-
Artėjančiame „Kino pavasaryje“ – ir geriausia Europos komedija, ir filmas apie G. Thunberg 1
„Jau keletą metų svarstėme pakeisti programos „Festivalių favoritai“ pavadinimą, norėdami labiau pabrėžti jos visapusiškumą. „Panorama“ atveria plačius kino horizontus, kuriuose galima pamatyti ne tik festivaliuose svarbiausius prizus laimėjusius filmus, bet ir tuos, kurie nepelnytai liko nepastebėti“, ⎯ sako meno vadovė Mantė Valiūnaitė.
Programą „Panorama“ sudarė visa „Kino pavasario“ programos sudarytojų komanda. Prie ilgamečių „Kino pavasario“ programos sudarytojų Mantės Valiūnaitės ir Aistės Račaitytės šiemet prisijungė Paryžiuje gyvenanti kino prodiuserė Marija Fridinovaitė bei Andrejus Tănăsescu, ilgametis Toronto, Berlyno festivalių programos sudarytojas, pernai kuravęs vieną iš Venecijos kino festivalio programų.
Vienas iš „Panoramos“ filmų – tikrų įvykių įkvėptas ir geriausia komedija Europos kino apdovanojimuose pripažintas „Triumfas“ (The Big Hit). Prancūzų režisieriaus Emmanuelio Courcolio filme savęs ieškantis aktorius Etjenas nusprendžia kalėjime pastatyti spektaklį pagal įžymiąją pjesę „Belaukiant Godo“, kurios kūrimas pradeda keisti pačius nusikaltėlius.
Meilės paieškos ir sulėtintas dešimtojo dešimtmečio reivas
Pasak M. Valiūnaitės, programoje „Panorama“ vyrauja meilės ir tikrų susitikimų troškimo tema. Puikus pavyzdys – Patric Chiha dokumentinis filmas „Jei tai būtų meilė“ (If It Were Love). Šokio energija, išraiškingais judesiais ir intymiais pokalbiais persmelktame filme choreografė Gisèlė Vienne kartu su charizmatiškais šokėjais panyra į sulėtintą dešimtojo dešimtmečio reivo performansą.
„Filme „Jei tai būtų meilė“ tarpusavio santykiai mezgasi ir scenoje, ir užkulisiuose, o poetiškame vaidybiniame filme iš Laoso „Likit sveiki, pone Vongai“ (Goodbye, Mister Wong) filmo veikėjai atsiduria pasirinkimo kryžkelėse ir turi apsispręsti, kiek jie gali pasiaukoti tikrų jausmų labui. Tačiau šalia asmeninių išgyvenimų čia subtiliai įpinami ir politiniai klausimai apie buvusius kolonializmo laikus ir vis grėsmingiau artėjančias naujas jėgas“, ⎯ programos filmus pristato M. Valiūnaitė.
Į populiaraus komikso ekranizaciją, kuri primena mini serialą didžiajame ekrane, nukelia japonų režisierius Koji Fukada. Garsiojo Hirokazu Koreeda įpėdiniu vadinamo režisieriaus naujasis filmas „Išrinktoji“ (The Real Thing) – tai istorija apie romanus su bendradarbėmis mezgusį biuro darbuotoją Tsuji ir po avarijos išgelbėtą paslaptingąją Ukiyo, kardinaliai pakeitusią jo gyvenimą.
Didingos ir gyvenimiškos istorijos iš Pietų Amerikos
„Kino pavasaryje“ daug dėmesio sulaukia Lotynų Amerikos kinas. Šiemet programoje trys skirtingi savo kino kalba kūriniai – magiškuoju realizmu persmelktas vergovės permąstymas iš Brazilijos, visuomet įspūdingą reginį kuriančio kolumbiečio Ciro Guerra filmas apie imperialistinio mąstymo išvargintą pulkininką bei argentinietės Anos Katz įsimintina siužeto struktūra kuriamas šmaikštus pasakojimas apie jauno vyro gyvenimą“, – sako M. Valiūnaitė.
