Darbo bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiuoju asmeniu į ją įtraukė Sveikatos apsaugos ministeriją, jos dalyvavimas byloje pripažintas būtinu.

Praeitą savaitę įvyko bylos parengiamasis posėdis, jame dėl taikos sutarties sutarti nepavyko, todėl rugsėjį vyks bylos nagrinėjimas.

„Pagal kolektyvinę šakos sutartį, nuo sausio 1-osios medicinos darbuotojų atlyginimai turėjo padidėti. Į mūsų algų apskaičiavimo formulę yra įtrauktas minimalios mėnesinės algos dydis, tai reiškia, kad padidėjus MMA, iškart padidėja medikams atlyginimai“, – BNS pasakojo medicinos biologas genetikas Santaros klinikų jungtinės profesinės sąjungos atstovas Vaidas Dirsė.

Šioje civilinėje byloje yra septyni ieškovai: Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos santaros klinikų pirminė grupė, Santaros sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Santaros vaikų ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga ir  Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas.

Ieškovai reikalauja panaikinti šiemet vasario 22 dieną priimtą klinikų generalinio direktoriaus Felikso Jankevičiaus įsakymą.

Pasak V. Dirsės, nuo sausio medikams atlyginimų nepadidino, esą Sveikatos apsaugos ministerija nepakankamai skyrė lėšų, o vasario 22 dieną klinikų generalinis direktorius priėmė įsakymą. Jame nurodoma, kad darbo užmokestis bus skaičiuojama mažesniu tarifu, negu turėtų būti pagal kolektyvinę sutartį.

„Apie 9 proc. turėjo padidėti, įvairios sumos – 200 eurų ir kitaip, gydytojams  – dar daugiau“, – BNS teigė V. Dirsė.

Profsąjungos advokatas mano, kad Vyriausybė elgiasi ciniškai

Profesinėms sąjungoms teisme atstovaujantis advokatas Justinas Usonis sako, kad Vyriausybė elgiasi ciniškai, o darbdavys nevykdo įsipareigojimų.

„Šakos kolektyvinė sutartis nustato bazinį atlyginimo dydį pagal kurį skaičiuojamas atlyginimas, Santaros klinikoms neskirtas tinkamas finansavimas, be to, klinikos priėmė papildomą vietinį aktą, kuris nustato mažesnį bazinį atlyginimo dydį nei turi būti pagal kolektyvinę sutartį, todėl šis aktas yra kliūtis darbuotojams gauti numatytą atlyginimą“, – BNS sakė J. Usonis.

V. Balkūno / Santaros klinikų nuotr.

Jo manymu, medikų darbdavys priėmė įsakymą, kuris prieštarauja ir darbdavio priimtai Darbo apmokėjimo tvarkai, ir kolektyvinei sutarčiai, todėl teisme prašoma šį įsakymą pripažinti negaliojančiu.

„Akivaizdu, kad tai politiniai sprendimai, akivaizdu, kad pati ligoninė nedaug ką gali padaryti, nes ji finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų valstybinių šaltinių. Pasigendu Vyriausybės geranoriškumo ir konstruktyvių pasiūlymų kaip spręsti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Nesilaikyti šakos sutartimi prisiimtų socialinių įsipareigojimų tiesiog nurodant, kad nėra pinigų yra labai ciniškas elgesys", – mano J. Usonis.

Akivaizdu, kad tai politiniai sprendimai, akivaizdu, kad pati ligoninė nedaug ką gali padaryti, nes ji finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų valstybinių šaltinių.

Jis sako, kad, kai yra galiojanti pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis, darbuotojams nesvarbu, kad pasikeitė politinės jėgos, nes galiojanti sutartis turi būti vykdoma.

„Mes dabar gyvenam ekstremaliomis sąlygomis, toks svarbus sektorius, kalbama apie tuos darbuotojus, kuriems dabartinėmis sąlygomis tenka didžiausias darbo krūvis, todėl save gerbianti Vyriausybė privalo rūpintis medikais, skubiai ieškoti būdų tinkamai sumokėti už darbą. Esu įsitikinęs, kad pareigos medikams yra aiškiai nustatytos, o nei darbdavys, nei ministerija jų nevykdo. Tai yra valstybės gėda“, – mano advokatas. 

Byla teismuose gali trukti dvejus-trejus metus, kol bus priimtas galutinis sprendimas.

Santaros klinikos: padidinto finansavimo negavome, todėl atsiskaitysime vėliau 

Santaros klinikos atsakyme BNS nurodė, kad ji yra viešoji įstaiga, kuri pagal sutartį su teritorine ligonių kasa už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gauna finansavimą sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčiui sumokėti.

2018 metų rugpjūčio 31 dieną Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvine sutartimi Sveikatos apsaugos ministerija, veikdama pagal Vyriausybės įgaliojimą, įsipareigojo užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokestis bus didinamas atsižvelgiant į  Vyriausybės tvirtinamos minimalios mėnesinės algos didinimą.

Esu įsitikinęs, kad pareigos medikams yra aiškiai nustatytos, o nei darbdavys, nei ministerija jų nevykdo. Tai yra valstybės gėda.

