Dauguma vakariečių iki šių dienų Kinijos Liaudies Respublikos gyventojus vadina kinais ("Adidas" treningus vilkintys posovietiniai gatvių intelektualai juos dar vadina kiniečiais), tačiau Kinija yra daugiatautė ir daugiakalbė civilizacija, kurios didžiausią gyventojų dalį sudaro vadinamieji haniai.

Haniai taip pat yra skirstomi į daugybę smulkesnių, skirtingais dialektais kalbančių grupių. Ilgainiui pietinėje Kinijoje "hakka" terminu pradėta vadinti hanius, kurių protėviai kadaise bėgdami nuo klajoklių siautėjimo ar gamtinių stichijų emigravo iš šiaurinės Kinijos į pietus.

Dažniausiai jie bandydavo įsikurti gyvenvietėse, kuriose jau gyveno kiti haniai, tad naujiesiems atvykėliams neretai tekdavo susidurti su senbuvių priešiškumu ir balansuoti ties padorios visuomenės socialinių normų paribiu.

Pasakojama, kad jaunasis Hongas pasižymėjo gana guviu protu, tad jo šeima netrukus pradėjo tikėti, kad jam pavyks sulaužyti įaugusias nuostatas ir tapti valstybės tarnautoju. 1827 m., būdamas vos keturiolikos, jis pirmą kartą bandė įveikti išmėginimus, kuriuos nuo neatmenamų laikų Kinijoje turėdavo pereiti visi apie biurokrato karjerą svajojantys jaunuoliai.

Jam nepavyko. 1833 m. jis bandė dar kartą ir jo pastangas vėl vainikavo nesėkmė. Neatlaikęs išbandymų trečią kartą (tai įvyko 1836 arba 1837 m.), Hongas grįžo namo. Čia jį prie lovos prikaustė liga.

Iki pat šių dienų tikima, kad negalios užvaldytą Hongą aplankė regėjimai, kurių galėtų pavydėti bet kuris lizergo rūgšties dietilamidą vartojantis gėlių vaikas. Ligos sukeltos vizijos jį nuskraidindavo į paslaptingą vietą, kurioje jis susipažino su savo tikrąja, dangiškąja šeima.

Giminės patriarchas, senyvas vyriškis vešlia auksine barzda skundėsi, kad pasaulio žmonės garbina demonus ir įteikė Hongui specialų kalaviją bei antspaudą, leidusius naikinti blogio jėgas.

1843 m. Hongas ketvirtą ir paskutinį kartą bandė įveikti Kinijos valstybės tarnautojams taikomus išbandymus.

Spėjama, kad tais pačiais metais jis pagaliau ryžosi perskaityti į krikščionybę atsivertusio tėvynainio Liang Fa (1789–1855) sukurtą traktatą "Geri žodžiai įspėjantys amžių", kurį buvo gavęs prieš daugelį metų.

Šiame veikale veikiausiai nebuvo nieko ypatingo, tačiau jį perskaitęs Hongas pradėjo suvokti savo regėtų vizijų prasmę.

Jam kalbėjęs senyvas vyriškis auksine barzda buvo Dievas Tėvas, kitas, jaunesnis Hongo regėtas vyras, jo sūnus – Jėzus Kristus, o jų apsireiškimas buvo kone ženklas Hongui, kad jis esąs aukštesniųjų jėgų pašauktas jaunesnysis Dievo Sūnaus brolis, kuriam pavesta dangiškoji misija išvalyti Kinijos žemes nuo Konfucijumi (551–479 m. pr. Kr.) vadinamo mąstytojo idėjų ir svetimtaučių mandžiūrų Qing dinastijos.

Vos tai suvokęs, Hongas pradėjo kitiems kaimo žmonėms garsiai skelbti apie savąjį nušvitimą ir naikinti kitų religijų stabus bei deginti jų traktatus.

Vieni pirmųjų, kuriuos jam pavyko "atversti", buvo jo giminaičiai Fengas (1815–1852) ir Hongas Renganas (1822–1864).

Vėliau kelerius metus jie ir Hongas praleido klajodami po apylinkes ir skelbdami savą Gerosios Naujienos interpretaciją.

