Specialiai sukurta
Lapkričio 8-ąją paminėjus „Fluxus“ judėjimo sumanytojo ir organizatoriaus gimimo sukaktį, muziejui buvo įteiktas prancūzų poeto, muziko, tipografo Henrio Chopino grafikos kūrinių rinkinys „Jʼose!“ („Drįstu!“). Tai – Berlyne įsikūrusio „Archivio Conz“ direktoriaus, meno istoriko profesoriaus Hubertuso von Amelunxeno dovana.
Šis trylikos konkrečiosios poezijos kūrinių albumas – tik nedidelė dalis išskirtinės kolekcijos, kurią kelis dešimtmečius kaupė italų kolekcininkas, leidėjas ir artimas menininkų bendražygis Francesco Conzas (1935–2010).
„Archivio Conz“ kolekciją sudaro 5 tūkst. unikalių „Fluxus“, konkrečiosios poezijos ir letrizmo meno kūrinių, objektų ir instaliacijų, daugiau kaip 6 tūkst. meninių multiplių, kuriuos F. Conzo sukviesti Asolo miestelyje ir Veronoje kūrė per 230 menininkų. Tarp jų – meno enciklopedijos autoriais vadinami Alison Knowles, Carolee Schneemann, Ay-O, Yoko Ono, Nam June Paikas, George’as Brechtas, Takako Saito, Geoffrey Hendricksas, Charlotte Moorman, Milanas Knižakas ir J. Mačiūnas. 1972–2009 m. formuotą eksperimentinių menų kolekciją papildo apie 30 tūkst. archyvinių fotografijų ir gausi dokumentinė medžiaga, atskleidžianti menininkų kūrybos procesus, bendradarbiavimą ir tarpusavio ryšius.
F. Conzo kolekcija buvo kuriama už meno rinkos ribų – iš gilaus įsitikinimo dvasine ir magiška meno kūrinio reikšme. Jis ne pirko rinkoje egzistuojančius meno kūrinius, o kvietė menininkus į dirbtuves, sudarydamas sąlygas jiems kurti didelio formato unikalius meno kūrinius.
Kolekcijoje yra 68 menininkų permodeliuoti pianinai ir fortepijonai. Taip pat garsusis avangardo „vabalas“ – „Volkswagen Beetle“, kuriuo Ch. Moorman 7-ajame deš. važinėjo į avangardo festivalius, o N. J. Paikas ant jo stogo buvo pritvirtinęs bombą-violončelę, kuri taip pat yra kolekcijos dalis.
Vizija – pasaulinis centras
Kaune gimęs J. Mačiūnas tapo vienu įtakingiausių tarptautinio „Fluxus“ judėjimo organizatorių ir intelektinių variklių. Jo idėjos apie meno prieinamumą ir atvirumą įkvepia menininkų kartas iki šių dienų.
Kauno paveikslų galerija, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys, įsikūrusi greta buvusių Mačiūnų šeimos namų ir J. Mačiūno aikštės. Galerijoje jau veikia J. Mačiūno „Fluxus“ kabinetas, saugomi jo paties, Jono Meko, G. Brechto, Y. Ono, T. Saito, Ay-O ir kitų su judėjimu siejamų menininkų darbai.
Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, panaudos pagrindais saugomas ir pradedamas katalogizuoti Lietuvai ypatingos vertės J. Meko archyvas. Didelę kolekciją saugo ir tyrinėja J. Meko vizualiųjų menų centras, „Fluxus“ rinkinį turi ir Šiuolaikinio meno centras.
Kartu su tarptautine „Archivio Conz“ kolekcija šie ištekliai galėtų leisti Lietuvai sukurti didžiausią pasaulyje tokio pobūdžio fondą ir tyrimų centrą / klasterį – unikalią „Fluxus“ ir eksperimentinių menų studijų vietą, kuri būtų labai svarbi visam šalies kultūros gyvenimui ir tarptautiniam bendradarbiavimui, taptų kultūros turizmo centru. „Kalbant apie istorijos ir ateities ryšį, šiai kolekcijai sunku įsivaizduoti geresnę vietą nei Kaunas“, – sako H. von Amelunxenas.
„Mums atsiveria reta galimybė į Lietuvą parsivežti ne pavienius kūrinius, o visą nuoseklią XX a. pabaigos eksperimentinio meno istorijos dalį“, – pabrėžia Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė dr. Virginija Vitkienė.
Muziejininkystės aspektu esą itin svarbu, kad kolekcijos kūriniai yra restauruoti, inventorinti, katalogizuoti ir susieti išskirtiniu skaitmeniniu archyvu. Tokią muziejinę kolekcijos sistemą kurti nuo pradžių profesionalų komandai užtruktų dešimt metų.
„Tačiau ši galimybė tikrove gali tapti tik mecenatystės atveju. Turėdama šią tūkstantinę ryškių menininkų sukurtų kūrinių kolekciją, Lietuva taptų aktualia tarptautinės eksperimentinio meno cirkuliacijos dalyve. Turinio ir jaunosios kartos įtraukimo galimybės paliestų ne vieną kartą – nuo jauniausių parodų lankytojų iki užsienio svečių ir pasaulinių ekspertų. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pasirengęs kolekcijai suteikti nuolatinius namus Kauno paveikslų galerijoje, skirti profesionalią tyrėjų, kuratorių ir edukatorių komandą, pasitelkti užsienio partnerius ir sukurti ilgalaikę tarptautinę parodų, edukacijų ir leidybos programą“, – akcentuoja V. Vitkienė.
Pakeistų kultūros istoriją
F. Conzas buvo kur kas daugiau nei meno kolekcininkas. Jis glaudžiai dirbo su menininkais, inicijavo jų leidinių gamybą, dokumentavo kūrybos procesus ir aktyviai prisidėjo prie eksperimentinio meno sklaidos.
„Jei šis kolekcininkas iš tikrųjų nebūtų gyvenęs, jį neabejotinai būtų išgalvoję Jorge Luisas Borgesas, Italo Calvino ar Umberto Eco“, – sako prof. H. von Amelunxenas. Anot jo, „Archivio Conz“ išskirtinumas – kolekcininko F. Conzo aistra, aprėpusi visą pasaulį ir meną. Neįtikėtina kolekcininko, leidėjo ir menininkų draugo istorija, įkvėpta J. Mačiūno idėjų, geriausiai galėtų būti išgirsta ir pamatyta būtent J. Mačiūno gimtinėje.
Lietuva jau turi įtikinamą pavyzdį, kaip reikšmingai mecenatystė gali prisidėti kuriant tarptautiškai reikšmingą kultūros paveldą. XX a. 7–9 deš. Mykolo Žilinsko padovanota Vakarų Europos dailės kolekcija tapo vienu svarbiausių Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus užsienio dailės rinkinių, eksponuojamų Kaune ir įvairiuose Lietuvos muziejuose, parodomis ir pavieniais kūriniais keliaujančių po įvairius Europos muziejus.
M. Žilinsko vardu pavadinta galerija ir šiandien primena šio žmogaus indėlį į Lietuvos kultūros paveldą. „Archivio Conz“ kolekcijos dovanojimas galėtų palikti panašų ilgalaikį pėdsaką ir atverti visiškai naują tarptautinę Lietuvos kultūros cirkuliaciją eksperimentinių menų srityje.
Naujausi komentarai