„Nuo šios sutarties pasirašymo iki šiol nebuvo padidintas finansavimas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas būtent sutartyje numatytiems įsipareigojimams įvykdyti“, – teigia Santaros klinikos.

Klinikos atkreipia dėmesį, kad kolektyvinė šakos sutartis tuometės Vyriausybės buvo pasirašyta tada, kai niekas neprognozavo pasaulinės pandemijos ir jos padarinių tiek žmonėms, tiek valstybių finansams.

„Visada valstybės mastu keliant sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestį tam būdavo skiriama papildomų lėšų, didinant apmokėjimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas įkainį. Nelauktai užklupusiai, sveikatos priežiūros sistemą privertusiai persiorganizuoti ekstremaliai situacijai prireikė daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie nebuvo numatyti“, – teigia Santaros klinikos.

Jos teigia, kad sveikatos priežiūros įstaigos užgriuvusią finansinę naštą nemaža dalimi turėjo pakelti iš savo rezervinių lėšų, o apmokėjimas už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto nepadidėjo.

Be to, pradėjus įstaigoms teikti mažiau planinių paslaugų, visą dėmesį skiriant COVID-19 aukų gydymui, lėšų srautas netgi sumažėjo.

Jos sako, kad pagal sutartį su teritorine ligonių kasa šiuo metu Santaros klinikų gaunamas apmokėjimas už suteiktas paslaugas nėra pakankamas tokiam darbo užmokesčio didinimui, kuris numatytas pagal sutarties nuostatas, todėl Santaros klinikų administracija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją.

Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus F. Jankevičiaus, įstaiga supranta pareigą laikantis valstybės priimtų teisės aktų didinti darbuotojų darbo užmokestį ir darbuotojų gerovę laiko vienu iš prioritetinių savo užduočių, tačiau kartu ji turi užtikrinti pagrindinę savo misiją – teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams.

„Negavus papildomo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansavimo, net ir perskirsčius finansinius išteklius, išlaidos darbo užmokesčiui Santaros klinikose siektų 67,5 proc. ir keltų sunkumų įstaigos veiklai užtikrinti.

„Susiduriame su dilema, ar leisti įstaigai bankrutuoti ir tokiu būdu nebevykdyti savo misijos teikti visas reikalingas medicinos paslaugas savo pacientams, ar vis dėlto rasti sutarimą su profesinėmis sąjungomis ir palaukti, kada finansinius įsipareigojimus būtų galima įvykdyti, nestabdant ligoninės veiklos“, – sako F. Jankevičius.

Darbo užmokesčio mediana Santaros klinikose, turinčiose daugiau nei 6 tūkstančius darbuotojų, birželio mėnesio „Sodros“ duomenimis yra 1960 eurų ir tarp didžiausių šalies įmonių yra antroje vietoje.

„Gavus papildomą finansavimą, bus perskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už laiką nuo 2021 metų sausio 1 dienos“, – sako Santaros klinikų generalinis direktorius F. Jankevičius.

Netiesa! Ligoninių priėmimo skyriai ir Greitoji medicinos pagalba (GMP) – vieni sunkiausių ir profesionaliausių darbo barų teikiant medicininę pagalbą. Tą tvirtai ir užtikrintai galiu pasakyti, nes per 50 darbo metų medicinoje (ligoninėje ir universitete) man, kaip gydytojai infektologei, teko daugybę kartų turėti profesinių kontaktų su tų įstaigų medikais, taip pat ir asmeniškai – prireikus skubios pagalbos sau pačiai ar artimiesiems.

Ligonių priėmimo ir skubios pagalbos skyriai bet kuriuo paros metu priima ligonius, atvežamus GMP, atvykstančius be jokio siuntimo ar atlydimus artimųjų. Čia suteikiama kvalifikuota medicininė pagalba, atliekami šiuolaikiniai tyrimai, kviečiami konsultantai. Operatyviai nustatoma diagnozė, ligoniai kurį laiką stebimi, stacionarizuojami ar išleidžiami namo šeimos gydytojų žinion. Pacientai labai vertina šių skyrių darbą. Dėl to kartais susirgę nebijo delsti, žinodami, kad čia atvykę gaus reikiamos pagalbos. Be to, nereikės vargti poliklinikoje, laukti eilėse pas konsultantus.

Labai sudėtingas ir svarbus GMP medikų darbas. Dažniausiai jie pirmieji susiduria su pačiomis sudėtingiausiomis situacijomis. Į iškvietimą pas ligonį ar į nelaimės vietą išvykstama nedelsiant. Čia nėra laboratorijų, diagnostinių kabinetų, konsultantų. Spręsti apie ligonio būklę ir ligos diagnozę, traumų pobūdį reikia iškart – čia ir dabar. Reikia ne tik profesinių žinių ir įgūdžių, bet ir fizinių jėgų gaivinant ligonį, psichologinių žinių, kai ligonis, neadekvatus savo būklei, atsisako važiuoti į ligoninę ar, atvirkščiai, reikalauja būti vežamas, kai nereikia. Tai didelė atsakomybė ir rizika. Tad sunku įsivaizduoti, kaip tokį sudėtingą darbą atliekantys gydytojai gali būti mažiau vertinami ir gerbiami už kitus.

