„Tikriausiai nė viena mūsų para nepraeina be iššūkių, būna sunku ir fiziškai, ir emociškai... Stresas, įtampa, tempas. Daugelis iš mūsų esame ne kartą sakę, kad tai, kas mums padeda susidoroti su ta įtampa, patiriama darbe – tai palaikymas, kurį suteikiame vienas kitam. Kas gali suprasti geriau nei tas, kuris patiria tą patį?“ – feisbuke mintimis dalijosi GMP medikai.

Pasak jų, įtemptų situacijų nestokojančiame darbe itin svarbu nepamiršti gerų emocijų. „Beje, kitas gelbstintis dalykas – tai humoro jausmas. Kartais net ir tarp labai varginančių kvietimų randame būdų, kaip patiems sau padėti – paleisti įtampą, nuovargį, ir visą kitą negatyvą, kuris „nusėdo“ kažkur viduje. Seredžiuje, Jurbarko rajone, dirbanti brigada juokavo, kad sukasto sniego kalnai dideli, o naudos – jokios, tad prie įėjimo durų laikinai budi „sargas““, – apie poelgius, praskaidrinančius kasdienybę, feisbuke rašė Kauno GMPS medikai.

56 proc. sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų jau vakcinavosi nuo COVID-19, tačiau dar penktadalis to padaryti negalėjo, nes įgijo imunitetą persirgę arba antikūnų buvimą organizme jiems patvirtino serologinis kraujo tyrimas. Šie sveikatos sistemos darbuotojai vakcinuotis galės praėjus trims mėnesiams po COVID-19 ligos diagnozės arba praėjus 60 dienų po teigiamo serologinio tyrimo rezultato.

Medikai, kurie nepasiskiepijo dėl kitų priežasčių (dėl nedarbingumo, tik pradedantys dirbti ir kt.), galės tai padaryti bet kuriuo metu, kai pareikš norą.

Šiuo metu šalyje vyksta asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas nuo COVID-19. Jeigu gamintojai laikysis pristatymo grafikų, visuotinė gyventojų vakcinacija galėtų startuoti šių metų gegužę.

SAM primena, kad medikų vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d., vos tik Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinos nuo COVID-19. Iš pradžių buvo skiepijami su COVID-19 pacientais tiesiogiai dirbantys medikai, vėliau – visi kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Absoliučiai daugumai medikų įgijus imunitetą ir sumažėjus COVID-19 pacientų srautams, gydymo įstaigos jau spartina paslaugų atnaujinimą. SAM ragina gyventojus, kuriems buvo atidėtos planinės paslaugos, aktyviai kreiptis į savo šeimos gydytojus, vykti planinėms dienos chirurgijos, dienos stacionaro ir kitoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Specialistų vertinimu, rizika sveikatai dėl pavėluoto kreipimosi į gydymo įstaigą dažnu atveju yra nepalyginamai didesnė, nei pavojus užsikrėsti koronaviruso infekcija.

Per dvi pastarąsias dienas Antakalnio poliklinikoje pirmą skiepą nuo COVID-19 gavo 400 vyresnių nei 80 metų vilniečių, dar tiek pat – medicinos personalo darbuotojų. Pastarieji gavo jau antrą vakcinos dozę.

„Turime atlikusios „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo mokytojų, dalis jų neatvyko skiepytis, tad buvo nuspręsta pradėti senjorų vakcinavimo procesą. Poliklinikoje per vakar ir šiandien paskiepyta jau 800 žmonių, medikų ir senjorų. Kiek šis procesas bus intensyvus toliau, priklausys nuo to, kiek gausime vakcinos. O šiaip mūsų senjorai skiepijasi labai noriai“, – sakė Antakalnio poliklinikos Komunikacijos koordinatorė Rūta Vanagienė.

Tuo tarpu mokytojai vakcinuotis bus kviečiami dar kartą. „Buvo tokių, kurie nenorėjo atvykti, iš viso apie 20 proc. pedagogų. Tad kviesime antrą kartą. Šeštadienį planuojame dar vieną švietimo darbuotojų iki 55 metų skiepijimą“, – teigė poliklinikos atstovė.

