Antradienį įvykusią demonstraciją surengė grupė „No Tech for Apartheid“, kuri jau ilgą laiką priešinasi „Project Nimbus“ – tai 1,2 mlrd. JAV dolerių (1,1 mlrd. eurų) vertės bendra „Google“ ir „Amazon“ sutartis, pagal kurią numatyta teikti debesijos paslaugas Izraelio vyriausybei.

Demonstracijos metu užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip policija Saniveilyje (Kalifornijos valstija), „Google Cloud“ vadovo Thomaso Kuriano biure sulaiko „Google“ darbuotojus.

Pasak „No Tech for Apartheid“, T. Kuriano biuras buvo užimtas 10 valandų.

Darbuotojai laikė plakatus, ant kurių, be kita ko, buvo užrašyta „googleriai prieš genocidą“.

Grupė „No Tech for Apartheid“, kuri protestų dar surengė Niujorke ir Sietle, atkreipė dėmesį į balandžio 12 d. žurnale „Time“ publikuotą straipsnį, kalbantį apie sutarties projektą, kuriame „Google“ nurodo Izraelio gynybos ministerijai sumokėti daugiau nei 1 mln. JAV dolerių už konsultavimo paslaugas.

„Google“ atstovas pareiškė, kad „nedidelis“ darbuotojų skaičius ėmėsi „trikdančių“ veiksmų keliuose „Google“ objektuose, tačiau šie protestai yra „organizacijų ir „Google“ dažniausiai nedirbančių žmonių grupės ilgalaikės kampanijos dalis“.

Atstovas tvirtino, kad po to, kai demonstrantai „atmetė kelis prašymus palikti patalpas“, buvo pasitelkta teisėsauga. Tokios priemonės esą imtasi siekiant „užtikrinti biuro saugumą“. „Atlikome individualius tyrimus, kurie baigėsi darbo santykių su 28 darbuotojais nutraukimu“, – nurodė atstovas.

Jis pažymėjo, kad Izraelis yra viena iš „daugelio“ vyriausybių, kurioms „Google“ teikia debesų kompiuterijos paslaugas. „Ši veikla nėra nukreipta į labai jautrų, įslaptintą ar karinį darbą, susijusį su ginklais ar žvalgybos tarnybomis“, – patikino atstovas.

Nors tokios nuomonės nėra privalomos, jos yra svarbios ir Europos Sąjungos teisėjai dažnai jomis vadovaujasi priimdami sprendimus.

Šiuo atveju ši nuomonė prisidės prie teisinės kovos, kurią „Google“ veda siekdama panaikinti 2017-aisiais Europos Komisijos jai skirtą baudą.

Komisija nustatė, kad „Google“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, teikdama pirmenybę visuose paieškos sistemos rezultatuose savo paslaugai „Google Shopping“. Dėl to JAV technologijų milžinei „Alphabet“ priklausanti „Google“ buvo priversta pakeisti paieškos rezultatų rodymo būdą.

Tuo metu bauda buvo rekordinė. Tačiau 2018 metais ją pranoko 4,3 mlrd. eurų bauda, kurią Briuselis skyrė „Google“ už tai, kad ji, siekdama plėtoti savo interneto paieškos verslą, nustatė ribojimus „Android“ operacijų sistemos išmaniesiems telefonams.

„Google“ pralaimėjo pirmąjį ginčą dėl „Google Shopping“ bylos, kai žemesnės instancijos ES Bendrasis Teismas 2021-aisiais priėmė jai nepalankų sprendimą ir paliko galioti Komisijos skirtą baudą. Kita vertus, šis teismas atmetė dalį reguliuotojos pretenzijų, teigdamas, kad ji neįrodė antikonkurencinio poveikio paieškos sistemų rinkoje.

Tada „Google“ pateikė apeliacinį skundą aukštesnės instancijos ES Teisingumo Teismui, siekdama panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Generalinė advokatė Juliane Kokott (Džujlian Kokot) savo išvadoje rekomendavo Teisingumo Teismo teisėjams „atmesti apeliacinį skundą ir taip patvirtinti „Google“ paskirtą baudą“.