Mano požiūriu, ligoninių priėmimo skyrių ir GMP medikai – vieni reikalingiausių specialistų, nusipelniusių didžiausios pagarbos, deja, ne visada ir visur jos sulaukiantys. Kitus nepagrįstai kritikuojančiųjų ir negerbiančiųjų kiekvienoje visuomenėje ir profesijoje buvo ir bus, tad jei mus tai palies, nelaikykime akmens užantyje, toliau dirbkime savo darbus. Pagarbos ir pripažinimo sulauksime iš tų, kurie sugeba pakilti aukščiau savo ego, supranta ir moka vertinti kitus, ne tik save.

Tai rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atnaujintos sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozės rezultatai. Tyrimo metu analizuoti kiekybiniai (registrų) ir kokybiniai (sveikatos priežiūros sektoriaus įstaigų ekspertų apklausos) duomenys.

2020-ųjų situacija

Didžioji dalis tyrimo apklausoje dalyvavusių ekspertų tvirtina, kad 2020 m. labiausiai trūko bendrosios praktikos slaugytojų ir šeimos gydytojų. Šių specialistų trūkumo priežastimis ekspertai įvardina didelį poreikį dėl teikiamo paslaugų skaičiaus, platų šeimos gydytojų ir slaugytojų atliekamų funkcijų sąrašą, išaugusį poreikį dėl COVID-19 pandemijos sukeltų veiksnių, tokių kaip papildomi darbo krūviai, specialistų susirgimai ir saviizoliacija ar išėjimas į pensiją esant rizikos grupėje.

Apklausti ekspertai taip pat pastebi, kad trūksta psichikos sveikatos priežiūros specialistų (psichiatrų, medicinos psichologų). Ypač pabrėžiama, kad šių specialistų teikiamų paslaugų poreikis auga dėl visuotino karantino ir socialinių ryšių apribojimo.

Kiti ekspertų išskirti specialistai, kurių trūko 2020 m. ir kurių trūkumas siejamas su COVID-19 pandemijos suvaldymu, – infekcinių ligų gydytojai, skubiosios medicinos pagalbos paramedikai, anesteziologai-reanimatologai.

Nuo 2017 m. dažniausiai teikiama paslauga išlieka šeimos gydytojo paslauga. Dėl COVID-19 pandemijos stipriai išaugo nuotolinių ambulatorinių paslaugų skaičius: 2019 m. jų buvo suteikta 178 tūkst., o 2020 m. – jau 1,88 mln.

Prognozės 2030-iesiems

Skaičiuojama, kad per artimiausią dešimtmetį sveikatos priežiūros specialistų poreikis toliau augs – jų reikės 1,8 tūkst. daugiau, nei buvo poreikis 2020 m. Be didėjančio specialistų poreikio, dėl paslaugų plėtros išlieka poreikis pakeisti specialistus, išeinančius į pensiją ar išeinančius iš darbo dėl kitų priežasčių. Taigi bendras prognozuojamas sveikatos priežiūros specialistų trūkumas 2030 m. sieks 2,8 tūkst.

Pastebima, kad tų sričių specialistų, kurių trūksta šiandien, stigs ir 2030 m.: trūks 3,2 tūkst. bendrosios praktikos slaugytojų, 428 šeimos ir 420 vidaus ligų gydytojų.

Sveikatos priežiūros specialistų trūkumą daugiausia lems didelis į pensiją išeinančių specialistų, ypač šeimos gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, skaičius. Didesnis nei įprasta specialistų išėjimas į pensiją siejamas ir su COVID-19 pandemijos keliamu pavojumi vyresnio amžiaus žmonėms.

Nors šiuo metu trūkumo dar stipriai nejaučiame, ateityje trūks ir geriatrų bei gerontologų. Taip pat prognozuojama, kad augs skubiosios medicinos pagalbos paslaugų paklausa, ir tai reikš didėjantį skubiosios medicinos gydytojų poreikį. Kaip viena iš COVID-19 pandemijos pasekmių įvardijamas ir didesnis infekcinių ligų gydytojų poreikis ateityje.

Tyrimo duomenimis, kai kurių kvalifikacijų specialistų po dešimtmečio bus pakankamai ar net per daug: prognozuojama pakankama burnos higienistų, gydytojų odontologų ir dantų technikų pasiūla. Ekspertai taip pat išskiria ir galimai didelę radiologų pasiūlą, tai siejant su tikėtina radiologijos technologijų plėtra.

Prognozės atliktos įvertinus į pensiją išeinančius ar darbą paliekančius darbuotojus, įsidarbinančius absolventus ir kitus veiksnius.

Be to, darbdaviai nuo spalio 1 d. turės teisę atleisti šių įstaigų darbuotojus, neturinčius kovido sertifikato.

Trečiadienį Latvijos vyriausybė pritarė atitinkamoms įstatymo pataisoms. Kad jos įsigaliotų, jas dar turi patvirtinti Saeima (parlamentas).