Džiaugiasi, kad nepamiršo

Ketvirtadienio vidurdienį prie vieno iš skiepijimo kabinetų laukė keletas senjorų. „Einu ir negalvoju, kas čia bus. Man jau daug metų, tai nieko nebijau. Visgi manau, skiepas yra gerai, nes stengiuosi žvelgti pozityviai. Tikiuosi, kad būsiu sveikesnė, o gal net jaunesnė“, – juokėsi 85-erių Ona.

Vakcinos dozę gavęs vilnietis Juozas taip pat buvo nusiteikęs linksmai. „Kaip tai reikės susilaikyti nuo alkoholio? Čia jau negerai, gal be reikalo atėjau“, – komentavo slaugytojos nurodymus, ką daryti pasiskiepijus. Paklaustas, ar dabar jausis saugiau, Juozas vylėsi, jog taip. „Visi skiepijasi, tai reikia ir man. Džiaugiuosi, kad pakvietė mane, nepamiršo. Mačiau per televiziją, kad kiti bijo, nepasitiki, bet aš manau, viskas paprasta – jei jau daktarėliai kviečia, rūpinasi, reikia klausyti“, – aiškino garbaus amžiaus vilnietis.

Senjorė Ema tikino, kad vakcina nuo koronaviruso labiausiai naudinga bus jos anūkams. „Tikiuosi, jog galės dabar pas mane ateiti dažniau, bus saugesnė aplinka ir pati aš saugesnė“, – sakė vilnietė. Moteris pasakojo, jog turi daug įvairių alergijų, tad truputį neramu, kaip jos sureaguos su vakcina. „Dėl to nesiskiepijau nuo paprasto gripo, bet dėl šito naujo brudo pasiryžau. Jei valdžia leidžia mums gyventi ilgiau, reikia tuo tik džiaugtis. Ir artimieji labai skatino, tad, manau, viskas bus gerai. Svarbu, kad ir jaunesni tą skiepą gautų“, – teigė Ema.

Apie atostogas dar negalvoja

Skiepų kabinete dirbanti Antakalnio poliklinikos vyr. slaugytoja Polina pasakojo, kad dauguma senjorų vakciną nuo koronoviruso vertina teigiamai. „Visuomet paklausia, kokią konkrečiai vakciną gaus, „Pfizer-BioNTech“ vertina geriausiai. Tiesa, kartais susikalbėti būna sunku, didelė dalis pacientų neprigirdi, tenka aiškinti kelis kartus, kaip prižiūrėti skiepo vietą, bet šiaip senjorai yra labai geranoriški“, – sakė medikė.

Jos kolegė vyr. slaugytoja Alma neseniai gavo antrą skiepo nuo koronaviruso dozę. „Po savaitės ar dviejų jausiuosi gerokai saugiau. Kadangi dirbame medicininį darbą, susiduriame su rizika, tad dabar tas rizikos suvokimas gerokai sumažės. Dabar pas mus pats darbymetis, apie atostogas dar negalvoju, pirma norisi paskiepyti kuo daugiau žmonių“, – teigė slaugytoja.

Tiems, kurie baiminasi vakcinos nuo koronaviruso, medikė patarė įvertinti rizikas, kokia būsena žmogaus lauktų susirgus, ir kokia pasiskiepijus. „Gerai viską pasvėrus, manau, viskas taptų aišku. Dar patarčiau imti pavyzdį iš mūsų aštuoniasdešimtmečių, jie mane nustebino savo noru skiepytis. O ir skundų dėl komplikacijų, ryškesnių reakcijų šiomis dienomis dar neturėjome“, – sakė vyr. slaugytoja Alma.