Berlyno kino festivalyje pristatytoje istorinėje dramoje „Visi mirusieji“ (All the Dead Ones) pinasi dviejų Brazilijos šeimų moterų likimai. Režisierių Caetano Gotardo ir Marco Dutra filmas vaizdo sodrumu ir poetiškumu primena pernai „Kino pavasario“ žiūrovų simpatijas pelniusią jausmingą Karimo Aïnouzo dramą „Nematomas gyvenimas“.
A. Katz fragmentiškame pasakojime „Šuo, kuris negalėjo neloti“ (The Dog Who Wouldn't Be Quiet) supažindina su Sebastianu ir jo šuneliu. Tai lengvas ir šviesus filmas, kuriame be pompastikos rodoma ir gyvenimo banalybė, ir socialinė nelygybė, ir taip šiuo metu pažįstama pasikeitusių gyvenimo sąlygų įtaka.
Jau daugelio „Kino pavasario“ žiūrovų mėgiamas režisierius C. Guerra, žinomas filmais „Vasaros paukščiai“ (2019), sukurtu su Cristina Gallego, ir „Gyvatės apkabinimas“ (2015), atkeliauja su pirmuoju kūriniu anglų kalba „Barbarų belaukiant“ (Waiting for the Barbarians). Tokiam debiutui jis pasikvietė įspūdingą aktorių trijulę: Johnny Deppą, Robertą Pattinsoną ir Marką Rylance’ą.
Jautrūs portretai, afroamerikiečių atmintis, meilės detektyvas
Prie „Kino pavasario“ programos sudarytojų komandos prisijungęs A. Tănăsescu pristato programą „Metų atradimai“. „Ši programa – tai laukiamas, nuotaiką pakelsiantis priešnuodis sunkiems praėjusiems metams. Programa primins apie įgalinančius kino pasakojimus ir meninį žmogaus dvasios išaukštinimą“, – sako jis.
Jautrų, įsimenantį ir nuoširdų debiutą apie senstantį tėvą „Afrika“ (Africa) sukūrė Izraelio režisierius Orenas Gerneras, o dokumentinėje šeimos sagoje „Valchenzė amžiams“ (Walchensee Forever) režisierė Janna Ji Wonders žiūrovus kviečia į nepaprastai asmenišką kelionę, apimančią keturių kartų moterų gyvenimus.
Pasak A. Tănăsescu, „Afrika“ ir „Valchenzė amžiams“ – tai jautrūs nugyventų gyvenimų portretai, su meile tiriantys pripažintus kartų susidūrimus ir paveldimas vertybes.
„Tuo tarpu filmuose „Tai, kas liko“ (Residue) ir „Pasiruošimas būti kartu neapibrėžtą laiką“ (Preparations to Be Together For an Unknown Period of Time) atmintis ir tapatybė tampa atspirties taškais. Pirmajame režisierius Merawi Gerima drąsiai, impulsyviai ir atkakliai analizuoja JAV vykstančią sociokultūrinę afroamerikiečių bendruomenių gentrifikaciją. Antrajame režisierė Lili Horvát kuria emociškai paveikią psichologinę meilės istoriją“, – teigia programos sudarytojas.
Kanadietiškas siurrealizmas ir dokumentika apie G. Thunberg
Stabtelėti ir permąstyti savo vertybes kvies bei abejingų nepaliks du stiliumi ir požiūriu į istoriją bei politiką visiškai skirtingi „Metų atradimų“ filmai – Nathano Grossmano dokumentinis filmas „Aš esu Greta“ (I am Greta) ir Matthew Rankino „XX amžius“ (The Twentieth Century).
„M. Rankino beprotiškai lakios vaizduotės siurrealistinis filmas perkuria moralinius, etinius ir libidinius Kanados ministro pirmininko Williamo Lyono Mackenzie‘io Kingo konfliktus kelyje į valdžią. O N. Grossmanas – priešingai, grąžina mus atgal į dabartį kviesdamas iš arčiau susipažinti su G. Thunberg ir jos ryžtinga kova už pasaulinius pokyčius bei kiekvieno sąmoningumą“, – teigia A. Tănăsescu.
