„Jis su pareikštu kaltinimu sutinka ir prisipažįsta“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras viešosios tvarkos pažeidimu kaltinamo 32 metų G.S. bylą teismui perdavė su pareiškimu baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras teismo prašo kaltinamajam skirti 3 tūkst. eurų baudą, pritaikius baudžiamojo įstatymo nuostatas, ji būtų sumažinta trečdaliu iki – 2 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą atliko Kėdainių rajono policijos tyrėjai, tyrimui vadovavo Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Kėdainių) prokuroras.

Bylos duomenimis, sausio 1 dieną Kėdainių ligoninėje kaltinamasis G. S., būdamas neblaivus, įvairiais epitetais pravardžiavo ligoninės darbuotojus, neturėdamas sutikimo juos filmavo. Kaltinamasis, trikdydamas viešąją tvarką, nepagrįstai reiškė nepasitenkinimą medikų darbu, šaukė ant vienos iš ligoninės darbuotojų, ją stumdė, kol galiausiai – pargriovė ant žemės.

Kaip skelbė Kauno apskrities policija, konfliktas kilo, kai vyrui jau buvo suteikta medicininė pagalba. Ji buvo teikta, nes minėtas 32 metų asmuo ir dar du vyrai įsivėlė į konfliktą, po jo 32 metų minėtas vyras buvo pristatytas į medicinos įstaigą, jam nustatyti nedideli sumušimai ir neblaivumas – 1,73 promilės alkoholio.

Už viešosios tvarkos pažeidimą gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Gydytoja svarsto, ar jos poliklinika tikrai sostinėje, o ne tundroje.

Medikės suglumimas suprantamas, bet neteko girdėti viešai išsakyto kokio nors gydytojo suglumimo, kad žmonės į gydymo įstaigas iki šiol ateina ne tik su šūdukais dėžutėse, bet ir su dideliais š... Būtent kyšiais. Kyšis lyg turėtų būti vertinamas kaip didesnis nesusipratimas nei dėžutė su išskyromis, nes virš galvos pakimba nemalonumai – gresianti baudžiamoji atsakomybė.

Raktu į empatiją ir jų įsivaizduojamą saugumą tampa kišenėlė, esanti maždaug ties medicinos darbuotojo aprangos juosmeniu.

Tačiau žmonės – daugiausiai pensinio amžiaus – juos neša. Ne todėl, kad būtų klastingi aferistai. Neša tikėdamiesi būti saugesni, norėdami padėti savo sveikatai. Galbūt prašydami lašelio empatijos.

Raktu į empatiją ir jų įsivaizduojamą saugumą tampa kišenėlė, esanti maždaug ties medicinos darbuotojo aprangos juosmeniu. Čia kišamos pacientų baimės ir tamsumo išskyros – penkiadešimtinės, šimtinės. Vargana rankelė tarsi atsiprašydama kiša ir dvidešimtinę.

Tamsumo ir empatijos poreikio išskyrą savo kišenėje pajutę medicinos darbuotojai sako: „Čia dabar kas….“ Kas vysta po tokio pasakymo – neaišku. Tačiau ir nesvarbu. Mat šie pasvarstymai – ne apie gydytojus. Mažai kas abejoja, kad dauguma jų yra puikūs (bet kartais pavargę) profesionalai. Svarstymai yra apie gydymo sistemos trūnėsius, iš kurių ir srūva tamsumo išskyros.

Kyšius skatina didžiausia šiandienos sveikatos apsaugos sistemos yda – eilės. Tai rykštė garbaus amžiaus pacientams. Jų logika paprasta: jei jau patekai pas gydytoją, nesnausk, tepk, nes eilės visur tokios didelės, o savo negalavimui juk nepasakysi – palauk eilės.

– Kokie pokyčiai laukia gydymo įstaigose?

– Kaip tik šiuo metu Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su gydymo įstaigomis visiems metams. Viena iš naujovių, kurią įdiegėme, yra tai, kad mes susitarėme dėl tam tikrų specialybių gydytojų, pas kuriuos yra didžiausios eilės, pavyzdžiui, kardiologų, endokrinologų, hemaologų, papildomų konsultacijų. Kad jų būtų suteikta daugiau ir eilės sutrumpėtų.