Latvijoje pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis buvo užfiksuotas 2020 metų kovo 2 d. Iki šiol šalyje Covid-19 diagnozuotas 138 004 žmonėms, 2 540 infekuotųjų mirė. Šiuo metu ligoninėse gydomi 68 pacientai.

Vakcinacija Latvijoje prasidėjo praėjusių metų gruodžio 28 d., nuo to laiko bent vieną preparato dozę gavo 33,23 proc. šalies gyventojų, dvi – 33,15 proc.

Teismas šį teisininkų Šiaurės Italijoje paruoštą ieškinį nagrinės liepos 14 d.

„Tai nėra „antivakserių“ kova. Tai yra kova už demokratiją. Žmonės yra verčiami rizikuoti jiems grasinant daugiau nebeleisti dirbti pagal savo profesiją“, - sakė prie ieškinio rengimo prisidėjęs konstitucinės teisės ekspertas Daniele Granaras, kurį cituoja Italijos dienraštis „Giornale di Brescia“.

Šių metų balandį Italijoje priimtas įstatymas, kuriuo visi dirbantys tiek viešajame, tiek ir privačiajame sveikatos priežiūros sektoriuje, įskaitant vaistininkus bei privačių gydytojų kabinetų darbuotojus, įpareigoti pasiskiepyti nuo COVID-19. Priešingu atveju jiems nebus mokamas atlyginimas, nebent darbdavys juos perkeltų į kitas, mažiau kontakto su žmonėmis reikalaujančias pareigas.

Remiantis oficialia statistika, iš maždaug 1,9 mln. atlyginimą gaunančių Italijos sveikatos sektoriaus darbuotojų nei vienos vakcinos nuo koronaviruso dozės iki šiol nėra gavę 45 750 medicinos darbuotojų.

Vyras taip bijojo, jog gali nesulaukti operatyvios medicininės pagalbos, kad ryžosi sėstis prie automobilio vairo ir savarankiškai atvykti į ligoninę. Apie tai pranešė nbcnews.com.

Baltimorėje gyvenantis vyras nusprendė, kad jį ištiko širdies smūgis. Šalia jo namų tuo metu stovėjo greitosios pagalbos automobilis.

Kol medikai ruošėsi atvykti, vyriškis nutarė pats prisistatyti į ligoninę. Automobilio rakteliai buvo palikti užvedimo spynoje.

Ar greitąją iškvietė pats mašinos pagrobėjas, ar ji atvyko pas kažkurį kaimyną – nežinia.

Policija sulaikė amerikietį vienoje miesto ligoninėje. Vyras iš karto prisipažino, kad nusprendė savarankiškai nuvažiuoti iki gydymo įstaigos tarnybiniu automobiliu.

Pakalbėję su automobilio pagrobėju, policininkai nusprendė, kad jam dėl sveikatos problemų susidarė krizinė situacija.

Apie tai rašo portalas lenta.ru, remdamasis žurnalo „O Tempo“ pranešimu.

Vestuvės vyko Belo Orizontės regione. Po iškilmių pora išvyko namo. Naktį, kai jaunavedžiai užsiiminėjo seksu, moteris pasijuto blogai. Ji ėmė dusti ir netrukus prarado sąmonę.

29-erių metų jaunikis į pagalbą pasikvietė kaimyną. Jie iškvietė taksi, kad nuvežtų moterį į ligoninę. 

Tačiau vairuotojas atsisakė vežti nukentėjusiąją į gydymo įstaigą ir patarė skambinti medikams.

Vyrai pabandė iškviesti kitą taksi automobilį, tačiau ir jo vairuotojas nesutiko vežti moters.

Po 20 minučių atskubėję medikai patvirtino, kad jaunąją ištiko širdies smūgis. Greitoji pagalba gabeno moterį į ligoninę, tačiau pakeliui ji mirė.

Atlikus skrodimą paaiškėjo, kad mirusioji sirgo chronišku bronchitu. Policijos teigimu, ant nuotakos kūno nebuvo šiurkštaus elgesio ar prievartos žymių. Jos mirtis traktuota kaip nelaimingas atsitikimas.

Po šio košmariško įvykio mirusiosios vyras pareiškė, kad nori palikti namą, kurį nuomojosi kartu su žmona.

Vyras linkęs apsigyventi su savo šeimos nariais kitame miesto rajone.

Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė nurodė, kad birželio 12 d. 15.01 val. prie Vaišvydavos karjero ant kranto konstatuota 47 metų vyro mirtis.

„Skenduolis be išorinių smurto žymių“, – pridūrė policijos atstovė.

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties atstovai portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad atvykę į nelaimės vietą jie vyrą rado jau ištrauktą ant kranto. Šis bandytas gaivinti, deja, jam nebegalėjo padėti. Teko konstatuoti mirtį.

Medikų atstovai teigė, kad kitiems žmonėms, tuo metu buvusiems prie karjero ar jame besimaudžiusiems, medicininės pagalbos neprireikė.

