Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad gydymo įstaigų darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, papildomai nuo 60 iki 100 procentų didesnėms mėnesio algoms išmokėti šią savaitę pasieks 7,6 mln. eurų. Šios lėšos skirtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo dalies. Skaičiuojama, kad padidintus atlyginimus už gegužę gaus 10,5 tūkst. medicinos darbuotojų, dirbančių 146 medicinos įstaigose.

Didesni atlyginimai su infekuotais ligoniais dirbantiems medikams jau buvo išmokėti ir už kovo mėnesį, nurodoma VLK pranešime. Tuomet iš PSDF rezervo šiam tikslui buvo skirta beveik 2,6 mln. eurų. Padidintiems balandžio mėnesio atlyginimams iš PSDF buvo pervesta 7,6 mln. eurų – didesnes algas gavo 11,2 tūkst. medikų, dirbusių 154 gydymo įstaigose.

Teritorinės ligonių kasos šiuo metu jau renka paraiškas šioms darbo užmokesčio padidinimo išlaidoms kompensuoti už birželio mėnesį. Planuojama, kad šios lėšos gydymo įstaigas pasieks rugpjūčio antroje pusėje.

Pagal Vyriausybės nutarimą finansinės priemonės – priedai už darbą su COVID infekcija – Lietuvoje numatytos mokėti iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos. Karantinas šalyje buvo atšauktas birželio 16 dieną.

Buvo nuolat meluojama

Sulaukę ministerijos nurodymo suvesti trūkstamus duomenis, šeimos gydytojų atstovai kreipėsi į Lietuvos gydytojų sąjungą, prašydami ginti jų interesus.

"Gydytojai nesiruošia vykdyti šio SAM įsakymo ir suvedinėti duomenų į e.sveikatą. Pirma, buvo nuolat meluojama ir gydytojai klaidinami, kad sistema tuoj bus atkurta, tuoj viskas veiks. Pacientai laukė receptų, gydytojai kaupė korteles, kad galėtų išrašyti vaistus. Per dieną gydytojas konsultuoja mažiausiai 20 pacientų dėl vaistų išrašymo", – rašoma šeimos gydytojų atstovų laiške Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentui Liutaurui Labanauskui. Laiške teigiama, kad per pirmas keturias darbo dienas, kai neveikė e.sveikata, šeimos gydytojai ant savo darbo stalo jau buvo sukaupę beveik po 100 pacientų kortelių, o pacientai laukė vaistų, nes buvo skelbiama, kad sistema tuoj tuoj bus sutvarkyta.

L. Labanauskas viliasi, kad bus pareikalauta atsakomybės iš tų, dėl kurių kaltės e. sveikata neveikė, tačiau A. Veryga atsisakė įvardyti tokius asmenis, tikindamas, esą tai būtų nekorektiška.

"Pas šeimos gydytoją pacientai suregistruoti kas 15 min. Vadinasi, per dieną priimame mažiausiai 25–30 pacientų. Vieno paciento duomenims į e.sveikatos sistemą suvesti reikėtų mažiausiai 10 min. Apskaičiavome, kad suvesti duomenis dirbant po 1 val. viršvalandžių reikėtų apie 1,5 mėnesio laiko", – rašo šeimos gydytojai. Jie atkreipia dėmesį, kad net jeigu gydymo įstaiga duomenims suvesti į e.sveikatos sistemą samdytų sekretorę, tai užimtų papildomo laiko ir gydytojams, nes jie turėtų pasirašyti visus įrašus e.parašu.

Kreipimąsi į LGS prezidentą pasirašę gydytojai svarsto, kad galbūt neverta skubėti suvesti trūkstamus duomenis: "Jei Registrų centras nesugebėjo išsaugoti duomenų ir iki galo jų atkurti, tai ar kas nors pasikeis, jei e.sveikatoje nebus dar savaitės duomenų? O jeigu gydytojai suves ir pasirodys, kad sistema ne iki galo sutvarkyta ir duomenys neišsaugoti?" Pasak laiško autorių, tuomet duomenis į sistemą tektų suvesti antrą kartą.

Kreipimesi užsimenama, kad kai kuriose tiek aukščiausio lygio, tiek žemesnio lygio gydymo įstaigose pacientų duomenys iki šiol apskritai nebuvo suvedami į e.sveikatą. "Tai ar bus tragedija, kad e.sveikatos sistemoje bus ne 80, o 75 proc. duomenų?" – klausia šeimos gydytojai.

Krūvis šeimos gydytojams

Gydytojus piktina tai, kad, nors e.sveikatos veiklą pavyko atkurti, kol kas nekalbama apie kompensacijas už papildomą gydytojų darbą.

"Gydytojai man sako: kai buvo COVID-19 banga, galėjome aukotis, nes tikrai buvo ekstremali situacija ir tikrai reikėjo. Tačiau dabar dėl kažkieno kito kaltės, aplaidumo iš mūsų reikalaujama aukotis – turime nemokamai dirbti viršvalandžius. O tie, kurie buvo aplaidūs, dėl kurių kaltės e.sveikatos sistema neveikė, vaikšto pasipuošę gražiais kostiumais ir juokiasi. Tai piktina gydytojus, – apie kolegų reakcijas užsiminė L.Labanauskas. – Gydytojai greičiausiai padarys tuos darbus, kuriuos reikalaujama padaryti, suves trūkstamus duomenis, tačiau norisi, kad kažkas pareikalautų atsakomybės ir iš tų, dėl kurių kaltės e.sveikata neveikė, kad juos papurtytų."