– Kas keičiasi gydymo įstaigose, ko iš jų prašysite ir kaip tai garantuos, kad pacientams nereikės laukti pusę metų specialisto konsultacijos?

– Mes prašysime gydymo įstaigų, kad jos padarytų viską, ką gali. Kad suteiktų daugiau tų konsultacijų, kurių labiausiai trūksta, kur eilės didžiausios. Ir mes išskirsime atskirai lėšas joms  apmokėti. Ir sutartyse joms suteiksime papildomą prioritetą. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai reiškia, kad specialistai bus geriau apmokami, ar tiesiog jie bus suinteresuoti suteikti daugiau konsultacijų? Pastaruoju atveju medikai pasakytų, kad nuo to gydytojų nepadaugės?

– Mes suprantame, kad gydymo įstaigų galimybės nėra beribės, bet galbūt tų galimybių vis dėlto yra. Kaip rodo mūsų pokalbiai su kai kuriomis iš jų, tų rezervų dar šiek tiek turi. Mes pasistengėme irgi juos labiau motyvuoti – papildomas finansavimas taip pat turėtų prie to prisidėti. Ir, kaip minėjau, šis finansavimas bus prioritetinis. Kalbant plačiau apie konsultacijų apmokėjimą, tai galėčiau pridurti, kad dar šį ketvirtį pasirodys papildomi teisės aktų pakeitimai. Jie reglamentuos, kad kai kurios konsultacijos, kurių metu pacientas ne tik konsultuojamas, bet jam atliekamos ir papildomos tam tikros diagnostinės ar gydymo procedūros, jos bus apmokamos brangiau. Tai yra artimiausias žingsnis, kuris dar laukia.

Tai nesprendžia problemos iš esmės, nes pats sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra vienas iš mažiausių Europoje.

O ką apie pakeitimus mano patys medikai, į klausimus atsako Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

– Ką patys medikai galvoja apie tokias Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamas permainas?

– Šios permainos yra teigiamos tuo, kad pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje kreipiamas dėmesys tiek į medikų, tiek į finansų stygių. O neigiamas dalykas – tai nesprendžia problemos iš esmės, nes pats sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra vienas iš mažiausių Europoje. Tą kartojome ir kartosime. O kalbant apie Valstybinės ligonių kasos metodiką perskirstant lėšas, tai čia nėra nieko nauja. Anksčiau jie perskirstydavo kaitaliodami balo vertę, o dabar perskirsto kitaip. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad būtent prioritetinis finansavimas atima pinigus iš kitų medikų. Manome, kad tai – neteisinga pozicija.

– Kaip manote, ar sumažės eilės pas specialistus?

– Norint suteikti daugiau konsultacijų, turi būti daugiau medikų. Klausimas, ar prioritetinis finansavimas šiek tiek padidins, tarkim, kardiologų, endokrinologų, hemoterapeutų-onkologų arba radioterapeutų skaičių. Manau, kad nepadidins. Tai – greičiau politinis veiksmas, kuris parodo, kad kažkas vyksta, bet esminių dalykų jis, kaip minėjau, nesprendžia.

„Kadangi tikimybė šiuo metu pastatų griuvėsiuose rasti gyvų žmonių yra labai maža, dalis paieškos komandų nutraukia darbą“, – teigiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pranešime.

Anot jo, iš Turkijos grįžta ir Austrijos, Vokietijos, Ispanijos, Estijos, Nyderlandų, Graikijos, Bulgarijos, Vengrijos bei kitų šalių gelbėtojai.

„Šiuo metu prasidėjo griuvėsių valymas naudojant sunkiąją techniką, tad iš vietos gelbėjimo tarnybų nebegauname užduočių. Kadangi gyvų žmonių rasti praėjus dešimčiai dienų nuo nelaimės tikimybė labai sumažėja, mūsų buvimas netenka prasmės“, – sakė Lietuvos tarptautinės pagalbos teikimo komandos vadas Gediminas Šukšta.

Šiuo metu prasidėjo griuvėsių valymas naudojant sunkiąją techniką, tad iš vietos gelbėjimo tarnybų nebegauname užduočių.

