„Kažkas Varnių gatvėje vyksta, nes yra ir ugniagesių automobilis su kopėčiomis. Tačiau  jokių dūmų nesimato“, - portalą kauno.diena.lt informavo pro šalį važiavęs vyras.

Susisiekus su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus budinčiuoju, paaiškėjo, kad Varnių gatvėje niekas nedegė, o pagalbos prireikė daugiabutyje buvusiam žmogui.

„Sutriko vieno Varnių gatvės gyventojo sveikata, o medikai negalėjo patekti į jo butą. Tada atvyko ugniagesiai su kopėčiomis. Jie pateko į buto vidų ir žmogų perdavė medikams“, - portalui kauno.diena.lt sakė budėtojas.

Akreditavimo tarnybos direktorės Noros Ribokienės teigimu, elektroninės paslaugos padeda taupyti medikų laiką bei pinigus, tačiau ne mažiau svarbus aspektas yra socialinės atskirties mažinimas, ypač kalbant apie regionus.

„Džiugu, kad dabar medikams, kurie naudojasi elektroninėmis paslaugomis, nebereikia iš visos Lietuvos specialiai vykti į Vilniuje esančią Akreditavimo tarnybą, kai reikia pateikti dokumentus, juos papildyti arba tiesiog atsiimti licenciją“, – sako R. Ribokienė.

Pasak jos, elektroninių paslaugų populiarumą tarp šalies medikų rodo tai, kad elektroninės paraiškos 2018 m. sudarė 97 proc., o 2019 m. sausio–rugsėjo mėn. – net 98,76 proc. visų pateiktų paraiškų. Taip pat elektroninės paslaugos leido sumažinti administracinę naštą, nes teikiant dokumentus per elektroninių paslaugų portalą nereikia tvirtinti teikiamų dokumentų kopijų.

Be teikiamų paraiškų ir dokumentų, medikai savo paskyroje gali matyti suteiktus spaudo numerius, išduotas licencijas, jų būsenas, turimos licencijos pratęsimo terminus, taip pat stebėti pateiktos paraiškos nagrinėjimo eigą.

„Akreditavimo tarnyba stengiasi atsižvelgti į sistemos naudotojų poreikius ir tobulina sistemą, todėl nuo šiol el. paštu siųs automatinius sistemos pranešimus apie išduotą licenciją, įvykdytą licencijos sąlygų laikymosi priežiūrą bei panaikintą licencijos galiojimo sustabdymą. Tiesa, tokius pranešimus sveikatos priežiūros specialistai gaus, jei savo paskyroje nurodys ir reguliariai atnaujins savo el. pašto adresą“, – aiškina Akreditavimo tarnybos direktorė N. Ribokienė.

Pasak jos, itin patogi funkcija, kad Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registras automatiškai gauna duomenis iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų. Tokiu būdu, jeigu medikas kreipiasi į Akreditavimo tarnybą dėl licencijos atitinkamai praktikai, savo asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinantį dokumentą reikia pateikti tik tuomet, jeigu specialistas yra užsienietis. Kai licenciją turintis medikas pasikeičia vardą ar pavardę, pakanka informuoti Akreditavimo tarnybą apie tai telefonu ar elektroniniu paštu, nes naujus žmogaus duomenis Akreditavimo tarnyba gauna iš Gyventojų registro. Taip pat automatiškai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gaunami duomenys apie sumokėtas valstybės rinkliavas už licencijos išdavimą.

Gydydavo ir istorijomis

"Mama, žiūrėk, čia ta daktarė, kuriai katinas su uodega arbatą maišo", – tokiais buvusių pacientų šūksniais gatvėje kartais palydima beveik 20 metų Klaipėdos vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriui vadovavusi gydytoja Danguolė Loreta Kairienė.

Jos pacientai girdėjo daug įvairių istorijų, populiariausios iš jų – apie augintinį Reksą.

"Po teisybei, vyriausiasis gydytojas tam mano Reksui turėjo paskirti kad ir kokią kuklią algelę. Apie jį žinojo visas mūsų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus personalas, pacientai. Jeigu koks vaikas į skyrių pakliūdavo pakartotinai, klausdavo, kaip gyvena Reksas, ką jis vėl blogo padarė", – šypsodamasi prisimena 43 metus vaikų pediatrijai atidavusi gydytoja.

Ar pasakojamos istorijos buvo tikros? "Melagėlė aš esu. Sukurtos tos istorijos. Teisybės jose būdavo labai maža dalis, – neslėpė D.L.Kairienė, patikinusi, jog neplanuoja rašyti knygos vaikams. – Išdalinau visas tas istorijas. Smagiausia, kad vaikai paskui ir slaugytojų klausinėdavo, kur dabar yra Reksas, kur jis gyvena ir ką daro. Taip, ilgametis pasakų veikėjas – dar gyvas ir dabar laiką leidžia kartu su manimi."

Gydytoja džiaugiasi, kad dabar turi laisvo laiko, kurį gali leisti su senu šunimi apleistame sode ir žiūrėti į dangų.