LGS prezidentas atkreipė dėmesį, kad prieš keletą metų, kai e.sveikata dar tik buvo pradėjusi veikti, tais atvejais, kai gydytojai padarydavo klaidų išrašydami kompensuojamųjų vaistų receptus, valstybė per Valstybinę ligonių kasą (VLK) finansiškai bausdavo tokius gydytojus ir gydymo įstaigas. "O dabar taip išeina, kad gydytojai vėl baudžiami, tik šiuo atveju – už svetimas nuodėmes", – situaciją įvertino L.Labanauskas.

Pasak jo, daugiausia trūkstamų duomenų suvesti į e.sveikatos sistemą teks šeimos gydytojams, nes jie per dieną priima daugiausia pacientų. "Todėl tuo metu, kai neveikė e.sveikata, jie padarė daugiausia įrašų popieriuje, kuriuos dabar ir reikia suvesti", – aiškino gydytojų profsąjungos vadovas.

Jo įsitikinimu, artimiausiu metu turi būti suskaičiuota, kiek tokiems darbams reikės papildomų resursų ir valstybiniu lygiu nuspręsta, kaip už tai kompensuoti.

Gydytojai vėl baudžiami, tik šiuo atveju – už svetimas nuodėmes.

"Už viršvalandžius turi būti mokamas darbo užmokestis. Mes kreipsimės į gydymo įstaigas, kad jos apmokėtų gydytojams už papildomą darbą. Tačiau gerai žinau, kad gydymo įstaigos papildomų pinigų neturi. Kitas dalykas – kodėl gydymo įstaigos turi mokėti papildomai už tai, kas atsitiko ne dėl jų kaltės? – L.Labanauskas įsitikinęs, kad už suvedant duomenis gydytojų dirbtus viršvalandžius turėtų sumokėti Registrų centras. – Ši įstaiga turėtų žinoti, kokiu mastu gydymo įstaigos atkuria duomenis, ir joms kompensuoti. O gydymo įstaigos paskirstytų gydytojams. Tačiau čia vėl bus teisinė kolizija: Registrų centras paspaus gydymo įstaigas ir pareikalaus, kad jos paprašytų tų pinigų iš kitur. O jei gydymo įstaigos gaus nurodymą iš savo steigėjo (dažniausiai – valstybės, atstovaujamos SAM, arba savivaldybių, – red. past.) nekišti galvos, kur nereikia, tai ir netriukšmaus."

LGS prezidentas pastebėjo, kad, kol nebus suvesti duomenys į e.sveikatą, nebus kaip apskaičiuoti liepos mėnesio gydytojų darbo valandų ir išmokėti atlyginimo. "Kol nebus suvesti duomenys į e.sveikatą, tol VLK nematys, ar ir kiek gydytojai dirbo. Nebus kaip apskaityti tų darbo valandų, kurias gydytojas dirbo, kol darė įrašus ranka. Žinoma, kalbant apie šeimos gydytojus, dabar pirminiame lygyje bus išmokėti atlyginimai pagal prisirašiusiųjų prie PSPC, poliklinikų skaičių. Juk šios lėšos sudaro liūto dalį šio lygio įstaigų pajamų", – sakė L.Labanauskas.

Pasak jo, Registrų centras pademonstravo nekompetenciją prižiūrint e.sveikatą. Dėl šios ir kitų priežasčių esą geriausia būtų jos administravimą perduoti kitai institucijai. "Mes daug kartų siūlėme, kad e.sveikata būtų palikta administruoti VLK. Juk ji iš esmės e.sveikatą ir tvarko. VLK tvarko receptus, gydytojų apmokėjimą už darbą, tik kažkodėl e.sveikatos administravimas perduotas Registrų centrui. Po šios e.sveikatos sistemos avarijos mes inicijuosime diskusiją, kad e.sveikata būtų perduota VLK", – žadėjo LGS prezidentas.

Kuriais atvejais kompensuos

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus tikino, kad visi e.sveikatos sistemoje iki incidento buvę elektroniniai sveikatos dokumentai buvo sėkmingai atkurti ir šiuo metu joje yra. Tai Registrų centrui esą patvirtino ir pačios gydymo įstaigos, keliančios šiuos dokumentus į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS).

Pasak M.Samkaus, didžioji dauguma sveikatos priežiūros įstaigų turi savo informacines sistemas, kuriose, kol neveikė e.sveikatos sistema, kaupė visą informaciją (siuntimus, diagnozes, tyrimų rezultatus ir kitus e.sveikatos dokumentus). "Atkūrus e.sveikatos sistemos veiklą gydytojams antrą kartą šių dokumentų į sistemą įkelti nereikės, jie į ESPBI IS iš sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų patenka automatiškai", – apie tuos atvejus, kai gydymo įstaigos turi savo informacines sistemas, sakė Registrų centro atstovas.

