-
Alytiškio nuotraukose – gimtojo miesto portretas
Architektūros istorikė Marija Drėmaitė parodą lydinčiame tekste rašo, kad XX a. septintajame dešimtmetyje Lietuvoje įgyvendintas „Septynmečio planas“ buvo sparčiausias ir intensyviausias modernizacijos, taip pat gyvenimo būdo kaitos etapas. „Nedidelis, į kurortą pretendavęs Alytaus miestelis su 12 000 gyventojų (1959) per porą dešimtmečių buvo išaugintas į pramonės centrą, turintį 55 000 gyventojų (1979), stambių fabrikų ir naujų gyvenamųjų rajonų“, – primena M.Drėmaitė.
Alytuje šis turbourbanizacijos etapas kitoks nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. „Čia – kur kas arčiau ir lietuviškas kaimas, iš kurio atsikelia pirmieji naujakuriai, ir stambiaplokščių namų rajonai, kylantys rugių laukuose. Čia – švarus, dar nenugyventas modernizmas ir nauji ritualai, ir pramogos. Čia – žmonės, kurių veiduose matyti nustebimas pirmąkart susidūrus su nauja realybe, jis skiriasi nuo propagandos priemonėse skelbiamo tuščio optimizmo", – pagrindinius Alytaus miesto portreto bruožus akcentuoja menotyrininkė.
Čia – žmonės, kurių veiduose matyti nustebimas pirmąkart susidūrus su nauja realybe, jis skiriasi nuo propagandos priemonėse skelbiamo tuščio optimizmo.
Parodoje pristatoma nespalvota, ryškių kontrastų ir švarių kompozicijų fotografija, M.Drėmaitės žodžiais, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip reportažas, tačiau iš tikrųjų tai – meninis universalios urbanistinės modernybės, nesvarbu, kuris pasaulio kampelis tai būtų, dokumentas.
Alytuje gimė ir iki šiol kuria ir parodos kūrinių autorius fotografas, tautodailininkas Z.Bulgakovas. Nuo 1973 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungai, nuo 1994 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijai (AFIAP) priklausančio menininko kūryba pristatyta daugiau nei 30-yje personalinių parodų. Z.Bulgakovas yra pelnęs apdovanojimų ir premijų konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.
Kitaip nei ryškiausi Lietuvos fotografijos mokyklos atstovai, kurių kūryba apima vaizdus iš skirtingų Lietuvos vietovių, didžiąją dalį gyvenimo Z.Bulgakovas fotografijose nuosekliai, o neretai ir su humoru pasakoja apie gimtojo Alytaus miesto ir jo apylinkių kaitą, urbanistinį peizažą, vietinių žmonių gyvenimą, ekologiją.
Paskutinę parodos dieną virtualioje paskaitoje M.Drėmaitė žvegdama į Z.Bulgakovo fotolakštus analizuos juose atvaizduotus urbanististinius peizažus, ieškos XX a. modernistinės aplinkos subtilumų, ieškos atsakymų į klausimus kokį laiką, kokią vietą, kokį gyvenimo būdą fiksuoja fotografas.
Kas? Paroda „Zenonas Bulgakovas. Fotografijos“.
Kur? Kauno fotografijos galerijoje.
Kada? veikia iki balandžio 1 d.
Kas? virtuali M.Drėmaitės paskaita „Urbanististinės modernybės peizažai: Koks tai laikas ir kokia vieta?“.
Kur? Kauno fotografijos galerijos feisbuko paskyroje
Kada? Balandžio 1 d. 17.30 val.
-
Lietuvos fotomenininkas R. Jarmalavičius įsitvirtino pasaulio mobiliosios fotografijos dešimtuke
Pasauliniame konkurse, kurį organizuoja portalas „One Eyeland“, apdovanojimais įvertintos aštuonios mobiliuoju telefonu „iPhone“ darytos R. Jarmalavičiaus nuotraukos, dauguma – keliose kategorijose, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Net po tris bronzos prizus pelnė nuotraukos „Mūsų vasaros laikas“, „Ateitis, kuri praėjo“ ir „Kai svajonės didesnės už tave“, du prizus – nuotrauka „Vienišas Valentinas“, vieną – „Sapno pabaiga“.
Dviem finalininko titulais skirtingose kategorijose įvertinta nuotrauka „Senis ir jūra“, kurią R. Jarmalavičius padarė keliaudamas po Portugaliją ir atsitiktinai sustojęs atsigerti kavos viename mažame pajūrio kaimelyje.
„Tuo metu kaip tik iš jūros grįžo laivai, žvejai išsikrovė žuvis, tinklus ir išsiskirstė po namus. Liko tik vienas žmogus. Neįgaliojo vežimėlyje. Panašus į buvusį žveją. Ilgai ilgai sėdėjo ir žiūrėjo į jūrą. Ir aš kelias valandas žiūrėjau į jį“, – pasakoja autorius.
R. Jarmalavičius nuolat pabrėžia, kad gera nuotrauka – labiau ne atvaizdas, o veidrodis, kuriame kiekvienas gali matyti savo savo jausmus, prisiminimus, lūkesčius, savo gyvenimą.