Patarėja teigė, kad „Google“ pirmenybės teikimas savo paslaugoms, palyginti su konkurentų paslaugomis, yra „savarankiška piktnaudžiavimo forma“, jei dėl to įgyjamas konkurencinis pranašumas, net ir potencialus.

Pastaraisiais metais EK, siekdama reguliuoti interneto paslaugas ir geriau apsaugoti Europos vartotojus bei verslą, skyrė baudas kelioms JAV didžiosioms technologijų bendrovėms.

Pernai ES priėmė Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninių rinkų aktą, kuriais kovojama su neteisėtu interneto turiniu ir nustatomi nauji griežti apribojimai interneto milžinėms.

Iki šiol „Google“ „susikrovė“ didžiausią EK antimonopolinės kontrolės naštą – iš viso jai buvo skirta baudų už 8 mlrd. eurų.

Šiuo metu Briuselis atlieka dar vieną tyrimą, pradėtą 2021-aisiais, siekdamas išsiaiškinti, ar „Google“ nepiktnaudžiavo savo padėtimi, siekdama teikti pirmenybę savo internetinės reklamos technologijai, įskaitant per „YouTube“.

„Alphabet“ įplaukos 2022-aisiais siekė 282,8 mlrd. JAV dolerių.

Panašu, kad aplink vykstančių karų atgarsiai lietuvių taip nebebaugina. Kur kas dažniau internete tautiečiai domisi žemiškomis temomis. Pasirodo, kai kyla klausimas „kodėl?“, būtent internetinė paieška daugeliui padeda rasti atsakymą.

„Kiekvieną kartą būna ir nuotaikingų klausimų, ir tokių žmogiškų, rodančių mūsų bendrą žmogišką smalsumą“, – pasakojo „Google“ rinkodaros vadovė Baltijos šalyse Gabija Karpavičiūtė.

Štai populiariausių klausimų penketuke tokie klausimai kaip:

Kodėl geltonuoja pomidorų lapai?

Kodėl yra rašoma Lietuvos raudonoji knyga?

Kodėl svarbu svajoti?

Kodėl pučia vidurius?

Kodėl kartūs agurkai?

Anot „Google“ paieškos specialistų, tokios paieškos įrodo, kad mūsų tautiečiams kasmet vis svarbesnė aplinka.

„Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai domisi aplinkosauga. Štai, antroje vietoje yra klausimas: „kodėl yra rašoma Lietuvos Raudonoji knyga?“ Devintoje – „kodėl reikia saugoti Lietuvos miškus“, – sakė G. Karpavičiūtė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau populiariausių užklausų dešimtuke pasirodė ir keistesni klausimai. Pavyzdžiui, „kodėl bebrai neėda upėtakių?“

Pasirodo, tokias paieškas suaktyvinti gali programuotojų išdaigos. Tiesa, pastarasis klausimas esą labiau tikėtina, kad atsirado dėl televizinių žaidimų.

„Galbūt tai buvo žaidimas televizijoje ir tada žmonės puolė ieškoti, koks teisingas atsakymas. Ir tada paieškos didėjo“, – aiškino „NRD Cyber Security“ vadovas Vilius Benetis.

Kibernetinio saugumo specialistai tikina, kad ne visi šie klausimai gali realiai atspindėti labiausiai visuomenę kamuojančius klausimus.

„Mes nežinome, gal buvo ir kitokios užklausos, bet dėl korektiškumo ir kitų aspektų, jos buvo išfiltruotos. Galbūt“, – svarstė V. Benetis

Be užklausų „kodėl?“, lietuviai domėjosi ir šalies bei pasaulio aktualijomis. Labiausiai internete ieškoma asmenybė – Viktorija Siegel. Iš renginių daugiausia susidomėjimo sulaukė Pasaulio krepšinio čempionatas ir tik po to lietuvius sudomino Eurovizija bei savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. O iš filmų ir serialų aktyviausiai internete buvo ieškomas Kristoferio Nolano režisuotas filmas „Openheimeris“.