Jis priminė, kad tuo metu, kai neveikė e.sveikata, vaistinėje sumokėję priemoką už įsigytus kompensuojamuosius vaistus, gyventojai gali kreiptis į VLK Vaistų kompensavimo skyrių. Pateikus visus reikalingus dokumentus, pagal nustatytą tvarką VLK sumokėtą priemoką turi sugrąžinti per 20 darbo dienų. Tačiau tais atvejais, kai, neveikiant e.sveikatai, kompensuojamuosius vaistus žmonės pirko be receptų savo lėšomis, kompensacija už tai nebus išmokėta.

SAM yra sudariusi sutartį su Registrų centru, kurioje šis yra įsipareigojęs užtikrinti ESPBI IS ir jos pagrindu teikiamoms viešosioms e.paslaugoms būtinos techninės ir programinės įrangos įdiegimą, nepertraukiamą funkcionavimą ir atnaujinimą, taip pat administruoti ESPBI IS ir IPR IS duomenų saugyklą, duomenų archyvą ir užtikrinti jų saugą. Minimoje sutartyje Registrų centras įsipareigojęs dėl nepertraukiamo saugaus ESPBI IS funkcionavimo 24 val. per parą užtikrinimo.

Į klausimą, ar Registrų centro vadovas S.Urbanavičius prisiima atsakomybę už tai, kad e.sveikata neveikė daugiau kaip savaitę, M.Samkus neatsakė. "Dėl atsakomybės ir žalos, tiek patirtos paties Registrų centro, tiek dėl žmonių patiriamų nepatogumų, nurimus situacijai, ramiai susidėliojus, reikės grįžti prie šitų klausimų", – interviu LRT radijui praėjusią savaitę sakė S.Urbanavičius.

Susidūrus su e.sveikata veiklos trikdžiais, Registrų centras prašo sveikatos priežiūros specialistų, vaistinių darbuotojų ir pacientų apie tai nedelsiant pranešti e.pašto adresu e.sveikata@registrucentras.lt arba tel. (8 5) 236 4577.

Šeimos gydytojai apskaičiavo, kad suvesti dėl e.sveikatos trikdžių nesuvestus pacientų duomenis dirbant po 1 val. viršvalandžių kasdien reikėtų apie 1,5 mėnesio laiko.

Apmokės gydymo įstaigos?

Vienai dienai grįžęs iš atostogų sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienio rytą užsiminė apie tai, kad e.sveikatą galėtų administruoti, jos duomenų saugumu rūpintis VLK. Tačiau tą pačią dieną po pietų jis nuomonę pakeitė. "Dabar rastos patalpos, į kurias būtų galima saugiai perkelti e.sveikatos serverius. Ateityje planuojama numatyti daugiau vietų, kur tie duomenys galėtų būti dubliuojami ir saugomi, kad jie fiziškai nebūtų vienoje vietoje. Toks planas mums atrodo tinkamas. Ir kol kas mes apie galimybę e.sveikatą perduoti VLK nesikalbėjome. Šios idėjos kol kas atsisakoma, nes yra logiškas planas, kaip padaryti, kad ta sistema būtų saugi, funkcionuotų", – sakė A.Veryga.

Pasak jo, gydymo įstaigoms dėl gydytojų darbo apmokėjimo už liepos mėnesį neturėtų kilti jokių problemų, nes "Sveidra" (Ligonių kasų e.sveikatos elementas, į kurį gydymo įstaigos pateikia duomenis apie suteiktas paslaugas, pagal kurias medikams yra apmokama už darbą) veikė ir neveikiant e.sveikatai.

Pasiteiravus, iš kokių lėšų bus apmokėta gydytojams už viršvalandžius vedant į e.sveikatą nesuvestus duomenis, ministras teigė, kad tai turėtų apmokėti gydymo įstaigos: "Paprastai gydymo įstaigos turi galimybę skirti papildomų išteklių žmogui. Šiuo atveju, matyt, irgi galima rasti administracinių išteklių. Gal nebūtinai tai turi būti medikai – ir techniniai darbuotojai, kurie tuos duomenis galėtų suvesti. (...) Tikiuosi, jei medikams ar kitiems darbuotojams teks dirbti papildomus viršvalandžius, gydymo įstaigos ras galimybių papildomai sumokėti."

Pasiteiravus, kas turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad e.sveikata neveikė daugiau kaip savaitę, A.Veryga atsakė: "Labai lengva būtų ieškoti, kaip sako liaudis, atpirkimo ožio, bet ši situacija buvo tokia, kurią nuspėti buvo labai sudėtinga. (...) Manau, kad, esant šiai situacijai, ką nors kaltinti būtų nelabai korektiška."

Išleista dešimtys milijonų eurų

Į ES remtą e.sveikatos projektą iki 2017 m. buvo investuota apie 40 mln. eurų. Vien trečiajame plėtros etape (2012–2015 m.) į šią sistemą buvo investuota apie 30 mln. eurų. Auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad trečiajame etape buvo kartojamos ankstesniems kūrimo etapams būdingos klaidos: strateginio valdymo ir racionalaus požiūrio į informacinių sistemų finansavimą trūkumas.