Portalo kauno.diena.lt skaitytojas šiek tiek nušvietė nelaimės aplinkybes. Jo pasakojimu, nuskendusysis su kompanija girtavo. Policija tokios informacijos kol kas nepatvirtino.

Skaitytojo nuotr.

Kauno ugniagesių paros įvykių suvestinėje nurodoma, kad 14.06 val. gautas pranešimas, jog Pušynėlio g. esančiame Vaišvydavos karjere nuskendo  žmogus ir nepavyksta jo rasti.

„Atvykus ugniagesiams žmogų iš vandens jau buvo ištraukę žvejai, medikai gaivino“, – dėstė ugniagesiai.

Laisvų vizitų nėra?

Klaipėdietė Daiva pasakojo per ipr.esveikata.lt negalinti užsiregistruoti vizito pas gydytoją sveikatos priežiūros centre, prie kurio yra prisirašiusi. "Neseniai per šią sistemą registravausi vizito pas gydytoją specialistą ligoninėje. Viskas veikė gerai. Bandžiau registruotis pas savo šeimos gydytoją sveikatos priežiūros centre – rašo, kad šiuo metu laisvų vizitų nėra. Pamaniau, gal ilga eilė patekti pas mano gydytoją, tačiau išsiaiškinau, kad taip yra dėl to, kad ši įstaiga vis dar nesiunčia savo duomenų esveikata.lt sistemos administratoriams. Teko skambinti registruotis telefonu. Keista, nes, kiek žinau, visos sveikatos priežiūros įstaigos dar nuo metų pradžios turėjo tapti pasiekiamos per esveikata.lt", – stebėjosi uostamiesčio gyventoja.

Kai vieni laukia, kada galės registruotis pas visus gydytojus be trikdžių per naująją išankstinę pacientų registracijos (IPR) sistemą internetu, kiti  tokios galimybės neturi, nes nesinaudoja e.banku. O, be to, tiek atsidaryti savo paskyrą esveikata.lt, kur dedami asmens sveikatos duomenys, tiek registruotis vizito pas gydytojus per ipr.esveikata.lt, neįmanoma. Ši visuomenės dalis, daugiausia – pensininkai, šiuo metu patiria daugiausia nepatogumų. Jiems vis dar tenka registruotis vizito pas gydytoją telefonu, o tai padaryti kartais sunkiai įmanoma. Telefonų linijos tomis dienomis, kai prasideda (o dažniausiai ir baigiasi) registracija vizito pas gydytojus specialistus kitam mėnesiui, labai apkrautos.

Kaunietė Janina pasakojo, kad dėl to, kad reikiamą dieną neprisiskambino į Kauno klinikų Akių klinikos registratūrą, mėnesiu vėliau, nei planuota, jai bus atlikta akies operacija. Janina ir jos vyras – pensininkai, e.banku jie abu nesinaudoja, todėl negali savarankiškai naudotis ir ipr.esveikata.lt. Vaikai gyvena užsienyje, tad šiuo klausimu nelabai gali padėti. Janinai belieka vienintelis būdas registruotis pas gydytojus – telefonu.

Tėtis gyvena už 200 km nuo Kauno, jis pats negali atvažiuoti į Klinikas vien tam, kad, atėjęs į registratūrą, gautų vadinamąjį talonėlį. Tuo labiau, kad karantinas dar tęsiasi – abejoju, ar jis apskritai būtų įleistas.

"Mano akių gydytoja dar vasarį man pasakė, kad gegužės mėnesiui registruočiausi pas ją vizito dėl planuotos akies operacijos. Balandžio mėnesį tą dieną, kai paskelbiama pacientų registracija kitam mėnesiui, nuo pat ankstaus ryto skambinau nurodytais Klinikų Akių klinikos registratūros telefonais – prisiskambinti buvo neįmanoma. Taip ir likau neužsiregistravusi planuoto vizito ir operacijos gegužę. Kitą dieną prisiskambinau minėtais registratūros telefonais, bet laisvo laiko užsiregistruoti pas mano gydytoją jau nebuvo likę. Man pasakė skambinti gegužės 24 d., kai turėjo vykti registracija telefonu birželio mėnesiui", – Janina prisiminė tada pasiteiravusi registratorės, gal galėtų pati atvažiuoti į Klinikas ir užsiregistruoti vizito atvykusi, nes prisiskambinti nepavyksta. Tačiau jai buvo pasakyta nevažiuoti.

"Gegužės 24 d., kai vyko registracija telefonu birželio mėnesio vizitų pas gydytojus Akių klinikoje, vėl tas pats – nuo pat ryto skambinu, vėl visą laiką užimta. Galiausiai, daugiau kaip pusę dienos skambinus, šiaip taip pavyko užsiregistruoti, tačiau nervų kainavo labai daug", – prisipažino kaunietė.

Reikia važiuoti patiems?