Hongas bandė gilintis į krikščionybės idėjas, kurti religinius traktatus, bendrauti su amerikiečių baptistų misionieriumi Issacharu Jacoxus Robertsu (1802–1871), o jo giminaičiui Fengui pavyko sudominti nemažai žmonių naujuoju tikėjimu ir įsteigti Dievo garbintojų bendruomenę.

Naujosios sektos nariai buvo tikri šiuolaikinių vakcinacijos priešininkų, abortų legalizavimo šalininkų, feminisčių, progresyviųjų jaunuolių, kairiųjų intelektualų ir gandrų žaginimo profesionalų vyriausybės protėviai, kurių draugijos veikiausiai nesibodėtų nė pats Avramas Noamas Chomsky‘is (1928).

Vienas ryškiausių ir ekscentriškiausių Hongo išpažinėjų buvo Yangas Xiuqingas (1821–1856) – kūrikas, kuriam, apsėstam Šventosios Dvasios, pavykdavo pasiekti transą ir tiesiogiai prabilti Dievo Tėvo balsu.

Vėlesniais metais jis atsiskleidė dar ir gabaus karo vado bei talentingo stratego amplua.

Hongo pasekėjams tapus rimta karine jėga ir įkūrus savo valstybę, Yango įtaka vis labiau augo. Jo politinės ambicijos stiprėjo, o Dievo Tėvo balsas, kuriuo prabildavo kūrikas, vis dažniau perduodavo Yangui politiškai naudingesnes žinutes.

Sektos viduje prasidėjus kovoms dėl valdžios, Yangas ir jo šalininkai buvo nužudyti. 1850 m. naujasis Hongo tikėjimas jau turėjo kelias dešimtis tūkstančių šalininkų. Kinijos valdžia sunerimo ir išsiuntė pajėgas išsklaidyti sektantų, tačiau šie valdžios atstovus sumušė, o jų vadus nužudė.

Prasidėjo didis, savitarpio bendrumo jausmo persmelktas žygis, įkūnijantis tautos daugumos valią ir tikrąją demokratiją bei savuoju taurumu pranokstantis net šių metų žiemą vykusią Laisvės vilkstinę ir praėjusių metų sausio 6-osios JAV Kongreso rūmų šturmą.

Siekdami parodyti savo panieką Qing dinastijos valdžiai, Hongo sekėjai pasielgė it XX a. septintojo dešimtmečio gėlių vaikai ir užsiaugino ilgus plaukus. Šiais laikais į ilgaplaukius vyrus vis dar žiūrima gana įtariai ir priešiškai, tačiau tiek XIX a. Kinijoje, tiek XX a. septintojo dešimtmečio Jungtinėse Amerikos Valstijose plaukų auginimas buvo politinės valios gestas. Tuo metu Qing dinastijos valdžia vyrams leido nešioti tik vieną šukuoseną (beveik visa galva turėjo būti nuskutama, paliekama tik dalis plaukų, kurie auginami toliau).

1851 m. sausio 11 d. Hongas paskelbė apie Dangiškosios taikos karalystės įkūrimą, o save titulavo Dieviškuoju valdovu.

Jo pasekėjai vis labiau stiprėjo ir įgavo vis daugiau pasitikėjimo savomis jėgomis. Slenkant mėnesiams, jiems po kojomis krito ne vienas Kinijos kraštas.

Kaip trečiadienį informavo Kultūros ministerija, Inovacijų agentūra įvertino paraiškas, gautas pagal du kvietimus, skirtus kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus atstovams bei įmonėms.

Pagal vieną iš kvietimų atrinktos 69 paraiškos, iš jų 20 – kino sektoriaus veiklos, 49 – kitų Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorių projektai: dizaino, rinkodaros sprendimų, skaitmeninių, elektroninių platformų, audiovizualinės, virtualios realybės produktų ir paslaugų kūrimas.

Kitu kvietimu, kuris buvo skirtas paskatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones šioms investuojant į infrastruktūrą, atrinktos 42 paraiškos, iš jų – 8 kino sektoriaus veiklos.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad papildomas finansavimas stiprins šio sektoriaus konkurencingumą, leis pagerinti infrastruktūrą.

„Kalbame būtent apie investicijas, ne apie paramą, nes šis sektorius kuria ne tik kultūrinę, estetinę vertę, aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, bet ir teikia tiesioginę ekonominę naudą, generuoja inovacijas, yra visateisis žiedinės ekonomikos dalyvis“, – sakė S. Kairys.

