Septynios stelos sugrįš į Laisvės alėją

Siena dar tuščia

Masyvioms skulptūrinėms plokštėms numatyta vieta – Laisvės alėjoje esančio Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasado siena.

Siena iki šiol tuščia. Dar sovietmečiu buvo numatyta ją papuošti skulptoriaus R. Šulskio kūriniais, tačiau sprendimas netikėtai buvo pakeistas.

Ši istorija plačiai nuskambėjo praėjusiais metais, kai T. Ivanausko zoologijos muziejuje gegužės 6–birželio 3 d. buvo eksponuojama paroda „Fauna grįžta“.

Ypatumas: stelos pasižymi neįprasta išraiškos ekspresija. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Dramatiška istorija

Parodos atidaryme R. Šulskio kūryba buvo pristatyta kaip didinga. Ypatingas dėmesys skirtas kūriniui „Fauna“.

Pateikiama tokia jo istorija: „Septyni didingi bareljefai, vaizduojantys fantastinius paukščius ir žvėris, prieš kelis dešimtmečius buvo sukurti muziejaus fasadui papuošti. Deja, 1980-aisiais, nepateikus aiškių priežasčių, šis projektas buvo sustabdytas sovietinės valdžios – darbai liko neužbaigti, o jau išlieti keturi bareljefai buvo perkelti į nuošalesnę vietą šalia Kauno Ąžuolyno.“

Akcentuota, kad R. Šulskio palikimui atgaivinti skirta paroda – reikšmingas žingsnis, siekiant istorinio teisingumo atkūrimo ir ilgai laukto „Faunos“ sugrįžimo į jai istoriškai numatytą vietą – puošti T. Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą ir Laisvės alėją.

„Šia paroda siekiama užbaigti prieš kelis dešimtmečius brutaliai nutrauktą kūrybinį procesą ir grąžinti Kaunui svarbią jo kultūros paveldo dalį“, – pabrėžė parodos rengėjai.

Svarbus etapas

Šių metų kovą buvo pranešta, kad planai atgaivinti „Fauną“ pasiekė reikšmingą etapą: Šveicarijoje išlieta pirmoji iš trijų dingusių skulptoriaus R. Šulskio ciklo „Fauna“ stelų.

Apie tai paskelbė skulptoriaus R. Šulskio fondas.

Pabrėžiama, kad stela atlieta vienoje prestižinių Europos meno liejyklų, kurioje liejamos ir pasaulinio garso menininko Salvadoro Dalí skulptūros.

„Tai reikšmingas žingsnis atkuriant septynių stelų ciklą, sukurtą Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus fasadui Laisvės alėjoje – kūrinį, kuris buvo numatytas architektūrinėje vizijoje, tačiau dešimtmečius liko neužbaigtas. Kelią į įgyvendinimą kadaise jam užkirto sovietinė nomenklatūra“, – spaudai išplatintame pranešime nurodė fondo komunikacijos partnerė Gitana Baliutavičienė.

Rezultatas: Šveicarijoje išlieta pirmoji iš trijų dingusių skulptoriaus R. Šulskio ciklo „Fauna“ stelų. / Skulptoriaus R. Šulskio fondo nuotr.

Pokyčiai planuose

Deja, „Faunos“ sugrįžtuvės į Laivės alėją nėra tokios sklandžios, kaip norėtųsi.

„Tai kompleksinis, ilgas procesas. Projektas sudėtingas logistiškai. Dar nėra žinių apie stelų atgabenimo terminus. Kol kas tie kūriniai dar yra Šveicarijoje. Norėjome, kad vasarą grįžtų, bet viskas atsiremia į finansus. Šiaip ar taip, viskas juda link sugrįžimo“, – patikino G. Baliutavičienė.

Tado Ivanausko muziejaus direktorius Rokas Cicėnas „Kauno dienai“ patvirtino, kad planai šiek tiek keičiasi.

Kauno miestui priklauso keturios. Likusios trys atkuriamos iš paveikslų, iš likusios vaizdinės medžiagos. Dabar jos liejamos Šveicarijoje.