Kaunietė Aušra pasakojo atsidūrusi beviltiškoje situacijoje, bandydama užregistruoti pas Kauno klinikų gydytojus specialistus e.banku nesinaudojantį, dėl to ir esveikata.lt negalintį naudotis garbaus amžiaus tėtį. "Aš per šią sistemą jo užregistruoti taip pat negaliu, nes nesu jo teisėta atstovė. Atsidariusi ipr.esveikata.lt matau, kad laisvų laikų pas gydytoją pulmonologą yra, tačiau užregistruoti tėčio negaliu. Bandau skambinti registratūros numeriais. Skambinu – toks signalas, kai net nesujungia su renkamu numeriu. Ir taip – visą laiką, skambinant įvairiu dienos metu. Į pavakarę, kai lyg ir turėtų būti mažesnis skambučių srautas, – tas pats", – pastebėjo pašnekovė.

Tokių pačių problemos iškilo ir jai bandant užregistruoti tėtį pas gydytoją kardiologą. "Negaliu užregistruoti tėvuko pas kardiologą, nes lygiai taip pat, kaip skambinant į kitų Kauno klinikų padalinių registratūras, nesujungia. Tėtis gyvena už 200 km nuo Kauno, jis pats negali atvažiuoti į Klinikas vien tam, kad, atėjęs į registratūrą, gautų vadinamąjį talonėlį. Tuo labiau kad karantinas dar tęsiasi – abejoju, ar jis būtų apskritai į Klinikas įleistas. O karantino reikalavimų mes ir patys nenorime pažeisti", – užsiminė kaunietė.

Ji sakė girdėjusi, kad tėtis galėtų parašyti įgaliojimą jai prisijungti prie jo paskyros esveikata.lt ir registruoti pas gydytojus. Tačiau pašnekovė viešojoje erdvėje sakė taip ir neradusi informacijos, kaip tai padaryti.

Aušra pastebėjo, kad, pasak jos, neįmanoma prisiskambinti ir į Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos registratūrą: "Dukra bandė pakeisti šeimos gydytoją. Jai buvo pasakyta, kad tam reikia pasiskambinti į Šeimos medicinos klinikos registratūrą. Skambina – neprisiskambina. Tai ką daryti? Situacija absurdiška."

Nuo pat ankstaus ryto skambinau nurodytais Klinikų registratūros telefonais – prisiskambinti buvo neįmanoma. Taip ir likau neužsiregistravusi planuoto vizito ir operacijos gegužę.

Pensininko Juozo, taip pat nesinaudojančio ipr.esveikata.lt, teigimu, beveik neįmanoma prisiskambinti į Kauno klinikų Ambulatorinį diagnostikos centrą. Vyras pasakojo, kad kelias valandas praleido, kol prisiskambino į šio centro registratūrą vien tam, kad iš atsiliepusios registratorės išgirstų, jog esveikata.lt neveikia ir registratorė negalės užregistruoti jo pas gydytoją. "Argi negalima įrašyti ir iš karto leisti to įrašo, kad esveikata.lt neveikia, o ne versti žmogų laukiant, kol atsilieps registratorė, 15–20 minučių klausytis muzikos, savo pinigais remti telekomunikacijų bendrovę, gaišti laiką ir iš registratorės išgirsti, kad sistema neveikia?" – piktinosi kaunietis.

Auga skambučių srautas

Kauno klinikų atstovų pasiteiravome, kaip planuojama spręsti minėtas problemas – gal ruošiamasi prijungti daugiau atskirų klinikų registratūrų telefono linijų, samdyti daugiau registratorių?

Į klausimus atsakiusi Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Karolina Račkauskienė sakė, kad pastaruoju metu sulaukiama nemažai klausimų dėl registracijų telefonu pas Klinikų gydytojus specialistus. "Apgailestaujame, kad pacientams kyla nepatogumų dėl kelių priežasčių", – teigė Klinikų atstovė. Kaip vieną iš priežasčių ji įvardijo tai, kad nuo šių metų ambulatorinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms vietoje anksčiau naudotos sergu.lt sistemos pacientai visoje Lietuvoje yra registruojami naujoje IPR sistemoje ipr.esveikata.lt.

"Didėjant atnaujinamų ambulatorinių paslaugų skaičiui, sulėtėjo ipr.esveikata.lt darbas. Registracijos trukmė nuo vidutiniškai buvusių 3,5 minučių pailgėjo iki beveik 9 minučių. Apie šią problemą informuotas ir sistemos administratorius – Registrų centras. Jau kurį laiką per šią registracijos sistemą galima registruotis ir skiepytis nuo COVID-19 ligos, todėl sistema tapo dar labiau apkrauta ir sulėtėjo jos darbas. Pirmomis registracijos dienomis sistema kelis kartus buvo išvis nustojusi veikti", – atkreipė dėmesį Klinikų atstovė.

Duomenys: tie, kurie pas gydytoją registruojasi telefonu, turėtų pasiruošti pasakyti savo asmens kodą, nes dabartinė sistema to reikalauja. Freepik nuotr.