Pinigai skirti iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvos, skirtos Europos šalių atsigavimui po COVID–19 pandemijos.

Kine kaip gyvenime

Sutikite, pažiūrėjus kokį nors filmą ar serialą, galima nesunkiai įsilieti į ekrane matytų žmonių bendruomenę, sėkmingai joje veikti, išgyventi visas dramas ir net susitapatinti su tam tikrais personažais.

Tarkim, pirmadienį iš spintos traukti žudikus aukštakulnius, nes advokatei iš serialo jie netrukdė vairuoti naujo „Lamborghini“, o kavos puodeliu ir laikraščiu pradėtą dieną užbaigti pasisėdėjimu populiarioje miesto kavinėje, kaip tai darė šarmingas chirurgas iš vienos kino juostos.

Taigi, serialai, filmai tampa ne tik pramoga, laisvalaikio leidimo forma, bet ir švietimo, ugdymo, bendravimo įrankiu. Teisingai jį panaudojus, skirtingo amžiaus žmonės prabyla apie tai, kas kelia nerimą – santykiai su artimaisiais, patyčios mokykloje, konfliktai darbe, nelaiminga meilė ar išdavystė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Patraukli jaunimui

Įvertinusi kino galią ir per pastaruosius kelis metus smarkiai pašlijusią jaunimo psichinę sveikatą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kartu su kino centru „Romuva“ pristato kino terapijos projektą, skirtą šalies mokyklose, dienos centruose, globos įstaigose su jaunuomene dirbantiems psichologams, psichoterapeutams, socialiniams pedagogams. Kaune startavusio ciklo metu bus apmokyta 100 su vaikais dirbančių specialistų.

„Viena iš priežasčių, kodėl filmai vis dažniau randa kelią į terapiją, yra jų universalumas. Paprastai filmas yra patrauklus, ypač jaunam žmogui, tad jis gali tapti ir terapijos forma. Terapijos seansas gali vykti įvairiose erdvėse arba namų aplinkoje, taikomas įvairiose grupėse nepaisant amžiaus, lyties, tautybės ar socialinio statuso“, – „Romuva“ kultūrinės veiklos organizatorė Indrė Mikelaitytė patikino, kad leistis į kino pasaulį gali būti ne tik įdomu, bet ir labai prasminga.

Ši metodika skatins pažvelgti į sunkumus iš perspektyvos, suteiks vilties, padės labiau save pažinti.

Ypač tais atvejais, kai po filmo peržiūros  žiūrovai apmąsto tai, ką matė, gilinasi į savo jausmus, aptaria juos su specialistu.

Jai antrino ir viena iš kino terapijos metodikos kūrėjų, vaiko teisių gynėja Giedrė Starkevičiūtė. Anot jos, filmų terapija jaunam žmogui gali būti puiki priemonė, padedanti kalbėti apie sudėtingus išgyvenimus, retai liečiamas temas ir puiki platforma reflektuoti savo emocinę būseną. 

„Ši metodika skatins pažvelgti į sunkumus iš perspektyvos, suteiks vilties, padės labiau save pažinti. Ji padės ne tik tiems, kurie nori tiesiog geriau save pažinti, bet ir tiems, kurie susiduria su emociniais sunkumais ir iššūkiais gyvenime“, – kalbėjo G. Starkevičiūtė.

 Keliaus po Lietuvą

Penktadienio vidudienį į atnaujintą „Romuvą“ susirinko bemaž dvi dešimtys viešnių. Joms buvo parodytas lietuvių režisierės Marijos Kavtaradzės filmas „Išgyventi vasarą“, pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu ir apdovanotas „Sidabrine gerve“, kalbantis svarbia psichinės sveikatos tema.  

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Su kino juosta ir žinių bagažu, pilotinė specialistų grupė  keliaus po visą Lietuvą. Parodomieji seansai numatyti Alytuje, Utenoje, Telšiuose, Marijampolėje, Šilalėje, Kėdainiuose ir Kaune.

„Prakalbinti jauną žmogų nėra paprasta.  Kai girdi kitą arba kai kalbi per kito žmogaus istoriją, tada ir pats sveiksti“, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė vylėsi, kad  specialistai, ieškantys unikalių būdų dirbti su jaunais žmonėmis, turinčiais emocijų, elgesio sunkumų ar tiesiog patiriančiais sudėtingą laikotarpį, atkreips dėmesį į filmų terapiją ir ją panaudos savo praktikoje. Šią priemonę gali naudoti ir mokytojai, ir tėvai.

