos krantus siaubusio uragano buvo neribotam laikui vidury vandenyno sustabdytas rekvizitą gabenęs laivas ir iškilo didžiulė grėsmė, kad kostiumai bei dekoracijos nespės atvykti laiku.

Neįmanomi dalykai virto įmanomais ir tuomet, kai likus parai iki kelionės buvo atšauktas Suomijos oro linijų kompanijos skrydis, kuriuo turėjo vykti daugiau nei pusė trupės – 31 žmogus. Pasiūlytas alternatyvus skrydžio variantas visiškai netiko: artistai būtų pavėlavę. Tik įsikišus Lietuvos generaliniam konsului Čikagoje Mantvydui Bekešiui, Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ir Suomijos diplomatiniam korpusui pavyko rasti skrydį, kuriuo miuziklo dalyviai Čikagą pasiekė laiku.

Didelis iššūkis laukė ir „Dainavos“ choristų. Savo partijas jie buvo gavę jau seniai ir muzikinė dalis šiam profesionalams prilygstančiam mėgėjų chorui  nekėlė sunkumų. Tačiau vaidybos patirties choras neturėjo, o parepetuoti su trupe scenoje turėjo vos tris dienas.

„Mes su džiaugsmu priėmėme kvietimą prisijungti prie miuziklo. Pirmiausia – tai nuostabus kūrinys, apie kurį garsas iš Lietuvos atsklido net iki mūsų. Be to, mums didelė garbė būti scenoje su tokio lygio profesionalais. O trečia – tai ši nuostabi salė, kuri yra viena gražiausių ir geriausių visoje Čikagoje“, – sakė „Dainavos“ choro vadovas Darius Polikaitis.

Salė, kurioje vaidino lietuviai, – išties nepaprasta. „Auditorium“ teatras, pastatytas 1889 metais, buvo  vienas moderniausių ir įspūdingiausių pastatų ne tik Čikagoje, bet ir visoje Amerikoje.  Per ilgus metus pastatas patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau  po 1960-ųjų remonto lankytojai vėl galėjo grožėtis 24 karatų auksu dekoruotomis lubomis, tūkstančiais praėjusių šimtmečių stiliaus lempučių, nuostabiomis mozaikomis, freskomis ir mėgautis tarptautinį pripažinimą pelniusia idealia akustika. Nuo tada teatro šlovė neblėso, o jo scenoje buvusiųjų sąrašas yra toks, kad norisi tą sceną pabučiuoti.

Prezidentas Teodoras Ruzveltas čia sakė kalbą. Koncertus rengė dainininkai Frankas Sinatra, Jimis Hendrixas, Aretha Franklin, Eltonas Johnas, Stevie Wonderis, Ray Charles, grupės „The Doors“, „The Beach Boys“,  garsiausios pasaulio baleto ir miuziklų trupės, šokio teatrai ir dar daugybė pasaulinį pripažinimą pelniusių vardų.

Nuo šiol tarp jų galima rasti ir lietuvius: Mantą Jankavičių (Žygimantas Augustas), Beną Jankavičių (Žygimantas Augustas vaikystėje), Kariną Krysko (Barbora Radvilaitė), Jeronimą Milių (Radvila Juodasis), Tadą Juodsnukį (Radvila Rudasis), Gitaną Pečkytę (Bona Sforca),  Roką Spalinską (Žygimantas Senasis), Rafailą Karpį (rūmų juokdarys), Dominyką Vaitiekūną (rūmų juokdarys), chorą „Dainava“ (vad. D. Polikaitis) ir A. Cholinos šokio teatrą.