Nuo 2017 m. e.sveikatos sistemai palaikyti ir plėtoti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama maždaug po 2–2,5 mln. eurų. Registrų centras teigia, kad šios lėšos panaudojamos sistemai tobulinti ir plėtoti, nes kasmet sparčiai augantis dokumentų kiekis ir nauji sistemos funkcionalumai reikalauja investicijų į techninę ir programinę įrangą.

Sistemoje per dieną pasirašoma apie 200 tūkst. e.sveikatos dokumentų, iš jų apie 50 tūkst. sudaro e.receptai.

Viskas dėl pinigų?

Atlikti šią ekspertizę teismo prašė vieno iš teisiamųjų advokatas. Tai buvo jo atsakas į nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažintų velionio sutuoktinės bei sūnaus atstovo prašymą perkvalifikuoti teisiamiesiems pareikštą kaltinimą į neatsargų gyvybės atėmimą.

Atsakomybė už tai – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, yra vieneriais metais griežtesnė, negu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, kuo yra kaltinami teisiamieji. Ir taip pat nenumatyta jokios kitos alternatyvos – tik laisvės atėmimas.

Be to, pripažinus teisiamuosius kaltais dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, iš jų būtų galima prisiteisti ir didesnius ieškinius. O velionio sutuoktinė ir sūnus prašo priteisti iš abiejų teisiamųjų po 100 tūkst. eurų atlygį kiekvienam iš jų.

Teisme apklaustas draudimo bendrovės, kurioje teisiamieji buvo apdrausti, atstovas pareiškė, kad jie padengia apdraustųjų padarytus nuostolius iki 35 tūkst. eurų. Tačiau, tik tada, jeigu civilinė atsakomybė neperauga į baudžiamąją, kaip yra šiuo atveju. Pastaruoju draudimo bendrovė nedengia jokių nuostolių.

Į šios bylos teisiamųjų suolą pasodintiems Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus slaugos specialistui Vigintui Balsiui bei vairuotojui-sanitarui Ričardui Survilai pareikštas kaltinimas remiasi ekspertų išvada, kad jų pacientas mirė dėl to, jog dėl turėtų lėtinių senatvės ligų gėrė kraują skystinančius vaistus, kurie ir lėmė patirtos galvos hematomos, numetus jį nuo neštuvų, išsiplėtimą. Tačiau, V.Balsio advokatas paprašė skirti pakartotinę ekspertizę – ar paciento mirtis nebuvo nulemta jo turėtų gretutinių ligų, o ne įvykio metu patirtos galvos traumos. Ir šią bylą nagrinėjantis teisėjas Ričardas Juodis tokią ekspertizę skyrė.

Lemtingas priepuolis

Ši neeilinė byla dėl visuomenę 2018-ųjų vasarą sukrėtusio įvykio, į kurios teisiamųjų suolą pasodinti apie 20-ies metų darbo stažą greitojoje medicinos pagalboje turintys 52-ejų metų V.Balsys ir 61-erių R.Survila, įstrigusi teisme jau vienerius metus. Beveik tiek pat truko ir Kauno teisėsaugininkų ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio.

Teisiamųjų pacientas, kuriam buvo 85-eri, mirė už aštuonių dienų po šio įvykio. Kauno klinikų neurochirurgai jau negalėjo niekuo jam padėti. Į šią gydymo įstaigą senolis buvo atvežtas ir netrukus po įvykio bei skubiai operuotas. Tačiau po to vėl grąžintas į Kėdainių ligoninę, kur pablogėjus jo sveikatos būklei, vėl atvežtas į Kauno klinikas.

V.Balsys ir R.Survila yra teisiami dėl 2018-ųjų liepos 29-osios įvykio, kai velionio artimieji išsikvietė juos pagalbon. Tos dienos popietę senoliui žiūrint su žmona detektyvinį serialą, jam staiga skubiai prireikė į tualetą. Po kurio laiko žmona sunerimo, kad sutuoktinis pernelyg ilgai iš ten negrįžta. Tačiau iš pradžių dar manė, kad dėl to, jog beskubėdamas pamiršo lazdą, kuria pasiramsčiuodavo vaikščiodamas.

Po kurio laiko žmonai nuėjus į tualetą, sutuoktinis teigė, kad jam labai bloga. Bet nenorėjo, kad žmona kviestų greitąją. Dėl to ji puolė skambinti sūnui. O šis, parskubėjęs į namus ir pamatęs, kaip atrodo tėvas, liepė mamai nedelsiant kviesti greitosios medikus.

Šie, anot velionio artimųjų, atvyko labai greitai. Ir vyresnysis iš jų pagal pareigas – V.Balsys, apžiūrėjęs senolį, nusprendė skubiai vežti jį į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių.

Trenkėsi galva į asfaltą

Ištempti iš tualeto jame susmukusį nesąmoningą virš 100 kilogramų sveriantį pacientą šiaip taip pavyko dviese – jo sūnui su V.Balsiu.

Tačiau užkelti ligonį ant neštuvų su ratukais, nuleistais į minimalų aukštį, jau reikėjo trijų vyrų jėgos – prie jau minėtų prisijungė ir V.Balsio kolega R.Survila.

Susidorojus su šia užduotimi ir pritvirtinus pacientą trimis diržais prie neštuvų, šie pakelti iki 120 cm aukščio. Iš paciento kiemo į gatvę juos jau stūmė tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Tačiau likus iki greitosios automobilio keliems metrams, V.Balsys nusprendė, kad prieš nukeliant neštuvus nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį, reikia padėti į automobilį ant peties pasikabintą sunkų nešulį su medicinos įranga.