Tuo tarpu pasiskiepyti atėjusi odontologijos klinikos darbuotoja Rūta įsitikinusi, jog nors vakcina jos organizmui bus naudinga, tačiau nesaugi niekad nesijautė. „Kasdien medituoju, propaguoju sveiką gyvenimo būdą, tad jau daug metų nesergu. Patarčiau visiems periodiškai valytis nešvarumus viduje, tada tikrai būsime visi sveikesni“, – sakė klinikoje vadybininke dirbanti moteris.

Antakalnio poliklinikos turimais duomenimis, Vilniaus miestas dabar yra gavęs 9,6 tūkstančio vakcinos nuo koronaviruso dozių. Iš jų 5,8 tūkst. „Pfizer-BioNTech“, 2,8 tūkst. „AstraZeneca“, ir 1,8 tūkst. „Moderna“ kompanijos sukurtos vakcinos dozių.

Konkrečiai Slovakija nori 10 medikų ir 25 slaugytojų iš ES šalių partnerių. Jei padėtis toliau blogėtų, kontingentą reikėtų didinti, sakoma Slovakijos sveikatos ministerijos pasiūlyme.

Slovakija lengviau nei dauguma kitų ES šalių susitvarkė su pirmąja koronaviruso banga 2020 metų pavasarį. Iki rudens šalyje buvo patvirtinti tik 28 mirties nuo COVID-19 atvejai. Tačiau maždaug nuo spalio ir infekcijų, ir mirčių skaičiai ėmė taip smarkiai augti, kad specialistai įspėjo dėl sveikatos sistemos kolapso.

Be to, dabar Slovakijoje vyrauja „britiškos“ atmainos koronavirusas. Nuo pandemijos pradžios virusas šalyje patvirtintas 283 000 žmonių, 6 168 mirė.

Slovakija turi 5,5 mln. gyventojų.

Įvertinimas po mirties

Vasario 16-osios proga prezidentas G. Nausėda apdovanos 73 valstybei nusipelniusius asmenis, 28 jų – po mirties. Pastarieji – medikai, mirę gelbėdami COVID-19 sergančius ligonius.

Apdovanotųjų artimiesiems bus įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.

Kaune jais įvertinti du nuo koronaviruso mirę medikai. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius bus įteiktas Birutės Pučkovos artimiesiems. Moteris dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Marių sektoriaus VII mišrios patologijos skyriaus pagalbine darbuotoja. Taip pat šis apdovanojimas bus įteiktas Marytės Vitauskienės artimiesiems. Ji buvo LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos I skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja. Šios dvi medicinos srities darbuotojos pralaimėjo kovą su koronavirusu ir joms apdovanojimai įteikiami po mirties.

Pagerbti už drąsą

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais Vasario 16-ąją bus apdovanoti dar du kauniečiai, prisidėję gelbėdami kitų žmonių gyvybes ir lemiamomis akimirkomis parodę drąsą bei organizacinius sugebėjimus.

Šiuo apdovanojimu įvertinta LSMU Kauno ligoninės direktoriaus slaugai pavaduotoja Gražvydė Masiliūnienė. Jai apdovanojimas skirtas už svarų indėlį organizuojant ir koordinuojant slaugos darbą ligoninėje nuo pat pirmųjų ekstremaliosios situacijos kovojant su COVID-19 paskelbimo dienų.

Taip pat Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius iš prezidento rankų atiteks Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus III gimnazijos klasės mokiniui Laurynui Subačiui. Jis šių metų sausio 15 dieną Kalniečių parko tvenkinyje išgelbėjo įlūžusią merginą.

Nuopelnai Lietuvai

Vasario 16-osios proga prezidentas G. Nausėda iškiliems kauniečiams įteiks dar du apdovanojimus: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius bei Ordinus „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiai įteikti šiems Kauno apskrities didvyriams:

Vyteniui Pranui, LSMU Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos skyriaus vadovui, gydytojui neurologui, aktyviam retų centrinės nervų sistemos ligų etiopatogenezės mokslinių tyrimų vystytojui, reikšmingai prisidėjusiam prie šių ligų diagnostikos ir gydymo individualizavimo ir optimizavimo.