Pasak jos, kita priežastis, kodėl padaugėjo skambučių, – dalis gyventojų dar nemoka, o dalis negali naudotis naująja IPR sistema, nes, nesinaudodami e.banku, negali šioje sistemoje identifikuoti savęs elektroninėmis priemonėmis. Dėl šių priežasčių skambučių srautas į Kauno klinikų registratūras vis didėja. "Palyginimui, praėjusių metų rugsėjį registratūrų telefonais per dieną skambindavo vidutiniškai 1 148 asmenys, o šių metų vasarį per dieną vidutiniškai skambino 1 597 žmonės. Skaitmeninė skambučių sistema sudaro laukiančių skambintojų eilę, tačiau net ir ši technologija nesugeba apdoroti tokio skambučių skaičiaus. Vienu metu laukiančių skambučių būna net ir daugiau nei 500", – K.Račkauskienės teigimu, gegužės 24 d. skambučių skaičius buvo toks didelis, kad sistema neatlaikė ir buvo visiškai sutrikusi jos veikla, įskaitant ir skambučius į Akių ligų klinikos registratūrą.

"Reaguodami į susidariusią situaciją, padidinome į skambučius atsiliepiančių darbuotojų skaičių, tačiau to nepakanka, kad problema būtų iki galo išspręsta. Todėl artimiausiuose Kauno klinikų planuose – modernus unifikuotas skambučių centras, kuriame bus įdiegtas vieno skambučio principas ligoninės pacientams. Tai turėtų reikšmingai pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir pacientų informuotumą įvairiais sveikatos priežiūros klausimais", – pasak komunikacijos specialistės, tikimasi, kad naują sistemą pavyks įdiegti iki šių metų rudens.

Didėjant atnaujinamų ambulatorinių paslaugų skaičiui, sulėtėjo ipr.esveikata.lt darbas. Registracijos trukmė nuo vidutiniškai buvusių 3,5 minučių pailgėjo iki beveik 9 minučių. Apie šią problemą informuotas Registrų centras.

Klinikų atstovė priminė, kad nauji ambulatorinių konsultacijų laikai registracijoms paskelbiami iš karto, patvirtinus konsultuojančių gydytojų darbo grafiką. "Kadangi registracijos trukmė pailgėjo dvigubai, prašome skambinančiųjų iš anksto pasiruošti asmens dokumentą, nes registracijos metu bus prašoma padiktuoti asmens kodą", – teigė K.Račkauskienė.

Tuos, kurie gali naudotis ipr.esveikata.lt, ji ragino registruotis vizito pas gydytoją per šią sistemą.

Padėtų šeimos gydytojas

Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema ipr.esveikata.lt yra didžiulio projekto esveikata.lt sistemos dalis. Jos savininkas ir valdytojas yra Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tvarkyti ir plėsti šią informacinę sistemą, kaip ir visą esveikata.lt, ministerija yra pavedusi Registrų centrui. Jo atstovas spaudai Mindaugas Samkus tikino, kad senjorams, kurie patys nesinaudoja technologijomis ar neturi artimųjų, kurie galėtų jiems padėti, atstovavimą e.sveikatos sistemoje gali sukurti šeimos gydytojas. "Tai greičiausias ir paprasčiausias būdas. Antras būdas – įgaliojimą asmens paskyrą esveikata.lt sistemoje susieti su kito žmogaus paskyra galima pasirašyti žmogui pačiam nuvykus į Registrų centro padalinį. Naudojantis kitais dviem būdams, reikia e.banko. Pirma, asmuo, kuris nori būti susietas (pavyzdžiui, tėtis, mama ar senelis), naudodamasis e.banku, gali pats sukurti įgaliojimą, kas gali jį užregistruoti pas gydytoją. Antra, galima parašyti įgaliojimą naudojantis mobiliuoju parašu", – aiškino M.Samkus.

Vis dėlto, kaip pastebi sistemos vartotojai, važiuoti į Registrų centrą nelabai patogu, ypač karantino sąlygomis, nes jo padaliniai yra ne visose savivaldybėse – kai kuriais atvejais tenka vykti į kitą savivaldybę. M.Samkaus minėtas būdas kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis esveikata.lt sistemoje vieno asmens paskyrą priskirtų prie kito asmens paskyros, taip pat ne be trūkumų. "Kauno diena" yra rašiusi apie tai, kad ne visi šeimos gydytojai moka tai padaryti.

Užsiminus, kad gyventojai pasigenda aiškiai pateiktos informacijos viešojoje erdvėje, kaip sukurti atstovavimą per ipr.esveikata.lt, M.Samkus teigė, kad informacija apie visas naujoves, pokyčius ir galiojančias tvarkas gyventojams esą pateikia sveikatos priežiūros įstaigos savo turimais kanalais: internetinėse svetainėse, informaciniuose pranešimuose pačiose įstaigose.