Valdžios institucijos antradienį ramino visuomenę ir pareikalavo, kad paieškos sistemų milžinė pateiktų paaiškinimą.

Pirmadienio vakarą „Google“ valiutų konverteris rodė kursą iki 5,20 zloto už eurą ir 4,70 zloto už dolerį – virš penktadalio mažiau nei ankstesnę prekybos dieną, penktadienį.

Ši informacija sukėlė spekuliacijų audrą „X“ tinkle, ir nors lenkai antradienį neskubėjo pirkti dolerių, pareigūnai ragino nusiraminti.

„Atsipalaiduokite. Šis paniką keliantis zloto kursas yra „klaidingas“ (duomenų šaltinio klaida)“, – „X“ rašė Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domanskis (Andžejus Domanskis).

Lenkijos centrinis bankas antradienį pareiškė, kad „Google“ paskelbtas valiutos kursas buvo fiktyvus, ir pridūrė, kad valiutų kursai bei diagramos platformoje ne visada yra tikslūs.

Finansų ministerija teigė oficialiai paprašiusi „Google Poland“ paaiškinti, kaip buvo paskelbtas neteisingas valiutos kursas.

Pareiškime, kurį citavo Lenkijos televizija TVN24, „Google“ teigė, kad jos valiutos konverteris remiasi išorinių šaltinių duomenimis.

„Jei pranešama apie netikslumus, susisiekiame su duomenų teikėjais, kad klaidos būtų kuo greičiau ištaisytos“, – pridūrė bendrovė.

Antradienį Lenkijos centrinio banko kursas buvo 4,34 zloto už eurą ir 3,94 zloto už dolerį.

Teismo pranešime teisėjas patvirtino, kad „Google“ teisininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl grupinio ieškinio, kuris buvo pateiktas 2020 metais, išsprendimo. Ieškinyje teigiama, kad poveikis greičiausiai buvo padarytas milijonams asmenų.

Ieškovų advokatai siekė prisiteisti mažiausiai 5 tūkst. JAV dolerių (4 tūkst. 517 eurų) už kiekvieną naudotoją, kurių duomenys, anot jų, buvo įmonės stebimi, kai jie lankėsi „Google Analytics“ arba „Ad Manager“ privataus naršymo režimu, neprisijungę prie savo „Google“ paskyros.

Bendra suma siektų mažiausiai 5 mlrd. dolerių.

„Google“ ir vartotojų advokatai iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Kalifornijos teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad „Google“ veiksmai pažeidė naudotojų privatumą, bendrovė kaltinta sąmoningai juos apgaudinėjusi.

Pirminiame skunde teigiama, kad „Google“ ir jos darbuotojams buvo suteikta „teisė sužinoti privačią informaciją apie asmenų gyvenimą, pomėgius ir naudojimosi internetu įpročius“.

„Google“ tapo neįkainojama informacijos saugykla, kuri yra tokia išsami ir plati, kad George'ui Orwellui (Džordžui Orvelui) apie tai nė nesisapnuotų“, – priduriama jame.

Preliminariame šalių susitarime suma nebuvo nurodyta.

Tikimasi, kad teismas oficialų susitarimą patvirtins iki 2024 metų vasario 24 dienos. 

– Taigi ko labiausiai žmonės ieškojo?

– Pirmoje vietoje atsidūrė pasaulio vyrų krepšinio čempionatas, akivaizdu, esame krepšinio tauta. Lietuviai domėjosi, kokios rungtynės vyksta, kada jos vyksta, o ypač didelio dėmesio susilaukė Lietuvos ir Serbijos akistata. Antroje vietoje yra savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Žmonės ieškojo informacijos, kaip balsuoti, kur tai gali padaryti, kokie kandidatai yra ir, štai, Valdas Benkunskas netgi atsidūrė prie ieškomiausių žmonių „Google“ paieškos sistemoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu jau prie žmonių priėjome, kas buvo ieškomiausi „Google“?