„Viską organizuoja skulptoriaus R. Šulskio fondas, mes prie to prisidedame. Preliminariai buvo planuota, kad stelas ant fasado kabinsime šių metų pabaigoje, bet tai gali būti ir kitų metų pavasaris. Atlikta ekspertizė dėl galimybės stelas pritvirtinti ant fasado. Kiek žinau, bus daroma ir dar viena ekspertizė. Svarbu, kad pastato konstrukciniuose sprendimuose buvo numatyta, kad čia turi kabėti stelos“, – sakė R. Cicėnas.

Jis patikslino, kad ant fasado planuojama pritvirtinti visas septynias kompozicijos „Fauna“ stelas.

„Kauno miestui priklauso keturios. Likusios trys atkuriamos iš paveikslų, iš likusios vaizdinės medžiagos. Dabar jos liejamos Šveicarijoje. Kiek žinau, viena jau atlieta“, – sakė muziejaus direktorius.

Svarbus akcentas

Buvęs T. Ivanausko zoologijos muziejaus vadovas Ramūnas Grigonis pabrėžia, kad stelų atkūrimas turi ne tik meninę, bet ir simbolinę reikšmę miestui: „Tai ne tik skulptūros sugrąžinimas. Tai architektūrinės idėjos išbaigimas ir pagarbos ženklas miesto kultūrinei atminčiai. Dar 2011 m. planuota atkurti architekto numatytą fasado kompoziciją. Šiandien pagaliau žengiame realų žingsnį, kuris svarbus ne tik muziejui, bet ir visam Kaunui bei valstybei – juk mūsų modernizmo paveldas pripažintas pasauliniu mastu“, – svarbius akcentus išryškino R. Grigonis.

Tai ne tik skulptūros sugrąžinimas. Tai architektūrinės idėjos išbaigimas ir pagarbos ženklas miesto kultūrinei atminčiai.

Menininkui reikšmingą parodą praėjusiais metais surengusi menotyrininkė Rasutė Žukienė R. Šulskį įvardija kaip vieną savičiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos modernizmo kūrėjų.

Tačiau kalbėdama su „Kauno diena“, menotyrininkė pabrėžė, kad apie stelų sugrąžinimo reikalus neturi informacijos.

„Su fondu neturiu jokio ryšio ir apie dabartinę situaciją tikrai neturiu ką papasakoti“, – sakė R. Žukienė ir užsiminė, kad ne viskas fondo veikloje jai priimtina.

Sugrąžinti stelas į Laivės alėja buvo bandyta ir anksčiau.

Dar 2011 m. Kauno miesto taryba buvo priėmusi sprendimą grąžinti architekto vizijoje numatytą kūrinį į jam deramą vietą. Planuota pritvirtinti ant muziejaus fasado turimas keturias stelas ir atlieti iš bronzos dar tris trūkstamas. Tačiau šis sumanymas tąkart liko neįgyvendintas.

Nepataikavo valdžiai

„Fauna“ apibūdinama kaip monumentali skulptūrinė juosta, sukurta kaip neatsiejama Zoologijos muziejaus architektūros dalis. Muziejaus pastato architektas Alfonsas Keturka anuomet užduotį patikėjo jaunam perspektyviam skulptoriui R. Šulskiui. Tada šis ir sukūrė modernistinį septynių stelų ciklą, vaizduojantį antropomorfinių figūrų kovą.

Keturi darbai išlieti iš bronzos, o likusių trijų išlieti neleista: jos buvo pasiekusios tik gipsinių formų etapą. Pradėtus darbus netikėtai sustabdė liejykloje apsilankę Komunistų partijos komiteto nariai, išvydę modernistinę jų išraišką. Trys neatlietos iš bronzos gipsinės stelos dingo be žinios, o mąstyti provokuojančios jau atlietos bronzinės stelos – paslėptos toliau nuo žmonių akių.

„Nekolaboravęs, valdžiai nepataikavęs, sovietinių vadų ir generolų nelipdęs skulptorius buvo ignoruojamas, retai galėdavo eksponuoti savo kūrinius, neturėjo elementarių sąlygų dirbti. R. Šulskio gyvenimas ir kūryba – ryškus atkaklios kovos su sovietine sistema pavyzdys“, – taip menininką apibūdino 2025 m. surengtos jo palikimo parodos rengėjai.