Tačiau kaip Registrų centras sprendžia problemą, kad, kaip pastebi gydymo įstaigų atstovai, pradėjus masiškai registruotis skiepytis nuo COVID-19, registracijos pas gydytoją per ipr.esveikata.lt trukmė nuo vidutiniškai buvusių 3,5 minučių pailgėjo iki beveik 9 minučių? M.Samkus atsakė, kad sistemos greitaveikos klausimas sprendžiamas peržiūrint procesus ir siekiant juos, kiek įmanoma, labiau optimizuoti, kad augantis sistemos naudojamumas neturėtų įtakos jos greitaveikai. Vis dėlto jis tvirtino, kad gyventojų registracija vakcinuotis nuo COVID-19 niekaip negali paveikti registracijos pas gydytoją trukmės, nes šios registracijos vykdomos per atskiras informacines sistemas. "Registracija vakcinuotis tam negalėjo turėti įtakos. Tai galėjo būti, tarkim, dėl kitų sistemų integracijos. Nes esveikata.lt susijusi su ligoninių informacinėmis sistemoms, Gyventojų registru, "Sodros" informacine sistema, Ligonių kasų informacine sistema. Taigi, kažkokių sutrikimų gali būti nebūtinai iš Registrų centro pusės", – sakė M.Samkus.

Ne visos įstaigos matomos

"Kauno diena" išsiaiškino, kad tais atvejais, kai, registruojantis pas gydytoją per ipr.esveikata.lt nematyti laisvų vizito laikų, gali būti, kad ne jų nėra, o sveikatos priežiūros įstaiga dar nepateikusi savo duomenų esveikata.lt sistemoje.

SAM, anksčiau skelbusi, kad nuo sausio visos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojosi sergu.lt, pacientams turės būti pasiekiamos per esveikata.lt portalą, vėliau šį terminą pratęsė iki balandžio. Tačiau ir dabar ne visos sveikatos priežiūros įstaigos yra pasiekiamos per esveikata.lt.

Skaitmeninė skambučių sistema sudaro laukiančių skambintojų eilę, tačiau net ir ši technologija nesugeba apdoroti tokio skambučių skaičiaus. Vienu metu laukiančių skambučių būna net daugiau nei 500.

"Šiuo metu yra sudarytos 573 sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (iš 826 turinčių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis), iš kurių 383 deklaruoja laikus Išankstinės pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS). Įstaigos dar vykdo pasirengimo darbus dėl IPR IS aktyvesnio naudojimo, taip pat, esant poreikiui, vykdomi mokymai asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistams dėl IPR IS naudojimo", – teigė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.

Ministerijos atstovo teigimu, tiek SAM, tiek Registrų centras ragina sveikatos priežiūros įstaigas kuo greičiau pradėti naudoti IPR IS (ipr.esveikata.lt). Jis priminė, kad sergu.lt sistema atjungta ir visos registracijos vyksta tik per IPR IS. Teigiama, kad ši sistema yra daug saugesnė nei sergu.lt.

"Įsigaliojus Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatoms ir siekiant užtikrinti pacientų duomenų saugumą, prie IPR IS nėra galimybės prisijungti su slaptažodžiu (2020 m. prisijungimas su slaptažodžiu buvo panaikintas ir svetainėje sergu.lt). Visi naudotojai prisijungti prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos esveikata.lt/ipr ar e.sveikatos sistemos esveikata.lt gali tik naudodamiesi "Elektroninių valdžios vartų" sistema, e.banku, mobiliuoju parašu", – teigė J.Gališanskis.

Jis informavo, kad tie gyventojai, kurie naudojasi e.banku ar mobiliuoju parašu, prisijungę prie e.sveikatos sistemos esveikata.lt, gali pasirinkti, kad jiems šioje sistemoje atstovautų kitas asmuo (prisijungus reikia pasirinkti Paciento sritis -> Mano atstovai -> Kurti atstovavimą).

J.Gališanskis antrino M.Samkui, kad, pacientui neturint galimybės prisijungti prie e.sveikatos sistemos, šeimos gydytojas e.sveikatos specialistų portale esveikata.lt gali sukurti atstovavimą kitam asmeniui (pvz., artimam giminaičiui, kuris, prisijungęs prie IPR IS, turės galimybę užregistruoti internetu atstovaujamą asmenį).

Pasak SAM atstovo, informacija, kaip sukurti atstovavimą kitam asmeniui, pateikta esveikata.lt portale prie dažniausiai užduodamų klausimų.

ipr.esveikata.lt vartotojai pastebi, kad ne visada aišku, kaip norint gauti konkrečią paslaugą reikia registruotis pas gydytoją. Vis dėlto abejotina, ar IPR IS ateityje žymiai pasikeis, taps aiškesnė vartotojams, – pasak Registrų centro atstovų, IPR IS kūrimas jau baigtas, sistema dabar jau bus tik tobulinama.

"Kauno diena" jau rašė, kad esveikata.lt – didžiulis projektas, apimantis ne tik IPR IS, bet ir elektroninių receptų išrašymą, ir įrašus į asmens sveikatos kortelę. Skaičiuojama, kad šioje sistemoje per dieną pasirašoma apie 200 tūkst. e.sveikatos dokumentų, iš jų apie 50 tūkst. sudaro e.receptai.

Į ES remtą esveikata.lt projektą iki 2017 m. buvo investuota apie 40 mln. eurų. Nuo 2017 m. e.sveikatos sistemai palaikyti ir plėtoti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama maždaug po 2–2,5 mln. eurų. Registrų centras skaičiuoja, kad per tą laiką ESPBI IS kūrimui ir plėtrai, vystymui ir administravimui panaudota apie 7,5 mln. eurų.