Paskutinio Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto režisieriaus M. Kvedaravičiaus filmo pristatymas įvyko oficialioje specialių seansų programoje „Kanų premjeros“.

„Mariupolis 2“ yra antras M. Kvedaravičiaus filmas, pradėtas kurti, bet nespėtas baigti dėl režisieriaus žūties. Tai – kūrinys mozaika, skirtas kasdienybės akimirkoms mieste, išgyvenančiame karą. Pirmasis „Mariupolis“ buvo sukurtas 2016 m., jo premjera vyko tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, programoje „Panorama Dokumente“, filmas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Honkonge, Varšuvoje, Lozanoje, Nione.

M. Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“ pasakoja apie čia ir dabar naikinamo miesto kasdienybę. Filmą į Kanų premjerą palydi žodžiai, atskleidžiantys, kokie jausmai ir mintys M. Kvedaravičiui tapo postūmiu vėl sugrįžti į Rusijos okupantų naikinamą Mariupolį.

Pagrindiniai „Mariupolio 2“ prodiuseriai – Lietuvos kino gamybos kompanijos „Extimacy Films“ ir „Studio Uljana Kim“. Kuriant filmą dalyvavo ir prie ankstesnio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ prisidėję prodiuseriai Nadia Turincev („Easy Riders Films“, Prancūzija) ir Thanassis Karathanos („Twenty Twenty Vision“, Vokietija).

Atidarymo vakarą Vilniuje susirinkusius Ukrainos kino dienų žiūrovus sveikino Lietuvos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius: „Talentai yra didžiulis kiekvienos šalies turtas ir joks karas negali jų kūrybos nei atimti, nei ištrinti. Tad padarykime viską, kad Ukrainos kino talentai taptų žinomais Lietuvoje, mylimais ir laukiamais. Tegul jų pasakojimai, jų istorijos randa vietą Lietuvos kino salėse ir mūsų širdyse.“

Šia Lietuvos kino centro iniciatyva džiaugėsi ir renginyje dalyvavusi Ukrainos Ambasados Lietuvoje trečioji sekretorė Olena Kuzmenchuk, ukrainiečių vardu dėkojusi lietuviams už paramą šaliai ir jos žmonėms itin sunkiu metu.

O Ukrainos kino dienas Lietuvoje surengusio Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius dar kartą priminė svarbą aukoti nuo karo kenčiantiems Ukrainos kūrėjams ir dar vieną svarbią iniciatyvą. Jau mėnesį vyksta Ukrainos piliečių, kino kultūros ar meno kūrėjų, stipendijų paraiškų priėmimas. Šių stipendijų tikslas yra palaikyti Ukrainos kino ar meno kūrėjų kūrybinę veiklą, skatinti jų bendradarbiavimą su Lietuvos kino bendruomene kino kultūros ar meno bei kino kultūros sklaidos srityse.

Kino dienų atidaryme dalyvavę svečiai žiūrėjo ukrainiečių filmą „Blogi keliai“ (rež. Natalija Vorozhbit, 2020). Venecijos kino festivalio Kino kritikų savaitėje apdovanotų keturiu novelių siužetas nukėlė į karą Donbase. Filmą žiūrovams pristatė kultūros istorikas Aurimas Švedas. Premjeroje virtualiai dalyvavo ir „Blogi keliai“ režisierė Natalija Vorozhbit, po kino seanso vykusioje klausimų-atsakymų sesijoje virtualiai susitikusi su žiūrovais.

Šiandien, Vilniuje, „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre, 18.30val., Ukrainos kino dienų žiūrovams bus pristatytas filmas „Žeme, stop“ (rež. Katerina Gornostai, 2021). Berlyno kino festivalyje jaunimo žiuri prizu „Crystal Bear“ apdovanotame kino pasakojime – atviras žvilgsnis į Ukrainos jaunimą.

Filmą Vilniuje pristatys kino kritikė Monika Gimbutaitė, o su žiūrovais po kino seanso gyvai susitiks prodiuserė Natalija Libet.