Anot V.Balsio, tai buvo būtina tvyrant 28 laipsniams karščio, nes minėtas nešulys labai trukdė. Jis tikina perspėjęs kolegą, ką ketina daryti. Ir šis esą pasakė, kad viskas gerai. Nors R.Survila linkęs teigti, kad neprisimena, ar V.Balsys jį perspėjo. Ir negali pasakyti, kas netrukus nutiko, nes neštuvai staiga pasviro į vieną pusę. Ir jis vienas šių tiesiog neišlaikė. O paciento artimieji taip pat buvo per toli.

Neštuvams nuvirtus ant šono, juose pritvirtintas pacientas trenkėsi galva į asfaltą.

Kaltinimai – skirtingi

Ikiteisminio tyrimo metu V.Balsys teigė, kad nelaimė įvyko jam vos spėjus įlipti į greitosios automobilį. O atsisukęs į netikėtą triukšmą, jis pamatė ne tik ant šono gulinčius neštuvus su pacientu, bet ir kad jų ratai ties ligonio kojomis užsilenkę pusiau, o esantys prie galvos stovi statūs.

Anot nukentėjusiojo, patyrusio šio įvykio metu galvos traumą, žmonos, tuo metu, kai pasigirdo greitosios vairuotojo šūksnis: "Griūna!", ji spėjo atkreipti dėmesį, kad du trečdaliai neštuvų – jau ant važiuojamosios kelio dalies, o galiniai ratai – dar ant šaligatvio. O po akimirksnio vienas iš pastarųjų – jau pakibęs ore. Tai, kas įvyko dar po sekundės, jau sutilpo į jos šūksnį: "Užmušė!"

Į šį sureagavo ir priešais gyvenanti kaimynė, kaip tik tuo metu išėjusi su draugėmis iš namų. Apibėgusios įvykio vietą joms užstojusį greitosios automobilį, moterys atkreipė dėmesį į kraujo dėmę važiuojamojoje kelio dalyje – šalia jau ant ratukų pastatytų neštuvų, kuriuos medikai nesėkmingai bandė įstumti į savo automobilį. Pasiteiravus šių, ar nereikia padėti, sulaukta atsakymo, kad nieko čia nenutiko. Nors pristačius pacientą į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, ir V.Balsys, ir R.Survila atsiprašė jo artimųjų už šį įvykį.

V.Balsys ir R.Survila kaltinami pažeidę ne vieną jų darbą reglamentuojančią instrukciją, akcentuojančią, kad organizuojant paciento transportavimą neštuvais privalu užtikrinti jo saugumą. O esant per dideliam svoriui, kviesti aplinkinius žmones arba ugniagesius gelbėtojus. Ir taip dėl neatsargumo – pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdžius jo sveikatą. V.Balsys – kad neįsitikinęs, jog R.Survila vienas išlaikys neštuvus, paliko šį vieną. O pastarasis – kad saugiai neišlaikė neštuvų.

Kaltės nepripažįsta

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad incidento metu paciento patirtas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu prilygsta sunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris dėl pastarojo sveikatos būklės iki traumos bei vartotų medikamentų tapo jo mirties priežastimi.

Nei V.Balsys, nei R.Survila savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino. Nors neštuvų, kuriais transportuotas vėliau iš šių išmestas senolis, naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad jų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių bei buvimo su pacientu visą laiką.

V.Balsys linkęs teisintis, kad paliko pacientą vieną su kolega, kai šis esą užfiksavo neštuvų, atstumtų iki pačios lygiausios vietos, stabdžius. O R.Survila – kad, jo nuomone, neštuvai apvirto todėl, kad "atsifiksavo jų priekinių ratų pakėlimo fiksatorius, kuriuo jie pakeliami ir užfiksuojami."

VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame jiedu dirba ir toliau, administracija kaltinamuosius sunkiu paciento sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo linkusi charakterizuoti teigiamai.

Nė vienas iš jų parodymų teisme dar nedavė. Tačiau, pagarsinus kaltinamąjį aktą, abu pakartojo, kad savo kaltės nepripažįsta.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorė Nida Žemaitienė pabrėžia, kad sveikatos priežiūros darbuotojai ir farmacijos specialistai COVID-19 pandemijos laikotarpiu tapo itin pažeidžiami. 

„Natūralu, kad nauji, iki šiol nepatirti iššūkiai žmonių sveikatai daugiausiai gulė ant sveikatos priežiūros specialistų pečių. Todėl šiuo laikotarpiu medikams ir farmacijos specialistams teko dirbti padidintos rizikos sveikatai sąlygomis, nuolatos gilintis į besikeičiančią sveikatos ir gydymo informaciją, sparčiai mokytis naujų žinių bei įgūdžių. Juos, kaip ir kitus visuomenės narius, palietė su saviizoliacija susiję gyvenimo pokyčiai, nerimas dėl padidėjusios grėsmės savo ir šeimos narių sveikatai bei kiti pandemijos sukelti pokyčiai“, – teigia prof. N. Žemaitienė. 