Ričardui Kubiliui, LSMU Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos bei Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovui.

Tomui Tamošuičiui, LSMU Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovui, anesteziologui reanimatologui. Jis vienas iš organų donorystės sklaidos lyderių šalyje, reikšmingai prisidėjęs ruošiant pirmąjį Lietuvoje neplakančios širdies donorą.

Pranui Viškeliui, Lietuvos mokslų akademijos tikrajam akademikui. Jis yra Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Maisto kokybės ir saugos komisijos pirmininkas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas; Kauno technologijos universiteto profesorius, aktyvus inovatyvių biologiškai vertingų augalinės kilmės maisto perdirbimo technologijų ir produktų kūrėjas, daktaras.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius įteiktas šiems kauniečiams:

Nomedai Domeikienei. Ji – Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorė; aktyvi kultūrinės veiklos, inovatyvių sprendimų, skatinančių šalies viešųjų bibliotekų pažangą, puoselėtoja.

Nerijui Mikelioniui, VŠI Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui. Šis kaunietis aktyvus greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybės gerinimo ir sistemos tobulinimo, savanorystės programos puoselėtojas; trumpojo numerio 1808 („Koronos karštoji linija“) iniciatorius ir įkūrėjas.

Kaip informuoja Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, apie incidentą Garliavos seniūnijoje pranešta šiek tiek po pietų apie 13.46 val. Pirminiais duomenimis, pas ligonį į Tvarkiškių kaimą iškviestas greitosios pagalbos automobilis dėl gausaus sniego nesugebėjo pravažiuoti ir įklimpo pusnyse.

Medikams neliko nieko kito, kaip patiems šauktis pagalbos, iškviečiant ugniagesius. Atvykę gelbėtojai įvertino situaciją ir nusprendė, kad paprasčiau medikus iki ligonio namų bus nugabenti su savo autocisterna, kadangi kelias buvo labai užpustytas.

Ugniagesių autocisterna brovėsi per pusnis iki iškvietimo vietos, tačiau likus apie 500 metrų iki ligonio namo užklimpo ir pati. Todėl į pagalbą ugniagesiams bei medikams buvo išsiųsta dar viena gelbėtojų autocisterna, kuri gabenosi ir gelbėjimo roges.

Atvykus papildomoms gelbėjimo pajėgoms, ugniagesiams su medikais iki sodybos, kurioje buvo žmogus, teko klampoti pėsčiomis. Pasiekus ligonį, jis buvo evakuotas rogėmis bei nugabentas iki greitosios pagalbos automobilio. 

Dramatiškos gelbėjimo operacijos pabaigoje GMP automobilis ištrauktas panaudojant buksyravimo lynu, o gelbėtas asmuo išvežtas į ligoninę.

Praėjusių metų rugsėjį startavo projektas „Atostogos medikams“ – gydymo įstaigų darbuotojai iki gruodžio 15 d. galėjo nemokamai įsigyti turizmo paslaugų už 200 eurų. Tačiau šia dovana ne visiems pavyko pasinaudoti dėl šalyje antrą kartą įvesto karantino. Kai kurie medicinos srities darbuotojai šį kuponą iškeitė į maitinimo įstaigų siūlomus maisto paketus.

Vienos Pasvalio ligoninės medikės dukra Daiva portalui kauno.diena.lt pasakojo, jog įmonės „Travel La Vita“ atgabentų produktų vertė tikrai nesiekia 200 eurų. Moters atsiųstose nuotraukose matyti, kad kelionių agentūros atstovų atgabentame lauknešėlyje – majonezas, konservuoti žirneliai, padažas, riešutai, arbata, sūris, medus, butelis svaigiųjų gėrimų, kava ir kiti produktai.

Pašnekovės nuotr.