Šįvakar Vilniuje, 21.10 val., bus rodoma ir dokumentinė istorija „Ši liūtis niekada nesibaigs“ (rež. Alina Gorlova, 2020). Tai pasakojimas apie tikrus įvykius, atskleidžiančius karo ir taikos ciklą.

Šeštadienį, gegužės 14 d., 11 val., kino centre „Forum Cinemas Vingis“ prie didžiųjų kino ekranų bus kviečiami mažieji žiūrovai iš Ukrainos – jų lauks nuotaikinga animacinė ukrainiečių režisieriaus Anatoliy Lavrenishyn istorija, nukelsianti į ateitį „Victor_Robot“ (2020).

Visi Ukrainos kino dienų Lietuvoje filmai, išskyrus animacinį filmą, bus rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Į Lietuvą atvykusiems Ukrainos piliečiams ši filmų programa bus rodoma nemokamai. Atvykus į pasirinkto filmo seansą kino teatre, pakaks parodyti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą.

Ukrainos kino dienų filmai rodomi Vilniuje kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ ir kino centre „Skalvija“, Kaune – kino centre „Cinamon“, Klaipėdoje – kino salėje „Arlekinas“, Alytuje – kino teatre „Dainava“, Marijampolėje – „Spindulio“ kino teatre ir Gargždų kino teatre „Minija“.

FILMŲ PROGRAMA:

VILNIUJE

Gegužės 11 d. 18.30 val. kino centre „Forum Cinemas Vingis“ (Savanorių pr. 7) „Žeme, stop“ (rež. Kateryna Gornostai, 2021)

Gegužės 11 d. 21.10 val. kino centre „Forum Cinemas Vingis“ (Savanorių pr. 7) „Ši liūtis niekada nesibaigs“ (rež. Alina Gorlova, 2020)

Gegužės 14 d. 11 val. kino centre „Forum Cinemas Vingis“ (Savanorių pr. 7) „Victor_Robot“ (rež. Anatolijus Lavrenishyn, 2020) (originalo kalba be subtitrų)

KAUNE

Gegužės 11 d. 18 val. kino centras „Cinamon“ (Islandijos pl. 32) „Žeme, stop“ (rež. Kateryna Gornostai, 2021)

KLAIPĖDOJE

Gegužės 11 d. 20 val. Kino salė „Arlekinas“ (Bangų g. 5A) „Žeme, stop“ (rež. Kateryna Gornostai, 2021)

Gegužės 11 d. 22 val. Kino salė „Arlekinas“ (Bangų g. 5A) „Ši liūtis niekada nesibaigs“ (rež. Alina Gorlova, 2020)

Gegužės 14 d. 14 val. Kino salė „Arlekinas“ (Bangų g. 5A) 14 val. „Victor_Robot“ (rež. Anatolijus Lavrenishyn, 2020) (originalo kalba be subtitrų)

Gegužės 14 d. 16 val. Kino salė „Arlekinas“ (Bangų g. 5A) „Neįgarsintos mintys“ (rež. Antonio Lukich, 2019)

ALYTUJE

Gegužės 11d. 15.30 val. kino teatras „Dainava“ (Sporto g. 2) „Victor_Robot“ (rež. Anatolijus Lavrenishyn, 2020) (originalo kalba be subtitrų)

MARIJAMPOLĖJE Gegužės 11 d. 17.30 val. Spindulio kino teatras (Kauno g. 13) „Neįgarsintos mintys“ (rež. Antonio Lukich, 2019)

Gegužės 14 d. 11.00 val. Spindulio kino teatras (Kauno g. 13) „Victor_Robot“ (rež. Anatolijus Lavrenishyn, 2020) (originalo kalba be subtitrų)

GARGŽDUOSE Gegužės 11 d. 17.30 val. kino teatras „Minija“ (Kvietinių g. 3) „Blogi keliai“ (rež. Natalija Vorozhbit, 2020)

Gegužės 14 d. 17.30 val. kino teatras „Minija“ (Kvietinių g. 3) „Neįgarsintos mintys“ (rež. Antonio Lukich, 2019)

Lietuvos kino centro teigimu, visos kino seansų metu surinktos lėšos už parduotus bilietus bus skirtos ukrainiečių paramos fondui „CinemaAid“.

Šis fondas teikia pagalbą nuo karo nukentėjusiems Ukrainos kino kūrėjams ir jų šeimoms.