Programose „Panorama“ ir „Metų atradimai“ kuo pasidžiaugti suras ir mažiausi „Kino pavasario“ žiūrovai: jų laukia fantazija užburiantis ir kartu švelniai trapų gyvenimo ir mirties klausimą paliečiantis „Vampyriukas“ (Little Vampire) bei šeši trumpametražiai filmai visai šeimai
-
„Kino pavasaris“ pristato atidarymo filmą, vizualiąją tapatybę ir kviečia įsiklausyti į save
Būtent tirpstančio ledo instaliacija sostinės Šiuolaikinio meno centro kavinės lange ir tiesioginė transliacija laukiukinopavasario.lt nuo vasario 22 dienos pristatys vizualinę tapatybę ir primins apie artėjantį 26-ąjį „Kino pavasarį“. Organizatoriai nežino tikslaus atsakymo, kada kūrinys išnyks ir kaip jis keisis tirpdamas. Aišku viena, kad ledas ištirps, kaip ir baigsis karantinas.
„Šių metų festivalio tema gimė iš noro apmąstyti pandemijos suardytą įprastą kasdienybę. Pokyčiai išjudino klausimą – kaip elgtis šiandieniame pasaulyje. Kartu su programos sudarytojais Aiste Račaityte, Andrejumi Tănăsescu ir Marija Fridinovaite ieškojome filmų, kurie svarstytų pasirinkimo klausimus skirtinguose kontekstuose – istoriniame, filosofiniame, psichologiniame, socialiniame. Klausimas „Veikti ar / ir būti?“ yra kvietimas žiūrint minėtus filmus įsiklausyti į save, atidžiau įsižiūrėti į vyksmą aplink, globalią situaciją ir kokį poveikį patiriame mes, kaip individai, kaip visuomenė, kaip vienai aplinkai priklausantys gyvi organizmai“, – šių metų temą ir specialią programą pristato Mantė Valiūnaitė, „Kino pavasario“ meno vadovė.
Specialioje programoje bus rodomi ryškių meistrų, pavyzdžiui, Erico Rohmero ar Chantal Akerman, filmai, taip pat balsai iš mažiau Lietuvoje rodomų kraštų – Medas Hondo iš Mauricijaus ar Tomas Gutierrez Alea iš Kubos. Skirtingi klausimo aspektai ir siūlomi atsakymai nusidrieks iš teminės programos į kitų programų filmus. Daug vaisingų dialogų užsimezgė tarp filmų, kurie sukurti prieš kelis dešimtmečius, ir tų, kurie tik neseniai buvo baigti.
Atidarymo filmas – atviras Irano režisieriaus protestas. Pagrindinę festivalio temą „Veikti ar / ir būti?“ itin paveikiai atliepia atidarymo filmas „Blogio nėra“ (There is no Evil, rež. Mohammad Rasoulof). Berlyno kino festivalyje „Auksiniu lokiu“ įvertintame filme pasakojamos keturios skirtingos Irane gyvenančių žmonių istorijos, kuriose akcentuojamos moralinės stiprybės ir mirties bausmės temos.
„Festivalio atidarymui pasirinkome bekompromisį Irano kino meistro M. Rasoulofo filmą „Blogio nėra“, kuriame nagrinėjami žmonių moraliniai sprendimai, lemiami nuožmios šalies politikos. Filmo istorijos išskleidžia klausimą „Veikti ar / ir būti?“ skirtingais aspektais, sujaudina ir skatina permąstyti laisvės temą“, – sako M. Valiūnaitė.
Irano valdžios engiamas režisierius filmą sukūrė neįprastomis sąlygomis. Nuo 2017 metų M. Rasoulofui uždrausta išvykti iš šalies ir kurti filmus, o 2019 metų birželį jis buvo metams nuteistas kalėti. Šie Irano valdžios suvaržymai nesutrukdė režisieriui labai atvirai prabilti apie savo šalį ir jos žaizdas.
