Rečiausią astronominį reiškinį fiksavo virš žemės skriejantys geostacionariniai palydovai, kurie yra 36 tūkst. kilometrų aukštyje. Vienas iš jų (GOES-16) užfiksavo vaizdus, kurie parodė mėnulio šešėlį iš kosmoso, judantį per Šiaurės Ameriką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pirmadienį Europos kosmoso agentūros (ESA) erdvėlaivis „Proba-2“ užfiksavo du dalinius saulės užtemimus. Viso užtemimo metu mėnulis du kartus praskriejo pro „Proba-2“ kameros lauką, atrodydamas kaip dalinis Saulės užtemimas. Šis palydovas skrieja maždaug 700 kilometrų aukštyje virš žemės paviršiaus, vadinamojoje saulės sinchroninėje orbitoje. Vaizdo įrašas buvo sukurtas iš vaizdų, padarytų „Proba-2“ SWAP teleskopu, kuris stebi saulę ekstremalia ultravioletine šviesa.

„Mes visada kategoriškai pasisakėme prieš branduolinių ginklų dislokavimą kosmose“, – sakė V. Putinas ir pavadino šiuos kaltinimus dalimi „Vakaruose keliamo klegesio“.

Jis teigė negalįs nieko pasakyti apie šios grėsmės specifiką, tačiau pabrėžė, kad tiesioginio pavojaus „kieno nors saugumui“ nėra. Nors atitinkamas siekis kelia nerimą, tačiau tai nėra „aktyvus pajėgumas“, akcentavo J. Kirby‘is. Rusijos veikla esą stebima, ji ir toliau bus vertinama labai rimtai.

„Mes čia nekalbame apie ginklą, kuris gali būti panaudotas žmonėms užpulti ar čia, Žemėje, sukelti fizinį sunaikinimą“, – teigė J. Kirby‘is. Paklaustas, ar tai branduolinis ginklas, jis sakė negalįs detaliau to pakomentuoti.

Kelios JAV žiniasklaidos priemonės, įskaitant „The New York Times“ ir stotis ABC bei „Fox News“, trečiadienio vakarą pranešė apie naujas Rusijos branduolines ambicijas kosmose. Jos minėjo naują informaciją apie rusų branduolinius pajėgumus, kurie gali būti nukreipti prieš palydovus kosmose ir taip kelti grėsmę nacionaliniam ir tarptautiniam saugumui.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) surengs uždarą susitikimą su Kongreso lyderiais po to, kai JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija kuria ginklą, galintį sunaikinti Vakarų palydovus.

Maskva neigia „piktavališkus“ ir „nepagrįstus“ pranešimus, pavadinusi juos Baltųjų rūmų gudrybe bandant priimti daugiamilijardinį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuris įstrigo Kongrese.

Po to, kai JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Michaelas Turneris (Maiklas Terneris) trečiadienį staiga paskelbė mįslingą pareiškimą apie „rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“, Vašingtone įsivyravimo nerimo nuotaikos.

Respublikonas paprašė J. Bideno išslaptinti visą informaciją apie nenustatytą grėsmę, kad JAV ir jų sąjungininkės galėtų „atvirai aptarti atsakomuosius veiksmus“.

Tuomet amerikiečių žiniasklaida pranešė, kad tai susiję su Rusijos planais dislokuoti kosmose branduolinį ginklą, kuris galėtų būti nukreiptas į palydovus.

JAV pareigūnai teigė, kad ši grėsmė nėra susijusi su aktyviu ginklu ar ginklu, kuris galėtų būti nukreiptas į žmones, tačiau pridūrė, kad ji yra reikšminga.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į respublikonų Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono (Maiko Džonsono) komentarus, kuriuose teigiama, kad „nėra reikalo kelti visuomenės nerimo“.

Tačiau staigus pranešimas papiktino J. Sullivaną, kuris išreiškė nusivylimą dėl to, kad M. Turneris išėjo į viešumą prieš ketvirtadienį jau suplanuotą pasitarimą.