Anot PAGD pranešimo, Lietuvos komandos nariai Adijamano mieste išžvalgė septynių sugriuvusių pastatų vietas ir iš griuvėsių ištraukė septynių žuvusių žmonių kūnus. Paieškos ir gelbėjimo operacijų vietoje ne kartą buvo juntami požeminiai smūgiai.

Ketvirtadienį 37 komandos nariai parvyksta reisiniu lėktuvu, penktadienį karinis orlaivis „Spartanas“ pargabens tris kinologus su šunimis bei du logistus su gelbėjimo įranga.

Į Turkiją buvo išvykę 42 gelbėtojai: trys kinologai iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, penki Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikai ir 34 ugniagesiai gelbėtojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių.

Lietuviai paieškos ir gelbėjimo operacijas atliko Adijamano mieste.

Lietuvos Vyriausybė iš valstybės rezervo skyrė Turkijai 90 pastatomų palapinių, 50 elektrinių šildytuvų, 1000 patalynės komplektų, 1000 pagalvių ir 7700 pledų bei medicinos atsargų. Bendra skirtos paramos materialinė vertė siekia 528 tūkst. eurų.

Į nelaimės Turkijoje vietą Tarptautinės pagalbos teikimo komandą Lietuva siuntė pirmą kartą.

Per praėjusią savaitę įvykusį 7,8 balo žemės drebėjimą Turkijoje žuvo 35,4 tūkst. žmonių, kaimyninėje Sirijoje – apie  3,7 tūkstančio.

Šiems specialistams finansuoti papildomai numatyta mažiausiai 10 mln. eurų per metus.

Pasak ministerijos, šis papildymas yra dalis plano suburti šeimos gydytojų komandas, kurios padėtų šeimos gydytojams jų kasdieniame darbe bei pagerintų pacientų patirtį gydymo įstaigose.

Papildomas finansavimas buriamoms šeimos gydytojo komandoms nuo kovo 1-osios bus skiriamas per padidintą bazinį įkainį už prisirašiusius gyventojus. Jis bus mokamas toms pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose apylinkės gydytojų užimamų etatų santykis su šeimos gydytojo komandos nariais (ne gydytojais) yra lygus vienam prie 2,1 arba didesnis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad laikomasi pažado nuosekliai didinti šeimos gydytojo komandą. Taip šeimos gydytojui suteikiama galimybė daugiau dėmesio skirti tiesiogiai pacientui, paliekant kitus darbus, tokius kaip pažymų išrašymas, paciento informavimas ir kitus, naujai formuojamos komandos nariams.

„Nuo pat šeimos gydytojo kaip sveikatos sistemos pagrindo sukūrimo šeimos gydytojams krūvis buvo tik didinamas, priskiriant jiems vis daugiau funkcijų. Neretai vieno šeimos gydytojo apylinkė sudaro ir 1800, ir 2200 gyventojų, tad gydytojai gali pacientams skirti vos po keliolika minučių tiesioginių konsultacijų“, – pranešime cituojamas ministras.

„Perskirstome krūvį tarp šeimos gydytojo komandos, kad gydytojai galėtų kuo daugiau laiko skirti savo tiesioginiam darbui, o pacientai gautų kokybišką gydymą“, – teigė jis.

Šeimos gydytojo komanda gali sudaryti tokie specialistai: šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas arba išplėstinės praktikos slaugytojas, akušeris, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius, socialinis darbuotojas.

Gydymo įstaigoms palikta pasirinkimo laisvė, kokio konkretaus specialisto iš sąrašo jiems reikia, formuojant šeimos gydytojo komandą. Jos pačios pagal poreikį spręs, kurio profilio specialistas labiausiai šiai dienai atitinka šeimos gydytojo ir gydymo įstaigos poreikius.

„Raginu tiek gydymo įstaigas, tiek pačius šeimos gydytojus keisti savo kasdienio darbo įpročius – labai svarbu, kad pradėtų vyrauti komandinis darbas ir funkcijų persiskirstymas. Joks papildomas finansavimas nevirs pokyčiu, jei nesikeis darbo organizavimo tvarka pačiose gydymo įstaigose“, – tvirtino A. Dulkys.