Anksčiau nei Lietuva su COVID-19 pandemija susidūrusių šalių patirtis rodo, kad rūpestis sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų savijauta bei sveikata yra ypatingai svarbūs. 

„Gera sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinė savijauta teigiamai veikia pacientus, padeda konstruktyviai spręsti profesinius sunkumus ir saugo nuo profesinio perdegimo, – sako prof. N. Žemaitienė. – Deja, tyrimai rodo, kad ir prieš šią pandemiją nemaža dalis sveikatos sektoriuje dirbančių specialistų jau buvo susidūrę su perdegimu, o ši situacija jų psichologinei sveikatai iškėlė dar papildomų ir nepažįstamų iššūkių“.

Siekdami įsigilinti į kovos su COVID-19 linijose atsidūrusių sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinę savijautą ir traumuojantį pokyčių poveikį jų psichologinei sveikatai, LSMU mokslininkai atlieka tyrimą apie pandemijos metu patirtus darbo iššūkius, savijautą ir psichologinės pagalbos poreikius. Mokslinio tyrimo vadovė prof. N. Žemaitienė sako, kad šie duomenys svarbūs, siekiant pasirengti galimiems panašaus pobūdžio iššūkiams ateityje ir tinkamai pasirūpinant sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų psichologine savijauta bei gerove.  

LSMU mokslininkų komanda tyrimo metu apklaus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojus ir farmacijos specialistus, siekdami išsiaiškinti, kas galėtų jiems padėti kovoje su galima antrąja COVID-19 banga arba kitais panašiais infekcijų protrūkiais. 

Kaip teigiama pranešime, tyrimo rezultatai bus panaudoti planuojant priemones, skirtas mažinant neigiamas pasekmes sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinei savijautai ir sveikatai. Taip pat mokslininkai pateiks rekomendacijas minėtų specialistų sveikatos išsaugojimui, profesinio perdegimo prevencijai ir pagalbos prieinamumo užtikrinimui.

Jis tikisi, kad dėl Vyriausybės sprendimo per karantiną susidariusios eilės planiniams vizitams pas medikus,  nepailgės, jei ir toliau dalis gyventojų paslaugas gaus nuotoliniu būdu.

„Noriu vis tiktai paprašyti naudotis tomis nuotolinėmis konsultacijomis ten, kur galima, ypatingai jei tai yra pakartotiniai atvejai. Tikrai suprantame norą žmonių, kuomet buvo įprasta fiziškai ateiti, pamatyti gydytoją, pabendrauti, nes tai suteikia papildomo saugumo jausmą, psichologinį komfortą. Bet supraskime, kad tas fizinis atėjimas susijęs su papildoma rizika“, – LRT radijui penktadienį sakė A. Veryga.

Ministrų kabinetas trečiadienį atsisakė rekomendacijos prioritetą gydymo įstaigose teikti nuotolinėms gydytojų konsultacijoms. Ar pacientui reikia atvykti į įstaigą, ar jį galima konsultuoti nuotoliniu būdu, toliau turės spręsti patys medikai.

Siekiant didinti paslaugų prieinamumą Vyriausybė žada peržiūrėti ir kitas rekomendacijas gydymo įstaigoms.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šių metų birželį apsilankymų pas šeimos gydytoją buvo beveik 60 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai.

Birželį daugiau kaip 80 proc. stacionarinių paslaugų apimčių atnaujinusios buvo 14 šalies ligoninių. 70–80 proc. paslaugų apimčių pasiekė 19 ligoninių, 50–70 proc. – 26, o devynios ligoninės teikė mažiau nei pusę stacionarinių paslaugų.

Kaip penktadienį pranešė ikiteisminį tyrimą byloje atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjas Gediminas Jokūbaitis bei šiauliečiai medikai Egidijus Jankauskas ir Viktoras Skromovas pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo, papirkimo ir dokumentų klastojimo pacientams nustatant darbingumo lygius.

G. Jokūbaičiui teismas už kyšininkavimą ir dokumentų klastojimą skyrė 7,5 tūkst. eurų dydžio baudą, trejiems metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje ir konfiskavo nusikalstamu būdu įgytus 400 eurų. Jis taip pat turės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumokėti 1190 eurų dėl pacientei neteisėtai išmokėtų netekto darbingumo pensijos lėšų.

Gydytojui V. Skromovui skirta beveik 3,4 tūkst. eurų dydžio bauda ir konfiskuoti nusikalstamu būdu įgyti 150 eurų. Gydytojui E. Jankauskui teismas skyrė subendrintą – 19,5 tūkst. eurų dydžio baudą, taip pat iš jo nuspręsta konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytus 2810 eurų.

Ši byla – viena iš STT Šiaulių valdybos pareigūnų vykdytų ikiteisminių tyrimų tiriant atvejus, kai už kyšius suinteresuotiems pacientams NDNT Šiaulių skyriuje buvo nustatomas darbingumo lygis. Teismas sprendimą joje priėmė liepos 8 dieną.

Kitos susijusios bylos jau yra išnagrinėtos arba šiuo metu nagrinėjamos teismuose. Šiose bylose kaltinimų sulaukė trys šiauliečiai gydytojai ir du NDNT Šiaulių teritorinių skyrių vedėjai. Be to, vykusių ikiteisminių tyrimų metu įtarimai dėl gydytojų papirkimo buvo pateikti 61 pacientui.