J. Sullivanas sakė, kad susitiks su keturiais Atstovų Rūmų nariais, priklausančiais partijų lyderių grupei ir svarbiausiais žvalgybos komiteto nariais.

Jis atsisakė patvirtinti, kad aptars grėsmę saugumui, tačiau atkreipė dėmesį į svarbą, sakydamas, kad tai „iš tikrųjų labai neįprasta“, kai patarėjas nacionalinio saugumo klausimais „asmeniškai“ kreipiasi į Atstovų Rūmų narius.

Jungtinės Valstijos ne kartą įspėjo Iraną dėl tokių paleidimų, teigdamos, kad ta pati technologija gali būti naudojama balistinėms raketoms, įskaitant skirtąsias nešti branduolines galvutes.

Islamo Respublika teigia, kad jos palydovai ir raketos paleidžiamos tik civiliniais ar gynybos tikslais, ir neigia bet kokius siekius sukurti branduolinį ginklą.

„Irano kosmoso organizacijos palydovas „Soraya“... buvo sėkmingai paleistas su Islamo Revoliucinės gvardijos korpuso palydovų nešėju „Ghaem-100“, – pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA.

„Tai pirmas kartas, kai Iranui pavyko sėkmingai iškelti palydovą į aukštesnę nei 500 kilometrų orbitą“, – pabrėžė IRNA.

Naujienų agentūros cituojamas telekomunikacijų ministras Issa Zarepouras (Isa Zarepuras) sakė, kad maždaug 50 kg sveriantis palydovas buvo iškeltas į 750 km orbitą virš Žemės.

Raketą nešėją „Ghaem-100“ yra sukūrusi galingosios Revoliucinės gvardijos aerokosminė organizacija. Tai pirmoji šalyje trijų pakopų kietojo kuro palydovų paleidimo raketa.

Praeityje Teheranas buvo susidūręs su keliomis palydovų paleidimo nesėkmėmis, o sėkmingas pirmojo karinio palydovo „Nour-1“ paleidimas į orbitą 2020 metų balandį sulaukė aštrių Jungtinių Valstijų priekaištų.

Kitos Vakarų šalių vyriausybės išreiškė panašų susirūpinimą dėl Irano aerokosminės programos.

Nuo 2018 metų, kai Vašingtonas pasitraukė iš istorinio branduolinio susitarimo, kuriuo Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į jo branduolinės veiklos apribojimus siekiant užkirsti kelią branduolinio ginklo kūrimui, Teheranui taikomos griežtos JAV sankcijos.

Nauji atvykėliai, atskridę „SpaceX Crew Dragon“ erdvėlaiviu, kurį užsakė privačiai finansuojama JAV įmonė „Axiom Space“, įsikūrusi Hiustone, TKS liks dvi savaites.

Ispanijoje gimęs NASA astronautas Michaelas Lópezas-Alegría, italas Walteris Villadei, švedas Marcusas Wandtas ir turkas Alperas Gezeravci ketvirtadienį pakilo iš Kanaveralo kyšulio Floridoje.

A. Gezeravci yra pirmasis Turkijos pilietis kosmose.

Europos kosmoso agentūra (ESA) pranešė, kad M. Wandtas yra pirmasis iš naujos kartos Europos astronautų, dalyvaujančių pilotuojamuose komerciniuose skrydžiuose per „Axiom Space“.

Tarp 20 eksperimentų, kuriuos jis turi atlikti, yra erdvės patalpų projektavimo poveikis astronautų streso lygiui ir ląstelių struktūros pokyčių nesvarumo sąlygomis dekodavimas.

Kelionę surengė „Axiom Space“, bendradarbiaudama su NASA ir „SpaceX“. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, išlaidos vienam keleiviui siekia 50 mln. eurų (55 mln. USD).

Tai pirmoji jos misija po 2022-ųjų rugsėjį įvykusios avarijos be įgulos.