Filmo prodiuseriai nurodė kuriantys keturis trumpametražius filmus skirtinguose regionuose, o M. Rasoulofo pavardė jokiuose dokumentuose nefigūravo. Kai kurias filmo scenas režisavo M. Rasoulofo asistentas, buvo filmuojama uždarose erdvės, pavyzdžiui, kalėjime ar itin atokiuose regionuose. Galiausiai keturios įtaigios istorijos buvo sujungtos į filmą „Blogio nėra“.
„Veikti ar / ir būti?“ – sąstingio, vidinio grožio ir jo atsiskleidimo interpretacija
Ne pirmus metus kuriant vizualinę tapatybę dalyvauja tarpdisciplininė komanda. Pagrindinį objektą – ledo luituose užšaldytą augmeniją – nuotoliu būdu kūrė tarptautinius šviesos meno projektus ir instaliacijas įgyvendinanti menininkė Rūta Palionytė. Vėliau prie jos prisijungę fotografijos, kino, muzikos, dizaino sričių atstovai stebėjo ledinio kūrinio tirpsmą ir jungė į vientisą interpretaciją.
„Iš tirpstančio ledo gniaužtų išsivaduojantys augalai, pirmiausia, matyt, asocijuosis su pavasariu. Žvelgiant giliau, tai gali būti sustingusių vidinių būsenų atsiskleidimo metafora, tačiau ne tik. Vieniems tai primins šių dienų aktualijas, laukiamą karantino pabaigą, klimato atšilimo grėsmę, kitiems – galbūt kelionių į šiltesnius kraštus ilgesį. Gerai, kai kūrinys nukreipia įvairiomis interpretavimo kryptimis, skatina mąstyti savaip, kelia skirtingas emocijas. Apie jų įvairovę juk ir yra festivalis“, – sako Kęstutis Gerliakas, „Kino pavasario“ kūrybos vadovas.
Edinburge menų magistro studijas baigusios ir šiuo metu Danijoje gyvenančios R. Palionytės sukurti darbai buvo pristatomi Kopenhagos šviesos festivalyje, šviesos instaliacijų festivalyje Islandijoje, Kanarų saloje Lansarotėje, eksponuojami Estijos architektūros muziejuje.
Kartu su menininke vizualinę tapatybę kūrė talentingi savo sričių atstovai: grafikos dizaineris Marekas Voida, kino operatorius Eitvydas Doškus, montažo režisierė Gintarė Sokelytė, šiuo metu Vienoje studijuojanti kompozitorė Elena Šataitė ir fotografas Augis Narmontas.
Kino teatruose – kai tik atsidarys
Šiemet festivalis kovo 18⎯balandžio 5 dienomis vyks naujame virtualiajame „Kino pavasario“ kino teatre, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir internetinėje namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.
„Su komanda išgyvename tą patį, ką ir mūsų mylimi žiūrovai, tačiau darome viską, kad visiems ne tik padovanotume viltį, džiaugsmą ar filmus, bet ir atneštume tikrų tikriausią pavasarį bei sukurtume kino šventę, kurioje kino gerbėjų lauks filmai iš viso pasaulio, pamėgti susitikimai su kino kūrėjais, kino žiūrėjimo patyrimus stiprinantys originalūs sprendimai ir kitos kokybiškos patirtys. Žinoma, kaip ir visi, labai pasiilgome gyvų susitikimų ir tikimės, kad jau netrukus galėsime žiūrovus pakviesti į kino teatrus. Planuojame palaikyti kino teatrų atidarymą ir priminti visiems, kad filmų žiūrėjimas kino salėse – itin saugus kokybiško laiko praleidimo būdas. Mūsų visų laukia išsiilgtos patirtys ir netradiciniai filmų rodymo formatai“, – sako Algirdas Ramaška, „Kino pavasario“ vadovas.
Kaip ir kasmet, žiūrovų lauks specialios akcijos, kurių metu filmų peržiūros kainuos pigiau. Kovo 8 dieną vyks „Gera dovana“ kuponų akcija, kovo 14 dieną – pasirinktų filmų peržiūrų, 17 dieną – abonementų, o 30 dieną – „Telia TV“ akcijos. Plačiau skaitykite čia.
Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir Vilniaus miesto savivaldybė. Festivalis „Kino pavasaris“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.