„Ši situacija nutiko mano mamai. Jai agentūra žadėjo surinkti maisto lauknešėlį už 170 eurų (30 eurų kainavo administravimas ir atvežimas). Buvo žadėta šviežia žąsis Kalėdoms, mėsos gaminiai. Kadangi ji dirba su COVID-19 ligoniais, saugo save ir kitus, jai šis variantas labai tiko, kad neitų į parduotuvę ir turėtų maisto šventėms bei po jų, – pasakojo moteris. – Kai atvežė, buvo skurdus lauknešėlis. Paklausiau, ar buvo čekis, kurį privalo įdėti kiekvienas tiekėjas, tai niekas jo negavo, tad produktų vertė iki galo lieka neaiški. Pagal tai, ką suskaičiavo, daugiausiai 50 eurų, o turėjo būti už 170. Prisiskambinti agentūrai negalėjo, telefono nekėlė, jokio paaiškinimo ar papildomo lauknešėlio taip ir nesulaukė.“

Jie pripažįsta, kad apgavo, nes dar siūlė suorganizuoti kelionę. Gėda.

Paviešinus šią istoriją socialiniuose tinkluose, atsiliepė ir daugiau pasipiktinusių medikių. „Mums nebuvo nieko pasiūlyta, pačios paprašėme ir tai ne viską gavome. Iš 200 eurų gavome už 50 eurų. Prekės tilpo į batų dėžutę“, – rašė Bronė.

„Juokinga, ką gavome. Jie pripažįsta, kad apgavo, nes dar siūlė suorganizuoti kelionę. Gėda“, – dėstė ir Irma.

„Facebook“ nuotr.

Portalui susisiekus su „Travel La Vita“ vadove Vita Venskevičiene, ši pakomentuoti situacijos žodžiu nesutiko. „Atsiųskite klausimus raštu“, – teigė moteris, padėjusi telefono ragelį. 

Vis gi portalui lrt.lt kelionių agentūros „Travel La Vita“ vadovė teigė, kad iškart susidūrė su ne nuo jų priklausančiomis problemomis – neva medikai kreipėsi paskutinėmis dienomis ar net valandomis prieš projekto uždarymą, buvo įvesti judėjimai tarp savivaldybių.

„Pasiūliau medikėms pavasarį išvyką su maisto degustacija. Tos kelios slaugytojos įžeidžiančiai atsisakė. Labiausiai stebina ir skaudina tai, kad dalis medikų, patys galimai besielgę neatsakingai, platinę infekciją, netiki, kad mes sergame, kelia niekuo nepagrįstus kaltinimus, rinkinio kainą įvardydami 80 ar net 50 eurų, neįvertindami to, kad didžioji dalis produktų – ekologiški, iš Lietuvos ūkių. Jais neprekiaujama didžiuosiuose prekybos centruose. Jie visiškai neįvertina mūsų darbo, pristatymo sąnaudų, mokamų mokesčių ir kt.“, – pažymėjo verslininkė, kuri teigė gruodžio mėnesį ir pati susirgusi COVID-19.

Išgelbėjimo tikimybė padvigubėja

Tačiau niekur nedingo ir kitomis ligomis sergantys ar traumas patiriantys pacientai. Itin didelio susikaupimo ir greitos reakcijos reikia tais atvejais, kai žmogus patiria klinikinę mirtį.

„Ištikus staigiai mirčiai, per pirmąsias minutes pradėjus pradinio gaivinimo veiksmus – išgelbėjimo tikimybė padidėja dvigubai“, – akcentuoja Kauno miesto GMP atstovai.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Praėjusią savaitę Kauno GMP dispečerinė užregistravo dvylika atvejų, kai pacientus mieste ištiko klinikinė mirtis ir jie buvo gaivinti. „Tai atvejai, kai reikėjo susikaupimo, skubėjimo, daug jėgų ir intensyvaus darbo“, – GMP feisbuko puslapyje rašė atstovai.

Pavyko atgaivinti net šešis žmones. Į minėtus dvylika gaivinimų vyko 17 GMP brigadų, dalyvavo devyni dispečeriai. Penki gaivinimai buvo atlikti viešose vietose.

Nuo ko priklauso?