Nors raketa žmonės neskris – ja bus skraidinami mokslo ir tyrimų kroviniai, misija turi būti įvykdyta sėkmingai, kad „Blue Origin“ galėtų vėl pradėti į kosmosą skraidinti turtingus adrenalino fanatikus.

Jeffo Bezoso aviacijos ir kosmoso bendrovė paskutinį kartą raketą į erdvę paleido 2022 m. rugsėjį – tuomet sudužus nepilotuojamam erdvėlaiviui, jos programa buvo pristabdyta, kol bus išspręstos avariją sukėlusios problemos ir gautas priežiūros institucijos leidimas.

Galų gale bendrovė paskelbė, kad kita raketa pakils gruodžio 18 d. iš netoli Vanhorno (Teksasas) esančios bazės. Tačiau, atėjus numatytai dienai, skrydžio laikas pirma buvo atidėtas dėl šalto oro, o po to skrydis buvo su visam atšauktas.

„Šiandien atšaukiame #NS24, nes antžeminėje sistemoje atsirado problema, kurią komanda šiuo metu šalina. Apie naują paleidimo laiką pranešime dar šią savaitę“, – socialiniame tinkle X (buvęs tviteris) rašė „Blue Origin“.

Nors raketa žmonės neskris – ja bus skraidinama mokslo eksperimentų įranga, – misija NS-24 turi būti įvykdyta sėkmingai, kad „Blue Origin“ galėtų vėl pradėti į kosmosą skraidinti turtingus adrenalino fanatikus.

2022 m. rugsėjo 12 d. „Blue Origin“ raketą netrukus po starto apėmė liepsnos. Prie raketos viršaus pritvirtinta kapsulė sėkmingai įvykdė avarinį atsiskyrimą ir parašiutu saugiai nusileido ant žemės.

Po šio įvykio buvo pradėtas metus trukęs Federalinės aviacijos administracijos (FAA) tyrimas, kurio metu nustatyta, kad avariją sukėlė variklio purkštuko gedimas, mat varikliui teko dirbti aukštesnėje nei tikėtasi temperatūroje.

Priežiūros institucija nurodė bendrovei „Blue Origin“ atlikti aibę korekcinių veiksmų, kad galėtų toliau vykdyti skrydžius – be kita ko, buvo nurodyta pakeisti tam tikrų variklio dalių konstrukciją. Sekmadienį institucija pranešė patvirtinusi bendrovės „Blue Origin“ prašymą leisti jai tęsti skrydžius.

Nuo 2021 m. liepos, kai pirmajame skrydyje dalyvavo pats J. Bezosas, „Blue Origin“ iš viso yra įvykdžiusi šešis pilotuojamus skrydžius, kurių metu į erdvę skrido tiek bilietus nusipirkę klientai, tiek kviestiniai svečiai.

Kol bendrovei „Blue Origin“ buvo uždrausta skraidyti, jos konkurentė, britų milijardieriaus Richardo Bransono įsteigta bendrovė „Virgin Galactic“ savo veiklą tęsė toliau, kasmet suorganizuodama po penkis komercinius skrydžius.

Abi šios bendrovės tarpusavyje konkuruoja suborbitinėje erdvėje besivystančiame kosminio turizmo sektoriuje.

Daugkartinio naudojimo raketa be jokių anglies dioksido emisijų

Tuo tarpu, kai nedidelė „Blue Origin“ raketa į viršų kyla vertikaliai, „Virgin Galactic“ naudoja didesnį lėktuvą nešėją pakelti į orą mažesnį reaktyvinį kosminį lėktuvą, kuris atsiskyręs toliau kelionę į kosmosą tęsia pats.

Abejais atvejais keleiviai keletą minučių patiria nesvarumo būseną ir per didelius iliuminatorius gali stebėti žemės linkį.

Bilietų į „Virgin Galactic“ skrydžius kaina svyravo nuo 200 000 iki 450 000 JAV dolerių, tuo tarpu „Blue Origin“ savo bilietų kainų viešai neskelbia.

