Tarp asmenų, iš kurių bus išieškomi pinigai, yra ir Saeimos narys Martinas Bondaras, anksčiau bylą vadinęs politiniu susidorojimu.

„Rygos apygardos teismas paskelbė nuosprendį dėl ieškinio prieš buvusius „Latvijas Krajbanka“ valdybos narius, ieškinys patenkintas. Su nuosprendžio detalėmis bus galima susipažinti antradienį, po švenčių. Nuosprendį bus galima skųsti“, - „Latvijas radio“ sakė Rygos apygardos teismo atstovas Raimondas Ločmelis.

Teisiamųjų suole - septyni buvę „Latvijas Krajbanka“ valdybos nariai. Tiesa, tarp jų V. Antonovo nėra. Vienas iš septynių kaltinamųjų, turėsiančių atlyginti nuostolius - Saeimos narys M. Bondaras.

Teismo sprendimu, 15 mln. eurų siekia nuostoliai, kuriuos „Latvijas Krajbanka“ padarė jo valdyba. Nuostolius bankas patyrė dėl išduotų paskolų buvusių „Snoro“ akcininkų V. Antonovo ir Raimondo Baranausko valdomoms įmonėms.

Pirmosios instancijos teismas anksčiau skelbė, kad „Latvijas Krajbanka“ prieš 6 metus žlugo dėl paskolų, kurių bendra suma viršijo 100 mln. latų (142 mln. eurų) ir kurios buvo suteiktos būtent bankrutavusio „Snoro“ akcininkams.

Ryga, sausio 22 d. (BNS). Latvijos prokuratūra pateikė kaltinimus buvusiam žlugusio "Snoro" banko kontroliuoto bankrutavusio "Latvijas Krajbanka" prezidentui Ivarui Priedičiui ir buvusiam didžiausiam "Snoro" akcininkui Vladimirui Antonovui, kurį pirmos instancijos Londono teismas šią savaitę leido išduoti Lietuvai.

Pasak I.Priedičio advokato Janio Davidovičiaus, kaltinimai jo ginamajam baudžiamojoje byloje pateikti dėl turto pasisavinimo, įgaliojimų viršijimo, finansinės bei statistinės apskaitos pažeidimų. Buvęs "Latvijas Krajbanka" tarybos narys V.Antonovas kaltinamas turto pasisavinimo organizavimu.

Rygos apygardos teismas šių metų sausio 7-ąją galutinai pripažino, jog 15,025 mln. eurų (beveik 52 mln. litų), saugotų "Latvijas Krajbanka", yra įgyti nusikalstamu būdu.

2011-ųjų lapkritį, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl "Latvijas Krajbanka" veiklos ir mažiausiai 100 mln. latų (0,5 mlrd. litų) jo turto iššvaistymo, Rygos teismas sankcionavo A.Priedičio suėmimą. Bankininkas buvo pripažintas įtariamuoju dėl paramos nusikalstamai veikai, savinantis turtą stambiu mastu. 2012 metų sausį A.Prieditis buvo paleistas iš kalėjimo.

Jungtinės Karalystės teismas sausio 20-ąją sutiko Lietuvai išduoti buvusius žlugusio banko "Snoras" akcininkus Raimondą Baranauską ir V.Antonovą. Tačiau sprendimas neabejotinai dar bus skundžiamas.

Lietuvos Generalinė prokuratūra yra pateikusi Europos arešto orderį dėl V.Antonovo ir R.Baranausko suėmimo, be to, ji yra pareiškusi jiems įtarimus pasisavinus apie 1,7 mlrd. litų "Snoro" turto. Prokurorai taip pat yra apriboję įtariamųjų nuosavybės teises į 805 mln. litų vertės turtą.

"Snoro" bankroto byla iškelta 2011-ųjų gruodį, o "Latvijas Krajbanka" - 2012 metų gegužę.

"Snoras" valdė daugiau kaip 60 proc. "Latvijas Karjbanka" akcijų, V.Antonovas valdė 68,1 proc. "Snoro" akcijų.

Latvijos skrydžių bendrovė "AirBaltic" turi likti valstybinė, jos privatizuoti neverta, pareiškė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.

"Mano nuomone, valstybei, o ypač Latvijos valstybei, yra naudinga turėti skrydžių bendrovę, ją remti ir plėtoti. Nacionalinė skrydžių bendrovė - tai pliusas", - interviu BNS sakė Latvijos prezidentas.

Jis išreiškė viltį, jog naujoji šalies vyriausybė į tai atsižvelgs.

"Manau, kad naujoji vyriausybė iš naujo svarstys šį klausimą ir priims sprendimą. Visgi, tai svarbu ne tik Latvijai - juk "AirBaltic" sujungia Baltijos valstybes ir visą pasaulį", - pabrėžė A.Bėrzinis.

Latvijos prezidentas pareiškė, jog nesupranta Europos Komisijos nuomonės, kad bendrovę "AirBaltic" būtina privatizuoti, bei sukritikavo Europos Komisijos pradėtą tyrimą dėl valstybinės paramos šiai įmonei teisėtumo.

"Europos Komisijos požiūris man nesuprantamas, nes keleivių skraidinimas - tai akivaizdžiai ne verslas, o veikiau infrastruktūra. O plėtra be investicijų neįmanoma", - paaiškino Latvijos prezidentas.

Latvijos valstybei priklauso beveik visos nuostolingos pastaruoju metu "AirBaltic" akcijos.

Iki 2011 metų lapkričio 47,2 proc. "AirBaltic" akcijų valdė privati akcininkė "Baltijas aviacijas sistemas", jos buvo įkeistos "Snoro" kontroliuotam bankui "Latvijas Krajbanka". Pastarajam bankrutavus, akcijas už nominalią vertę perėmė Latvijos vyriausybė, padidindama valdomą skrydžių bendrovės akcijų dalį nuo 52,6 iki 99,8 procento.

Pasak Lietuvos bendrovės "Avia Solutions Group", su kuriai siejami buvę bankrutavusios "flyLAL" akcininkai, vadovo Lino Dovydėno, Lietuva galėtų tapti "AirBaltic" akcininke.

Pasak jo, Latvijos vyriausybei, "airBaltic" ir Rygos oro uostui pateiktas pasiūlymas išleisti naujų "AirBaltic" akcijų, kuriomis būtų atlyginta beveik 150 mln. litų žala "flyLAL".

Ekspertai pernai rugsėjį nustatė, kad dėl nesąžiningų "AirBaltic" ir Rygos oro uosto veiksmų maršrutuose, kuriuose dempingo kainomis veikė "AirBaltic", "flyLAL-Lithuanian Airlines" 2004-2008 metais patyrė apie 150 mln. litų nuostolių.