Laikui bėgant, daugėja klausimų, ne atsakymų. Manau, kad tai atsispindi ir mano nuotraukose.
Fotografas žiniasklaidai yra pripažinęs, kad nuotraukose atsispindintį jo savitą žvilgsnį į gyvenimą suformavo vaikystė vaikų globos namuose, tarnyba sovietų armijoje, saugant kalinius Rusijos šiaurėje, turtinga žurnalistinė patirtis, knygos ir spalvingas asmeninis gyvenimas.
Daugiausiai mobiliuoju telefonu darytomis juodai baltomis nuotraukomis išgarsėjusio R. Jarmalavičiaus kūryba yra įvertinta per penkiasdešimt tarptautinių apdovanojimų. Fotomenininkas 2018 ir 2016 metais pelnė Metų fotografo titulus pasauliniame konkurse „Hotshoe Black & White Photography Awards”, du kartus – 2021 ir 2019 metais – buvo nominuotas mobiliosios fotografijos Oskarams konkurse „iPhone Photography Awards“.
R. Jarmalavičius teigia juodai baltomis nuotraukomis galįs aiškiau papasakoti savo istorijas, nenukreipdamas dėmesio į antraeilius dalykus.
„Laikui bėgant, daugėja klausimų, ne atsakymų. Manau, kad tai atsispindi ir mano nuotraukose“, – sako fotografas mėgėjas.
R. Jarmalavičius yra baigęs žurnalistiką ir fotožurnalistiką Vilniaus universitete, daug metų dirbo žurnalistu ir redaktoriumi įvairiose žiniasklaidos priemonėse, per 20 metų vadovauja savo įkurtai strateginės komunikacijos kompanijai „Publicum“, yra pasaulinės komunikacijos grupės „Havas“ partneris Baltijos šalyse.
Daugiau R. Jarmalavičiaus nuotraukų rasite jo Instagram profilyje.
-
Sostinėje – paskaitų ciklas „Pasivaikščiojimai po Vilnių su fotografu S. Žvirgždu“
S. Žvirgždas – vienas geriausių Lietuvos fotografijos žinovų, žymiausių peizažo fotografijos meistrų. Ryškų pėdsaką palieka ir jo, kaip fotografijos kritiko bei istoriko, veikla. Jis – daugelio fotografijos leidinių sudarytojas, knygų vertėjas, straipsnių ir jų rinkinių apie Lietuvos fotografijos istoriją autorius ar bendraautoris.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje fotografijos istorikas ir vėl pasakoja apie Lietuvos sostinę. Susitikimuose pasakojama apie pačius įvairius Vilniaus pastatus ir objektus, rodomos jų fotografijos. Renginiuose bus parodyta per 1600 fotografijų ir kitų vaizdų.
II paskaita. Pasivaikščiojimai po Vilnių
Paskaitos metu bus parodytos 166 fotografijos.
Paskaitoje bus pasakojama Vilniaus gynybinę sieną ir vartus, Tris Kryžius, Bekešo kalną, Bernardinų sodą, Lukiškių aikštę, carinius paminklus, sostinės arkas.
Būtina registruotis čia.
Renginio data: Trečiadienis, vasario 2 d.
Renginio pradžia: 17.30 val.
Renginio vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
III paskaita. Pasivaikščiojimai po Vilnių
Paskaitos metu bus parodytos 166 fotografijos.
Paskaitoje bus pasakojama apie poeto Adomo Mickevičiaus paminklą, taip pat apie paminklą Juozapui Montvilai, Šv. Jono bažnyčią iš Pilies gatvės, Evangelikų reformatų kapines Pylimo gatvėje, Evangelikų kapines ant Tauro kalno, Vokiečių karių kapines Vingio parke, Senąją sinagogą, Žydų kapines, Totorių mečetę, Šv. Jurgio bažnyčią.
Būtina registruotis čia.
Organizatoriai laukia fotografijos entuziastų ir Vilniaus istorija besidominčių bibliotekos bičiulių. Ne todėl, kad nebūtumėte šių vietų matę – gal kai kurie pro jas praeinate kasdien, bet tam, kad iš tikrųjų jas pažintumėte, išgirdę istorinius pasakojimus ir juos iliustruojančias fotografijas. Susidomėjusiųjų laukia Konferencijų salėje, V a.
Renginio data: Trečiadienis, vasario 9 d.
Renginio pradžia: 17.30 val.
Nacionalinės bibliotekos renginiuose galima dalyvauti tik turint galiojantį galimybių pasą arba kitą jam prilygstantį dokumentą. Laikantis saugumo reikalavimų, dalyviai įleidžiami ne anksčiau nei likus 15 min. iki renginio. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Renginiuose uždarose erdvėse visi vyresni nei šešerių žiūrovai ir dalyviai, personalas privalo dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius. Neįgaliesiems, to daryti negalintiems dėl sveikatos, rekomenduojamas veido skydelis. Dalyviai turi laikytis saugaus atstumo, naudotis rankų dezinfekcijos priemonėmis. Norintieji dalyvauti renginyje turi registruotis.