„Blue Origin“ gali pasigirti tuo, kad beveik visa jos raketos platforma, įskaitant nešančiąją raketą, kapsulę, variklį, nusileidimo įrangą ir parašiutus, yra daugkartinio naudojimo.

Tuo tarpu jos variklis yra varomas skystu deguonimi ir vandeniliu – tai reiškia, kad vienintelis šalutinis produktas skrydžio metu yra ne anglies dioksidas, bet vandens garai.

„Blue Origin“ taip pat kuria ir sunkiąją raketą „New Glenn“, kuri būtų naudojama komerciniais tikslais, o jos pirmasis skrydis numatytas kitais metais.

Ši 98 metrų ilgio raketa yra skirta į žemės orbitą iškelti iki 45 metrinių tonų krovinį.

Tai būtų pirmoji jos misija po 2022-ųjų rugsėjį įvykusios avarijos be įgulos.

Kitą „New Shepard“ misiją planuojama pradėti gruodžio 18 dieną atsidarius paleidimo laikotarpiui, socialiniame tinkle „X“ rašė bendrovė ir pridūrė, kad skrydžio metu bus gabenami 33 mokslo ir tyrimų kroviniai.

Misijos „Gaganyaan“ metu 2025 metais planuojama tris astronautus išsiųsti į Žemės orbitą, o tai būtų svarbus Indijos kosmoso agentūros ISRO techninių galimybių patvirtinimas.

Šeštadienį buvo bandoma įgulos modulio avarinio nusileidimo sistema, moduliui atsiskyrus nuo variklio ir švelniai nusileidus jūroje maždaug 10 minučių nuo paleidimo.

„Aš esu labai laimingas pranešdamas, kad misija sėkmingai įvykdyta“, – po bandymo sakė ISRO vadovas S. Somanathas.

Pakilimas buvo nukeltas dviem valandoms dėl prasto oro ir nedidelio gedimo variklyje.

ISRO planuoja atlikti 20 pagrindinių bandymų seriją, tarp jų paleidžiant į išorinę orbitą robotą, prieš pradėdama galutinę pilotuojamą misiją 2025 metais.

„Gaganyaan“ yra pirmoji tokia misija Indijai ir turėtų atsieiti apie 1,08 mlrd. dolerių (1,02 mlrd. eurų), nurodo ISRO.

Indija planuoja tris astronautus išsiųsti už Žemės atmosferos trims dienoms, o po to juos saugiai nuleisti Indijos teritoriniuose vandenyse.

Indijos premjeras Narendra Modi (Narendra Modis) po triumfo metų Indijos kosmoso programai paskelbė planus iki 2040 metų išsiųsti žmogų į Mėnulį.

Aš esu labai laimingas pranešdamas, kad misija sėkmingai įvykdyta.

Indija rugpjūtį tapo ketvirta šalimi, kurios nepilotuojamas kosminis aparatas nusileido Mėnulyje po Rusijos, JAV ir Kinijos.

Kitą mėnesį Indija paleido zondą stebėti labiausiai nuo orbitos nutolusių Saulės išorės sluoksnių.

Indijos kosmoso programa nuo 2008 metų, kai buvo nusiųstas pirmas zondas į Mėnulio orbitą, reikšmingai išaugo dydžiu bei pagreičiu ir jos pasiekimai prilygo kosmoso tyrinėjimuose įsitvirtinusių šalių rezultatams už palyginti nedidelę kainą.

Indija taip pat planuoja bendrą misiją su Japonija – iki 2025 metų į Mėnulį nusiųsti dar vieną zondą, o į Venerą per artimiausius dvejus metus ketinama nusiųsti orbitinę misiją.

Ekspertai sako, kad Indija mažus kaštus išlaiko kopijuodama ir pritaikydama jau egzistuojančias technologijas, pasitelkdama itin kvalifikuotus inžinierius, kurių turi daug ir kurie uždirba gerokai mažiau už kolegas kitose šalyse.