Anot pranešimo, siekiant finansuoti naujų specialistų samdą gydymo įstaigose ir suburti šeimos gydytojų komandas, bazinis įkainis už prisirašiusius gyventojus bus nuosekliai didinamas iki 2030 metų.

Tuomet šeimos gydytojo komandos turės pradėti veikti visa apimtimi – vidutiniškai vienam šeimos gydytojui teks beveik keturi įvairaus profilio sveikatos specialistai.

Per Jungtinę Karalystę pastaruosius kelis mėnesius nuvilnijo streikų banga, nes darbuotojai, ypač viešojo sektoriaus, reikalauja didinti atlyginimus tokiu greičiu, kad jie neatsiliktų nuo dviženklės infliacijos.

Mokytojai, traukinių mašinistai, oro uostų bagažo tvarkytojai, pasieniečiai, vairavimo instruktoriai, autobusų vairuotojai ir pašto darbuotojai taip pat streikavo pastaraisiais mėnesiais, reikalaudami didesnio darbo užmokesčio.

Sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai ir daugelis kitų teigia, kad jų realusis darbo užmokestis per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o dėl pragyvenimo krizės, kurią paskatino smarkiai augančios maisto ir energijos kainos, daugelis susiduria su sunkumais apmokant sąskaitas.

JK metų infliacija gruodį siekė 10,5 proc. – aukščiausią lygį per 41 metus.

Konservatorių vyriausybė laikosi nuomonės, jog viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų padidinimas dešimčia ar daugiau procentų padidintų infliaciją.

Streikas kelia didesnį spaudimą valstybės finansuojamai Nacionalinei sveikatos priežiūros tarnybai (NHS), kuri jau dabar susiduria su sunkumais, keliamais tokių problemų, kaip žiemos sezono virusai, darbuotojų trūkumas ir per COVID-19 pandemiją susikaupę trikdžiai.

Slaugytojus vienijančios profsąjungos teigia, kad per 48 valandų trukmės streiką bus teikiama skubioji pagalba bei teikiamas gydymas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, tačiau tikėtina, kad tūkstančiai vizitų pas gydytojus ir procedūrų bus atidėti.

Tuo metu greitosios medicinos pagalbos tarnyba teigia ketinanti reaguoti į skubiausius iškvietimus per vienos dienos trukmės streiką.

Visgi verslo sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) pareiškė, jog dėl streiko kai kurie žmonės gali būti priversti dalyvauti „išgyvenimo loterijoje“, ypač tie, kuriuos ištiks širdies smūgis ar insultas.

Profsąjungos „Unite“, atstovaujančios daliai greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, generalinė sekretorė Sharon Graham (Šeron Graham) sekmadienį sakė, kad „jokiu lygiu nebuvo kalbama su vyriausybe“ dėl atlyginimų.“

Ji paragino ministrą pirmininką Rishi Sunaką (Rišį Sunaką) „sėsti už stalo stalo ir derėtis – pasiraitoti rankoves ir derėtis dėl atlyginimų NHS – būtent to ir reikia“.

Karališkosios slaugytojų profsąjungos vadovė Pat Cullen (Pet Kalen) pažymėjo, jog „prasmingas“ vyriausybės pasiūlymas streiką gali „greitai užbaigti“.

Profsąjungos siekia didesnių atlyginimų einamaisiais metais, tačiau vyriausybė teigia, kad kalbės tik apie ateinančius metus.

Sveikatos apsaugos sekretorius Steve'as Barclay (Stivas Barklis) paragino profsąjungas nutraukti streikus, „žiūrėti į priekį ir užmegzti konstruktyvų dialogą“ dėl atlyginimų 2023–2024 metais.

Pirmadienį vykstantis slaugytojų streikas paveiks Angliją.

Škotijoje ir Velse, kuriuose veikia pusiau autonominės vyriausybės, atsakingos už sveikatos politiką, profsąjungos sustabdė streikus, kol tęsiasi derybos.