Ikiteisminius tyrimus organizavo ir kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Prie pandemijos suvaldymo prisidėjo daugybė žmonių, visų neturime galimybių čia pakviesti, perduokite jiems šiuos medalius ir nuoširdžiausius padėkos žodžius“, – prašė meras.

Kauno rajonas – viena sėkmingiausiai pandemiją suvaldžiusių Lietuvos savivaldybių. Liepos 15 d. duomenimis, COVID-19 sergamumo rodiklis Kauno rajone siekė 2,38, Kauno apskrityje 3,09, Kauno mieste 4,04.

Karantino metu beveik kiekvieną dieną buvo sulaukiama įvairios pagalbos. Šauliai ir ugniagesiai padėjo priimti keleivius, atskridusius į Karmėlavoje įsikūrusį Kauno oro uostą. Kaimo turizmo sodybos juos apgyveno palankiomis sąlygomis, ypač geranoriškai talkino Sadauskų, Peimų sodybų šeimininkai. Neįgalieji siuvo apsaugines kaukes, verslininkai ir įmonės dovanojo apsaugos priemonių arba aukojo lėšų joms įsigyti.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Neskaičiuodami valandų ir negalvodami apie save dirbo medikai, visuomenės sveikatos specialistai, policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, savivaldybės Operacijų centras, savanoriai.

„Padėkos žodžiai labai svarbūs visiems konkrečius ir svarbius darbus atlikusiems žmonėms, būtinai perduosiu juos savo kolektyvui“, – kalbėjo Respublikinės Kauno ligoninės generalinė direktorė doc. dr. Diana Žaliaduonytė.

Supratau, kad vienas lauke – ne karys, tik kartu mes galime įveikti visas negandas.

Bendradarbiaujant su šia ligonine, Garliavoje buvo įsteigta Kauno rajono karščiavimo klinika. Tuo ypač rūpinosi VšĮ Garliavos PSPC direktorė Nijolė Kliučienė. Šios įstaigos ir VšĮ Pakaunės PSPC mobilios brigados atliko profilaktinius tyrimus Kauno rajono medikams ir socialinio sektoriaus darbuotojams.

„Per šį laikotarpį buvo labai daug iššūkių. Supratau, kad vienas lauke – ne karys, tik kartu mes galime įveikti visas negandas“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius, Ekstremaliosios situacijos operacijų štabo vadovas Šarūnas Šukevičius.

Su iššūkiais sėkmingai susidorojo ir Kauno rajono savivaldybės gydytoja Milda Labašauskaitė, kuri palaikė ryšius su įvairiomis institucijomis, koordinavo veiklą. Savivaldybės gydytoja labiausiai džiaugėsi gyventojų sąmoningumu ir pilietiškais poelgiais. „Žmonės skambino, aiškinosi karantino taisykles, padėjo vieni kitiems, tvarkingai izoliavosi, nereikėjo kviesti policijos“, – pasakojo M. Labašauskaitė.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kauno rajone saviizoliacijai buvo paruošti 146 kambariai, juose apgyvendinta beveik 200 asmenų. 1808 Koronos karštoji linija nuo gyvavimo pradžios sulaukė daugiau pusę milijono skambučių.

Savivaldybės vairuotojai vežė atvykėlius iš oro uostų, Klaipėdos jūrų uosto, pasienio punktų. Buvo dienų, kai teko nuvažiuoti daugiau kaip tūkstantį kilometrų.

Kauno rajono Greitosios medicinos pagalbos stotis vežė užsikrėtusius arba su įtartinais simptomais asmenis, grįžusius iš užsienio, pervežė ligonius.

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras talkino Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui, o Pedagoginė psichologinė tarnyba konsultavo panikos apimtus žmones. Sėkmingai pandemijai kelią užkirto ir Vilkijos PSPC.

Mero padėkos buvo įteiktos visų šių įstaigų kolektyvams. Kaimyninei Jonavos rajono savivaldybei atstovavusiam vicemerui Eugenijui Sabučiui taip pat padėkota už geranorišką bendradarbiavimą.

Įteikdamas medalius „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dėkojo jiems už pasišventimą tokiu sudėtingu metu.

Specialiai sukurti medaliai įteikti Respublikinės Šiaulių ligoninės ir jos koordinuojamų įstaigų medikams, karščiavimo klinikų, laboratorijų ir mobilių punktų darbuotojams.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio prašymu A. Veryga taip pat perdavė medikams Lietuvos dailininkų dovanas – autorinius paveikslus.

Šią savaitę apdovanojimai bus įteikti ir kitų regionų medikams, o likusius apdovanojimus planuojama įteikti liepos pabaigoje.

Įteikdamas medalius sveikatos apsaugos ministras A. Veryga dėkojo medikams už kilnų, nuoširdų ir pasiaukojantį darbą pirmosiose gretose, suvaldant koronaviruso plitimą.