Filmai bus rodomi sostinės kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“ ir „Skalvija“, Kaune – „Cinamon“, Klaipėdoje – „Arlekinas“, Alytuje – „Dainava“, Marijampolėje – „Spindulys“, Gargžduose – „Minija“.

Kino dienos prasidės sostinėje, kur „Forum Cinemas Vingis“ bus rodomas režisierės Natalijos Vorožbit filmas „Blogi keliai“ apie karą Donbase.

Filmą pristatys kultūros istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas, rašytojas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Aurimas Švedas.

Premjeroje virtualiai dalyvaus ir režisierė.

Programoje taip pat numatyti filmai „Neįgarsintos mintys“, „Žeme, stop“, „Ši liūtis niekada nesibaigs“, animacinis „Victor_robot“.

Visi Ukrainos kino dienų filmai, išskyrus animacinį filmą, bus rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

Į Lietuvą atvykusiems Ukrainos piliečiams ši filmų programa bus rodoma nemokamai. Atvykus į pasirinkto filmo seansą kino teatre, pakaks parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„goEast“ – centrinės ir Rytų Europos filmams bei jų kūrėjams skirtas festivalis. Prieš dvejus metus geriausiu režisieriumi jame tapo filmo „Nova Lituania“ kūrėjas Karolis Kaupinis. Šiemet festivalio konkursinėje programoje dalyvavo du lietuviški filmai – L. Bareišos „Piligrimai“ ir Saulės Bliuvaitės trumpametražis „Limuzinas“.

„Kuo toliau, tuo labiau lietuviški filmai tampa įdomūs ne tik mūsų regionui, bet platesniame Europos ir viso Pasaulio kontekste, todėl dalyvavimas tokiuose festivaliuose yra svarbus visai industrijai“, – įsitikinusi K. Remeikaitė.

„Piligrimai“ pasakoja apie dviejų žmonių kelionę į mažą miestelį, turinčią išgydyti skausmą, apėmusį prieš kelerius metus čia netekus artimojo. Filmo premjera įvyko pernai Venecijos festivalyje. Čia filmas išrinktas geriausiu „Orizzonti“ programoje, o Salonikuose apdovanotas už geriausią scenarijų.

Anot prodiuserės, Vysbadene žiuri nariai filme atkreipė dėmesį į paprastą pasakojimo būdą – tai, kaip galima atskleisti istoriją apie smurtą jo nepavaizduojant: „Tai išskirta kaip didelis „Piligrimų“ privalumas“.

„Filmo kritika yra itin svarbus jo vertinimo kriterijus, tad gauti apdovanojimą iš tokios asociacijos, kaip FIPRESCI – pasaulinis pripažinimas. Tai įvertinimas už visas svarbiausias detales – scenarijų, režisūrinį meistriškumą, formą, vizualinę kalbą. Šis apdovanojimas įvertina visą filmą, o ne tik jausmą, kurį jis palieka“, – įsitikinusi K. Remeikaitė.

Filmo sukūrimą dalinai finansavo Lietuvos kino centras.

Festivalis vyks gegužės 17–28 dienomis. V. Lindono, vaidinusio 2021-ųjų apdovanojimą pelniusioje juostoje „Titanė“ (Titane), vadovaujama žiuri rinksis iš 21 pagrindinės konkursinės programos filmo.

Su 62 metų V. Lindonu dirbs britų aktorė ir režisierė Rebecca Hall (Rebeka Hol), Indijos aktorė Deepika Padukone (Dypika Padukonė), švedų aktorė Noomi Rapace (Nomi Rapas), italų aktorė ir režisierė Jasmine Trinca (Žasmin Trinka), iraniečių režisierius Asgharas Farhadi (Asgharas Farhadis), prancūzų režisierius Ladjas Ly (Ladžas Li), amerikiečių režisierius Jeffas Nicholsas (Džefas Nikolsas) ir norvegų režisierius Joachimas Trieras (Joakimas Trieras).

Šiemetiniame, 75-ajame Kanų kino festivalyje bus ir kultinių nekomercinio kino režisierių, ir Holivudo spindesio.

„Auksinės palmės šakelės“, be kitų, sieks kanadiečių siaubo meistras Davidas Cronenbergas (Deividas Kronenbergas), JAV kino kūrėjas Jamesas Gray (Džeimsas Grėjus) ir prancūzė Claire Denis (Kler Deni).