– Pirmoje vietoje yra Viktorija Siegel. Akivaizdu, kad žmonėms buvo įdomi. Antroje vietoje matome Loreen. Tai yra „Eurovizijos“ nugalėtoja. Žmonės šiemet, kaip ir anksčiau, domėjosi „Eurovizija“. Na, o trečioje vietoje jau minėtas V. Benkunskas.

– Labai įdomios paieškos, visad sukeliančios šypsenų yra tai, ką žmonės bando suprasti, ko nežino ir bando praplėsti savo akiratį. Ko labiausiai ieškojo lietuviai pagal šiuos klausimus?

– Išties, ten kiekvieną kartą būna ir nuotaikingų klausimų, ir tokių žmogiškų, parodančių mūsų bendrą žmogišką smalsumą. Turbūt atkreipčiau dėmesį į klausimų „kodėl?“ sąrašą, nes iš jo akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai domisi aplinkosauga, jiems svarbi gamta. Štai antroje vietoje yra klausimas „Kodėl yra rašoma Lietuvos raudonoji knyga?“, o devintoje – „Kodėl reikia saugoti Lietuvos miškus?“. Na, o šiemet man turbūt nuotaikingiausias klausimas buvo „Kodėl bebrai neėda upėtakių?“.

– Tačiau jei šitas klausimas pateko į topą, vadinasi, jis kilo net ne vienam asmeniui. Nebandote kartais paanalizuoti, kodėl tokie klausimai kyla? Gal kažkoks įvykis buvo?

– Taip, iš tiesų. Trends.google.com yra puiki svetainė, į kurią kviečiu užeiti, ten galima pasinagrinėti ir pamatyti tendencijas. Iš tiesų mačiau, kad žmonės būtent rugsėjo mėnesį ieškojo šito klausimo.

– „Kas yra...“ – toks klausimas. Kuo dažniausiai jis buvo pratęsiamas?

– Dažniausiai teiraujasi to, kas yra aktualu jiems, galbūt tai yra kažkokia naujiena, apie kurią jie nori sužinoti daugiau. Šiemet pirmoje vietoje yra klausimas „Kas yra „Hamas“?“, antroje vietoje vėlgi yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, akivaizdu, kad Lietuvos gyventojams gamtos klausimas yra tikrai aktualus ir rūpi.

– Kalbant apie kainas, kokių produktų ar prekių kainomis labiausiai domėjosi lietuviai „Google“?

– Pirmas klausimas yra „Kiek kainuoja asmens tapatybės kortelė?“. Pati bandžiau sau atsakyti į klausimą, kodėl žmonės galėjo to ieškoti, ir turbūt siečiau su tuo, kad pasibaigė pandemija, žmonės vėl norėjo keliauti į užsienį, ieškojo, kaip prasitęsti dokumentus, kad galėtų tą padaryti. Na, taip pat matome tokių klausimų kaip „Kiek kainuoja KASKO?“, „Kiek kainuoja verslo liudijimas?“ ir pan.

„Kaip išnaikinti širšių lizdą?“ arba „Kaip išnaikinti skruzdėles?“

– Klausimas „kaip?“ – kaip jis buvo dažniausiai pratęsiamas? Ką lietuviai norėjo sužinoti, kaip daryti?

– Šiemet pirmoje vietoje yra klausimas „Kaip deklaruoti pajamas?“, tačiau yra ir tokių labai buitiškų klausimų, pavyzdžiui, „Kaip išnaikinti širšių lizdą?“ arba „Kaip išnaikinti skruzdėles?“.

– Kalbant apie kiną, kino filmus, animacinius filmukus, kokios čia tendencijos?

– Vadinamasis „Barbenheimeris“ sulaukė didžiausio dėmesio, vis dėlto pirmoje vietoje yra „Openheimeris“, antroje „Barbė“, na, o toliau matome „Netflix“ populiarius serialus, kaip „Trečiadienė“ ir pan.

– Ar tos tendencijos mūsų šalyje koreliuoja su tuo, ko visame pasaulyje „Google“ ieško žmonės?