„Jums teko stoti į pirmąsias kovos gretas, kai priešas dar net nebuvo gerai žinomas. Tik jūsų profesionalumo ir pasiaukojimo dėka pavyko išgelbėti daug gyvybių ir užkirsti kelią nevaldomam viruso plitimui. Ir nors virusas dar nėra išnykęs, šiandien galime tvirtai teigti, jog Lietuva sėkmingai susitvarkė su šiuo iššūkiu ir tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms“, – sakė A. Veryga.

Ministras dėkojo medikams ne tik už profesionalų darbą su pacientais, bet ir už jų teiktas idėjas bei pasiūlymus, už jų inicijuotas naujoves. A. Veryga akcentavo, jog svarbus sėkmės veiksnys buvo komandinis darbas.

„Suvieniję skirtingų sričių specialistų turimas žinias, visi dirbome kaip viena komanda: epidemiologai, infektologai, medikai, visuomenės sveikatos specialistai, kiti ekspertai. Mokėjome klausytis vieni kitų ir padėti vieni kitiems – tai buvo mūsų stiprybė“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Apie gyventojų ir medikų susitelkimo svarbą kalbėjo ir Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.

„Jei ne Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojų susitelkimas, parodytas atsakingumas bei sąmoningumas, visų šių apskričių medikų aukštas profesionalumas organizuojant ir įgyvendinat Šiaulių COVID-19 klasterio veiklą apsaugant save ir pacientus, nebūtų lydėjusi sėkmė ir nebūtų išvengta medikų bei pacientų užsikrėtimų gydymo įstaigose. Nuoširdžiausia Jums padėka už nueitą kelio dalį“, – sakė ligoninės vadovas.

Anot profesoriaus, du nauji tyrimai suteikė papildomos informacijos apie vieną iš didžiausią nerimą keliančių COVID-19 aspektų – sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimo riziką. „Vieną savaitę Belgijos tretinio lygio ligoninėje, kurioje buvo gydomi COVID-19 pacientai, buvo pasiūlyta išsitirti visiems besimptomiams medikams. Serologiniuose tyrimuose dalyvavo 3056 ligoninės darbuotojai (74  proc.), iš kurių 197 (6,4  proc.) buvo nustatyti IgG antikūnai SARS-CoV-2. Buvo nustatyta daugiau užsikrėtimų COVID-19 liga namų ūkyje nei užsikrėtimų ligoninėje atvejų. Sąlytį su užsikrėtusiais pacientais ar bendradarbiais turėjusiems medikams nebuvo dažniau nustatyta antikūnų nei tokio sąlyčio neturėjusiems. Dauguma antikūnus turėjusiųjų (75  proc.) prisiminė, kad prieš tyrimą jautė vieną ar kelis simptomus, dažniausi –anosmija (uoslės nebuvimas, aut.past.), karščiavimas ir kosulys“, – feisbuke pirmadienį rašė profesorius.

S. Čaplinsko dėmesį patraukė ir kitas tyrimas. Didelėje Jungtinės Karalystės atraminėje ligoninėje PGR ir serologiniais metodais buvo tiriami besimptomiai ir simptomų turintys sveikatos priežiūros darbuotojai ir asmenys, kurie turėjo su jais sąlytį buityje. „Iš 1032 besimptomių medikų 3  proc. buvo nustatyti SARS-CoV-2, iš 169 simptomų jaučiančių medikų ir 52 buitinio sąlyčio asmenų 14 proc. tyrimai buvo teigiami. Dažniau užsikrėtę buvo su pacientais, kuriems buvo diagnozuota ar įtariama COVID-19 liga, dirbę medikai, nei dirbę kitose palatose. Buvo nustatytos dvi besimptomių SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų grupės: virusų genominė analizė parodė, kad šeši iš devynių SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų, gydžiusių ne COVID-19 sirgusius pacientus, turėjo tos pačios genų sekos virusus, kaip ir užsikrėtę medikai, gydę COVID-19 sirgusius pacientus“, – rašė profesorius.

Anot ULAC vadovo, šie du tyrimai padeda suprasti sudėtingą COVID-19 epidemiologiją sveikatos priežiūros įstaigose ir infekcijų kontrolės priemonių bei aukštesnio lygio asmeninių apsaugos priemonių naudojimo būtinybę. „Užsikrėtimas virusais bendruomenėje akivaizdžiai svarbus, bet ne COVID-19 gydymo palatose dirbusių medikų užsikrėtimai kelia nerimą ir rodo, kad medikai gali užsikrėsti nuo medikų. Abiejų tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad, norint suprasti, kur cirkuliuoja virusas ir užtikrinta geriausia medikų ir pacientų apsauga, nepakanka vien atsitiktinių populiacinių ar simptominių asmenų tyrimų ir būtini nuolatiniai sveikatos priežiūros darbuotojų tyrimai PGR ir serologiniais metodais“, – rašė S. Čaplinskas.

Sujudimas kilo pačiame miesto centre – E. Ožeškienės g., kai joje praeiviai pastebėjo sąmonę praradusį vyrą.

Pareigūnai pranešimą apie tokią situaciją gavo 8.26 val. Jie ir medikai informuoti, kad gelbėjamasis galimai apsinuodijęs narkotinėmis medžiagomis.

Medikai portalui kauno.diena.lt kelis kartus pakartojo, kad žmogaus gaivinti nereikėjo. Suteikus pirmąją pagalbą pagalbą jis pristatytas į gydymo įstaigą.