R. Sunako vyriausybė taip pat supykdė profsąjungas, pateikdama įstatymo projektą, kuris apsunkins darbuotojų streikus, nes bus nustatyti „minimalūs saugos lygiai“ ugniagesiams, greitosios pagalbos tarnybai ir geležinkelių operatorėms, kuriuos bus būtina išlaikyti streikų atveju.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, pirmadienį lankydamasis Tauragėje, jis, be kitų dalykų, aptarė medikų trūkumo klausimą. Pasak pranešimo, jis Tauragėje ypač aktualus, nes miestas nutolęs nuo universitetų, ruošiančių medikus.

Ministras paragino gydymo įstaigų vadovus palaikyti aktyvesnius kontaktus su mediciną studijuojančiais kraštiečiais. Tai padėtų baigus studijas susigrąžinti jaunimą atgal.

„Prielaidos pritraukti jaunuosius medikus į rajonus yra sudarytos: valstybė nuosekliai didina finansavimą studijuojantiems mediciną, sudarytos galimybės lengviau steigti rezidentūros bazes. Deja, kiek tenka domėtis, dažnai net nežinoma, kiek jaunuolių iš rajono studijuoja mediciną, o specialistus pagal kilmės vietą gi yra lengviausia prisitraukti, tik reikia nuolat palaikyti kontaktą ir rodyti dėmesį“, – teigė A. Dulkys.

Vizito Tauragėje metu A. Dulkys apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojų, šeimos gydytojų ir specialistų darbo vietas, bendravo su pacientais. Su gydymo įstaigų vadovais be medikų pritraukimo klausimo aptarti eilių, biurokratinių suvaržymų mažinimo aktualijos.

Pasak ministerijos, kalbėdamas su greitosios pagalbos darbuotojais, ministras akcentavo, kad pertvarkius GMP veiklą ir pradėjus veikti vieningai tarnybai, darbuotojai visoje Lietuvoje gali tikėtis vienodų darbo sąlygų ir priemonių.

Šeimos gydytojai, bendraudami su ministru, kaip vieną esminių trukdžių didinant dėmesį pacientams įvardino perteklinį dokumentų ir siuntimo pildymą.

A. Dulkys ragino didinti pirminės ir antrinės grandies bendradarbiavimą, „kad pacientai nebūtų varinėjami iš kabineto į kabinetą“.

„Ši problema yra pasikartojanti daugelyje šalies gydymo įstaigų. Atrodo, sėdima po tuo pačiu stogu, tačiau gyvenama skirtingose planetose. Gydymo įstaigų vadovai turi susėsti prie vieno stalo dėl bendro tikslo, nes vien jų bendradarbiavimas gali sumažinti siuntimų skaičių bent dešimtadaliu. Mažiau siuntimų – daugiau tiesioginio dėmesio pacientams“, – sakė ministras.

Ministras vizito metu apžiūrėjo ir Tauragės ligoninę, kurioje sutvarkytas ligoninės fasadas ir interjeras, naujai įrengti akušerijos ir geriatrijos skyriai, laboratorija, įdiegti mokėjimo terminalai, ligoniai ir pacientai maitinasi šiuolaikiškoje kavinėje.

Jo teigimu, ši ligoninė yra viena moderniausių vakarų Lietuvoje.

„Ligoninės vadovų komanda įrodė, kad veikiant tikslingai ir rūpinantis pacientais bei personalu, ir per trumpą laiką galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Tokios pastangos duoda vaisių – tik dešimtadalis Tauragės gyventojų gydymo paslaugas renkasi kituose miestuose, kai kituose rajonuose šis skaičius siekia ir 50 proc.“, – pabrėžė A. Dulkys.

Ministras planuoja ir toliau lankytis šalies gydymo įstaigose, sprendžiant medicinos paslaugų prieinamumo klausimus bei mažinant biurokratinius reikalavimus medicinos personalui.

Prie įėjimo stovėjo keli žmonės, o viena iš merginų staiga pasijuto prastai.

Netrukus ji suklupo ant kėdės. Iškviesti medikai apžiūrėjo merginą ir nutarė ją išvesti iš „Žalgirio“ arenos.

Kas merginai nutiko, nepranešama.

M.A.M.A. apdovanojimai rengiami nuo 2012 metų. Apdovanojami geriausi šalies įvairių muzikos žanrų atlikėjai ir grupės.