– Priklauso nuo metų. Tačiau į ką galėčiau atkreipti dėmesį – kad lietuviai tampa vis tarptautiškesni, jiems vis labiau aktualios tarptautinės naujienos, tarptautiniai filmai ir tas yra smagu.

Plačiau apie tai papasakojo socialinių tinklų žvaigždė V. Siegel.

– Ar pačiai buvo staigmena, kad esate labiausiai ieškomas asmuo „Google“ paieškoje?

– Netikėta. Daug svarbesnių dalykų vyksta pasaulyje, Lietuvoje. Aš jau susigyvenau su tuo, kad visa Lietuva aptarinėja mano gyvenimą, skyrybas ar šiaip bet kokį kitą žingsnį. Kartais būna sunku, kartais lengviau. Aš pasirinkau tokį gyvenimo būdą. Su tuo labai glaudžiai susijęs mano verslas. Kaip sakoma, niekas per prievartą nelaiko, niekas per prievartą neverčia eiti į ekraną. Pati savo noru einu. Tačiau tikrai negalvojau, kad būsiu pirmoje vietoje tarp labiausiai ieškomų žmonių. 2020 m. buvau šeštoje vietoje.

– Tai šioks toks pasiekimas. Galima metus uždaryti gana džiugiai.

– Nežinau, ar čia pasiekimas.

– Ar galima pajuokauti ir pasakyti, kad jūsų vyras Laurynas Suodaitis liko ketvirtoje vietoje?

– Aš su juo nekonkuruoju.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Aplenkėte daugybę kitų įžymių žmonių. Ar pati dažnai ieškote, kaip jie gyvena, kaip jiems sekasi?

– Mano pažįstama Indrė Burlinskaitė yra nuostabi moteris. Jos įkvepianti istorija, kaip ji nepalūžo, nepasidavė, labai įkvepia. Aš, kaip visada, kukli. Nesijaučiu verta pirmos vietos. Iš to sąrašo yra labiau vertų žmonių.

– Kaip jums atrodo, ar žmonės jūsų ieškojo, nes norėjo susižinoti visą gyvenimą, visas detales?

– Gali būti. Žmonės visada nori viską sužinoti iki smulkiausios smulkmenos. Tai normalu. Kai esi žinomas žmogus, tai visuomenė nori žinoti viską apie tave. Jei kažko nepasakai, tai žmonės ieškos „Google“ paieškoje. Jei ir ten neras, tada sukurs savo teorijas, savo išvadas. Būna toks dalykas, kad pats pagalvoji, pats patiki ir dar kitiems papasakoji kaip gryną tiesą.

– Jei jūsų rankose būtų galimybė, ar norėtumėte ištrinti kažką?

– Kadangi pati turiu vaikus, tai ne kartą pagalvoju, kad tam tikri dalykai gali jiems atsiliepti. Tačiau gyvename vieną kartą, nesame tobuli. Kas pasakyta, tas pasakyta. Reikia nebijoti daryti klaidas, nes mes esame žmonės. Mes nesame robotai. Jei būtume robotai, viskas būtų sudėliota idealiai. Visi klysta.

–  Vienas iš labiausiai ieškomų klausimų buvo – kiek kainuoja skyrybos?

– Galiu pasakyti tik vieną dalyką. Kartais skyrybos gali kainuoti ženkliai brangiau nei vestuvės. Emociškai skyrybos kainuoja brangiausiai. Pasekmės, traumos širdyje nusėda, lieka. Neištrinsi to iš gyvenimo. Bet nesu nei pirma, nei paskutinė, kuri skiriasi. Visi išgyvena, išgyvensiu ir aš.

– Gal šie dalykai atnešė ir kažką gero?

– Faktas. Mano verslas labai glaudžiai susijęs su socialiais tinklais. Kartais nėra malonu skaityti atsiliepimus apie save. Mane daug kas vadina tuštute. Aš ir galvoju, kame aš tuštutė? Kad darau verslą, kad turiu du vaikus, kad niekam nesėdžiu ant sprando, kad nesu jokio vyro išlaikytinė? Viską pasidariau savo rankomis. Galvoju, kodėl žmonės leidžia sau taip riebiai tėkšti kritiką. Norėčiau kiekvieną komentatorių pasodinti į savo vietą ir pažiūrėti, ką jie tada kalbėtų po dviejų trijų dienų.