Jie turėtų sukviesti ant raudonojo kilimo nemažai žvaigždžių. Vien D. Cronenbergo mokslinės fantastikos siaubo filme „Ateities nusikaltimai“ (Crimes Of the Future) vaidina Kristen Stewart (Kristen Stiuart), Lea Seydoux (Lėja Seidu) ir Viggo Mortensenas (Vigas Mortinsenas).

C. Denis sugrįžta su trileriu „Žvaigždės vidurdienį“ (Stars at Noon), kurio veiksmas vyksta Centrinėje Amerikoje ir kurioje vaidina Taronas Egertonas ir Robertas Pattinsonas (Robertas Patinsonas).

J. Gray filmas „Armagedono laikas“ (Armageddon Time) – tai pasaka, paremta jo paauglystės prisiminimais iš Niujorko, kurioje vaidina Anne Hathaway (En Hatavėj), Oscaras Isaacas (Oskaras Aizekas), Cate Blanchett (Keit Blanšet) ir Anthony Hopkinsas (Entonis Hopkinsas).

Kino šventėje įvyks ilgai atidėliota 1986 metų kultinio filmo tęsinio „Asai. Maverikas“ (Top Gun: Maverick) pasaulinė premjera, į kurią atvyks ir pagrindinį vaidmenį atlikęs Tomas Cruise'as (Tomas Kruzas).

„Daugelio įvykių suirutė“

Tomas Hanksas (Tomas Hanksas) numato dalyvauti juostos „Elvis“ pristatyme. Naujausiame australų režisieriaus Bazo Luhrmanno (Bazo Lurmano) filme jis suvaidino rokenrolo žvaigždės vadybininką pulkininką Tomą Parkerį. Šis režisierius yra tokių anksčiau Kanuose pristatytų juostų kaip „Mulen Ružas“ (Moulin Rouge!) ir „Didysis Getsbis“ (The Great Gatsby) kūrėjas.

V. Lindonas antradienio pareiškime sakė, kad „nepaprastai didžiuojasi per daugelio įvykių, kuriuos išgyvename pasaulyje, suirutę gavęs nuostabią ir sunkią užduoti pirmininkauti žiuri“.

Jis ir visa žiuri „stengsis gerai pasirūpinti ateities filmais, kurie visi puoselėja tą pačią slaptą drąsos, ištikimybės ir laisvės viltį“, sakė V. Lindonas.

Anksčiau šį mėnesį skelbdamas šiemetinę programą festivalio direktorius Thierry Fremaux (Tjeri Fremo) kalbėjo apie sudėtingą pasaulinę situaciją „po dvejus metus trukusios krizės, nuo kurios greitai neatsigausime, Europoje tvyrant liūdesiui ir karui“.

Festivalio nekonkursinėje programoje bus parodytas ukrainiečių režisieriaus Serhijaus Loznycios filmas „The Natural History of Destruction“, pasakojantis apie sąjungininkų pajėgų vykdytą Vokietijos miestų bombardavimą Antrojo pasaulinio karo metais.

Pagrindinėje konkursinėje programoje trečią kartą varžosi rusų režisieriaus Kirilo Serebrenikovo, tėvynėje nuteisto grobstymo byloje, kurią jo šalininkai vadina politiniu kerštu, darbas.

K. Serebrenikovas, kuriam teismas buvo uždraudęs išvykti iš Rusijos, pernai negalėjo dalyvauti Kanų kino festivalyje, kai konkursinėje programoje varžėsi jo juosta „Petrovų gripas“ (Petrovy v gripe).

Po to, kai pernai buvo panaikintas minėtas draudimas, K. Serebrenikovas persikėlė gyventi į Vokietiją. Į festivalį jis sugrįžta su savo nauju darbu apie garsaus rusų kompozitoriaus asmeninį gyvenimą „Čaikovskio žmona“ (Žena Čaikovskogo).

Antradienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad Maskva karu Ukrainoje „žudo save“ ir kad Rusijoje matoma parama šiai invazijai yra „daugelio baisios propagandos metų“ rezultatas.

Pasak K. Serebrenikovo, jis dėl invazijos į Ukrainą jaučia „tik siaubą, liūdesį, gėdą ir skausmą“.