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su Kauno GMP pamainos vyresniąja gydytoja, ši sakė, kad staigios mirties atvejų kiekvieną savaitę būna nemažai.

Tai atvejai, kai reikėjo susikaupimo, skubėjimo, daug jėgų ir intensyvaus darbo.

Praėjusi savaitė ypatinga tuo, kad buvo daug atgaivintų žmonių. „Šaunuoliai“ – kolegas ir greitai sureagavusius aplinkinius, nuo ko priklauso gaivinimo sėkmė, gyrė gydytoja.

„Atgaivinti pacientai su atkurtu širdies ritmu nuvežti į reanimaciją. Aišku, tie žmonės paskiau ne visi išlieka. Visokių atvejų pasitaiko. Bet šeši atgaivinti iš dvylikos tai yra labai daug“, – kalbėjo medikė. 

Anot jos, gaivinimo sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių ir aplinkybių: kokia staigios mirties priežastis, ar žmogui sukniubus šalia buvo kitų žmonių, ar šie iš karto ėmėsi gaivinti, kaip greitai iškviesti medikai.

„Jei staigi mirtis ištinka dėl skilvelių virpėjimo (tokiu atveju būtina kuo greičiau atlikti defibriliaciją), ypatingai svarbu, ar iki GMP atvykimo aplinkiniai pasinaudojo defibriliatoriumi, jei jis yra netoliese“, – nurodo GMP atstovai.

„Gavę iškvietimą, kad žmogus nekvėpuoja, siunčiame arčiausiai esančią bet kurią brigadą, o iš paskos siunčiame reanimobilį. Būna, kad spėjame atvykti ir per penkias minutes, priklausomai nuo to, kur nutiko nelaimė“, – pasakojo gydytoja.

Po kelių minučių atvyksta ir reanimobilis, kol jis važiuoja atvykusi brigada pradeda arba perima reanimavimą, jeigu žmogų gaivinti buvo ėmęsi aplinkiniai.

123rf.com nuotr.

Neaplenkia ir sveikai besijaučiančių

Medikams dar esant pakeliui dispečeris įvykio vietoje esančius žmones nuramina ir pradeda aiškina, kaip gaivinti, ką daryti, kokiu greičiu daryti žingsnis po žingsnio.

„Jeigu namiškiai arba kiti vietoje esantys žmonės vykdo dispečerio nurodymus arba pats žmogus supranta, žino, kaip gaivinti, tokios reanimacijos būna efektyvesnės. Labai svarbus laiko faktorius“, – kalbėjo medikė.

Būna, kad nebeįmanoma atgaivinti, kad ir kokia greita ir profesionali būtų suteikta pagalba.

Apžvelgdama sėkmingo gaivinimo atvejus, gydytoja teigėm kad tiems žmonėms tiesiog pasisekė, kad jie sukniubo tose vietose, kur aplink buvo žmonių ir tokių žmonių, kurie greitai ėmėsi veiksmų. „Dar svarbu ir tai, keliomis ir kokiomis ligomis žmogus serga. Būna, kad nebeįmanoma atgaivinti, kad ir kokia greita ir profesionali būtų suteikta pagalba“, – dėstė GMP darbuotoja.

Ji negalėjo atsakyti, dėl kokių konkrečiai priežasčių minimus dvylika žmonių praėjusią savaitę ištiko klinikinė mirtis. Tikėtina, kad taip nutiko dėl jų lėtinių ligų.

„Bet žinokit ypač vyrai miršta – pati tą parą dirbau, kai buvo trys atgaivinti – visi jie buvo vyrai tarp 51-63 metų amžiaus. Tik vienas jų turėjo lėtinę ligą. Kiti du anksčiau nusiskundimų, simptomų nejautė. Tai buvo staigios mirtys. Nukrito ir viskas. Dažnas atvejis, kad iki tol žmogui nebūna nustatyta jokių ligų. Dažniausiai taip pasiveja miokardo infarktas. Žmogus dar būna pačiame jėgų žydėjime“, – sakė medikė.