Kovo viduryje naujienų sraute atsirado žinia, skelbianti, kad laikraščio "LA Times" tinklalapis sugebėjo greičiausiai pranešti apie Los Andžele įvykusį žemės drebėjimą. Rekordo autorius – žurnalistinė programa-robotas.
Pats tekstas nėra vertas Pulitzerio premijos: JAV geologijos tarnybos skelbiamus duomenis robotas įdėjo į paruoštą šabloną, nusiuntė jį tinklalapio redakcijon ir po žurnalisto peržiūrėjimo straipsnis buvo publikuotas. Visa operacija – nuo žemės drebėjimo paskelbimo iki galimybės apie jį perskaityti – užtruko 3 minutes. Aš jį perskaičiau, ir, privalau pripažinti, kad net turėdamas paruoštą šabloną užtrukčiau ilgiau. Man tektų sureaguoti į geologijos tarnybos duomenis, išrinkti reikiamus skaičius, atstumus ir laikus, perskaityti dar kartą, rankiojant korektūros klaidas – viskas tęstųsi mažiausiai 5 minutes, su sąlyga, kad mano žurnalistinė funkcija redakcijoje ir būtų tokia – stebėti tarnybinius pranešimus apie galimus žemės drebėjimus.
Tokių žurnalistikos proletarų yra kiekvienoje redakcijoje. Jie, sukandę dantis, dažniausiai ankstų rytą, jungia įvairiausią (orų, nelaimių, eismo įvykių, sporto) statistiką į rišlius sakinius. Ši produkcija, naujienų mėsa, žybtelėja skaitytojo monitoriuje ir po ketvirčio valandos ar dar greičiau pranyksta portalo archyvo gelmėje.
Žurnalistiniai robotai išvaduotų redakcijų proletarus nuo šių grandinių. Štai, tarkim, krepšinio rungtynių operatyvi, be komentarų, apžvalga. Šabloną robotui paruošti labai lengva – pirmoje grupėje reikėtų sudėti įvykusio fakto sinonimus (laimėjo, pralaimėjo, įveikė, iškovojo, nusileido, pranoko), antroje – rungtynių eigos žodžius (atkovojo, pelnė, perėmė, perdavė, rungtyniavo, žaidė, surinko). Trečioje, kintamoje, duomenų grupėje atsirastų vakaro statistika – komandų pavadinimai, pagrindinių žaidėjų pavardės, taškai, kamuoliai ir rezultatai. Straipsniai atsirastų per kelias sekundes, o žurnalistai gautų papildomų pusvalandžių kūrybiškesniems tekstams apgalvoti.
Roboto parašyta naujiena – greičio rekordininkė – sulaukė gana daug komentarų, analitinių straipsnių ir šiaip įžvalgų. Daugiausia jos buvo skirtos robototechnikos ateičiai prognozuoti, bet, baisiai nustebęs, vis dėlto radau kelis pasvarstymus apie dirbtinį intelektą ir tokio intelekto atsiradimo sukeliamas grėsmes. Nustebau, nes galvojau, kad dabar populiarių mokslo žurnalų, analogiškų laidų, "Lego" robotų ir robotų kūrimo būrelių apsuptyje visi žino – robotai yra žmogaus programuojami įrenginiai. Kiek programuotojas įdės, tiek robotas ir veiks. Na, žinutės atveju turbūt suveikė vis dar egzistuojantis žurnalistikos romantiškumo mitas, neleidžiantis nerašantiems žmonėms įsivaizduoti, kiek daug mechanikos yra šioje profesijoje.
Man skirtumas tarp galimo žurnalistinio roboto ir niekada neatsirasiančio dirbtinio žurnalisto paaiškėjo prieš keliolika metų, kai su bičiuliais leidome žurnalą apie kompiuterius ir internetą. Vieną naktį, skubėdami atiduoti numerį (tai kažkodėl visuomet vyksta naktį), su bičiuliu laukėme, kol redaktorius perskaitys tekstus ir paleis mus namo. "Būtų gerai, jei prieitum prie kompiuterio ir pasakytum jam – parašyk įdomų straipsnį apie "Pentium II" procesorių, ir jis parašo", svajingai pagalvojau. "Aha, o jei nepatinka, liepi jam rašyti dar kartą, geriau ir įdomiau", – atitarė mano pašnekovas. Patylėjome, apmąstydami atsiversiančias galimybes. "Bet po kelių straipsnių jis gali pareikalauti užmokesčio. Ar kokio nors paskatinimo. Kokios nors ypatingos elektros srovės", – sugriovė harmoniją draugas. Galiausiai bedėliodami būsimus dirbtinio žurnalisto veiklos scenarijus nutarėme, kad patyręs dirbtinio intelekto turėtojas atras svarbiausius natūralaus intelekto bruožus – darbo atidėliojimą ir tingėjimą, todėl ateitis mūsų laukia tokia pati – karštligiški paskutinės minutės naktiniai darbai redakcijoje. O dar reikės raginti ne tik vienas kitą, bet ir aptingusį kompiuterį.
Štai kodėl kiekvienas pranešimas apie robotus redakcijose man kelia vien tik džiugesį – grėsmės jokios, o galimybių tobulinti ir šlifuoti pagrindinę mąstančio žmogaus savybę – tingėjimą, atsiras vis daugiau.
Naujausi komentarai