„Google“ pranešė, kad po metus trukusių derybų su politikais atidarė naująjį centrą Ispanijos pietiniame Malagos mieste.

Europos Sąjunga ir technologijų milžinė įspėjo, kad Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą rodo, jog naudojant įvairias kibernetines priemones galima destabilizuoti demokratines valstybes.

„Google“ pasaulinių reikalų vadovas Kentas Walkeris (Kentas Vokeris) žurnalistams sakė, kad per praėjusius metus kibernetinių atakų skaičius išaugo 38 proc. ir tampa vis agresyvesnis.

Jis pabrėžė, kad siekiant užkirsti kelią šioms grėsmėms reikia tarptautinio bendradarbiavimo.

Europos Parlamento pirmininkės pavaduotoja Dita Charanzova (Dita Čaranzova) vaizdo pranešime teigė, kad kasdien parsisiunčiama apie 230 tūkst. kenkėjiškų programų.

„Neabejojame, kad Europos rinkimai taps dezinformacijos ir kibernetinio kišimosi taikiniu“, – nurodė ji.

„Google“ nurodė, kad Malagoje įsikurs ekspertai, kurie kurs kovos su kibernetinėmis grėsmėmis priemones. Technologijų milžinė jau turi kibernetinio saugumo centrus Miunchene ir Dubline.

Taip pat bus rengiami mokymai pareigūnams, įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.

„Google“ jau ne vienerius metus stiprina savo kibernetinio saugumo pajėgumus.

Prieš dešimtmetį ji įsigijo Malagoje įsikūrusį startuolį „VirusTotal“, kuris dabar turi vieną didžiausių pasaulyje kenkėjiškų programų duomenų bazių.

Praėjusiais metais ji už daugiau nei 5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) įsigijo JAV kibernetinio saugumo įmonę „Mandiant“. Tai vienas didžiausių „Google“ pirkinių 2022-aisiais.

Tai naujausia iš virtinės „Google“ paskelbtų baudų, kurios buvo skirtos tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Vieno Maskvos teismo teisėjas skyrė „Google“ 15 mln. rublių (apie 153 908 eurų) baudą po to, kai ši bendrovė ne kartą atsisakė Rusijoje kaupti šalies piliečių asmens duomenis.

2021-ųjų rugpjūtį ir 2022-ųjų birželį ši technologijų milžinė buvo buvo nubausta dėl tų pačių kaltinimų pagal įstatymą, įpareigojantį užsienio subjektus lokalizuoti savo vartotojų Rusijoje asmeninius duomenis.

Anksčiau šiais metais „Google“ buvo nurodyta sumokėti 3 mln. rublių (apie 30 781 eurų) baudą už tai, kad nepašalino tariamai melagingos informacijos apie karą Ukrainoje.

Tačiau Maskva nelabai gali priversti JAV bendrovę sumokėti baudą, nes „Google“ faktiškai nutraukė savo veiklą Rusijoje nuo praėjusių metų vasario, kai Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.

Rusijos teismai taip pat skyrė baudas technologijų bendrovei „Apple“ ir „Wikipedia“ savininkei „Wikimedia Foundation“ už tai, kad jos neištrynė, Maskvos nuomone, melagingos informacijos apie rusų karinius veiksmus Ukrainoje.

Rusija nuo 2022 metų vasario ėmėsi įvairių priemonių, kad nubaustų už bet kokią karo kritiką ar abejones dėl jo.

Kai kurie kritikai buvo griežtai nubausti. Be kita ko, Maskvos teismas opozicijos veikėją Vladimirą Kara-Murzą, pasisakiusį prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje, pripažino kaltu dėl išdavystės ir Rusijos kariuomenės menkinimo, ir nuteisė jį kalėti 25 metus.