Gydytoja džiaugiasi, kad dabar turi laisvo laiko, kurį gali leisti su senu šunimi apleistame sode ir žiūrėti į dangų.

Kaip sumažinti įtampą

"Sergantys vaikai ir taip būna įsitempę, o kai pradedi pasakoti istorijas, atsipalaiduoja ir kitą dieną jau laukia istorijos tęsinio, ką naujo papasakosiu apie gyvūną. Visada, kiek dirbau kokiose pareigose, stengiausi, kad pacientai ir jų tėvai greičiau atsipalaiduotų ir nepajaustų mūsų įtampos", – apie gimusių istorijų naudą pasakojo pašnekovė.

Pasak pediatrės, dirbdamas su vaikais turi būti ir aktorius. Visos skyriaus slaugytojos dažnai "apžaisdavo" vaikus įvairiausiais būdais: statant kateterį sakydavo vaikui, kad jis dabar – lėktuvas arba lenktyninė mašina, kuriai reikia įpilti kuro. Tada vaikas ir ranką kitaip ištiesia.

"Nebūtina bendraujant su vaiku nusileisti iki jo lygio. Kiekvienas randa savo metodą. Aš stengdavausi tapti ligonio drauge. Norėjau, kad vaikas suprastų, kad noriu jam padėti, kad atsipalaiduotų ir galėčiau ramiai jį apžiūrėti. Būtent todėl tas mano senas šuo turėjo tokias garbingas pareigas. Mūsų skyriuje beveik visi darbuotojai turėjo gyvūnų, apie kuriuos pasakodavome savo pacientams", – prisiminė pašnekovė.

Stresą malšindavo vandeniu

Gydytojų darbas – nuolatinis stresas, net kai palyginti būna rami diena. D.L.Kairienė nustebino savo streso malšinimo metodu: vienumoje ji atsidarydavo kabineto langą ir gerdavo šaltą vandenį. Toks metodas ypač veiksmingas būdavo žiemą. Pediatrė prisipažino, kad per savo darbo praktiką išgėrė daug vandens.

"Su sergančiu vaiku ne visada gali susikalbėti. Kartais jis šaukia iš skausmo. Stengiesi jam padėti, nustatyti tikrąją negalavimų priežastį, kad iš ligoninės išeitų geresnės savijautos. Skubios pagalbos skyriuje, kur dažniausiai guli vaikai su neaiškiais pilvo skausmais, viduriuojantys, skausmo priežastys gali būti labai įvairios: nuo chirurginės patologijos iki uždegimo", – pasakojo gydytoja.

Pakelti nuotaiką sau ir mažiesiems pacientams pediatrė stengdavosi ir kitais būdais. Viename iš darbo kabinetų langas išeidavo į vidinį ligoninės kiemą, kur prieš žiemos šventes buvo papuošiama eglė.

Gydytoja prašydavo administracijos papuošti eglutę gerokai anksčiau, kad ne tik ji, bet ir pacientai galėtų kuo ilgiau pasidžiaugti. Ji labai mėgdavo daryti šventes, su slaugytojomis uoliai joms ruošdavosi. Daug metų D.L.Kairienės vadovaujamo skyriaus eglutė buvo išrenkama stilingiausia.

Gydytoja prašydavo administracijos papuošti eglutę gerokai anksčiau, kad ne tik ji, bet ir pacientai galėtų kuo ilgiau pasidžiaugti.

Prieš šventes pintinėje atsirasdavo saldainių, kuriais pasivaišindavo iš procedūrų kabineto išeinantys vaikai. Tik kartais gydytoja nustebdavo, kad ir tėvai prisiimdavo saujomis saldainių.

Supainiodavo su viešbučiu

Ar per 43 darbo metus vaikai labai pasikeitė? D.L.Kairienė pastebi, kad vaikai išliko tokie patys, tačiau jų tėvų neaplenkė pokyčiai, ir ne visada malonūs.

Kai kurie tėvai ligoninėje esą tikisi vos ne viešbučio paslaugų. Slaugytojų net prašydavę atnešti kavos, nors kavos automatų galima rasti visoje ligoninėje. Pasitaikydavo, kad tėvų netenkindavo vaizdas per palatos langą.

"Kaip reaguodavau? Klausdavau: ponia, ar jūs ruošiatės pirkti šią palatą?" – nemaloniose situacijose gydytoja gindavosi humoro doze.

Pašnekovė atvira: ne visada pokalbiai su tėvais būdavę malonūs. "Kartais manęs klausdavo, kodėl aš susiraukusi. Ne iš piktumo, o iš rūpesčio. Kai vadovauji skyriui, esi atsakingas ne tik už save.

Prisimenu, kaip kartą prieš vidurnaktį atvažiavo moteris su vaiku. Pildau dokumentus, o ji: "Jūs turite mus su šypsena pasitikti." Įsivaizduojate, aš dirbu beveik parą, esu tam tikro amžiaus. Jei teikčiau SPA procedūras, gal ir turėčiau šypsotis. Žinoma, maloniau, kai pasitinka su šypsena. Bet jei nori padėti, turi būti susikaupęs", – paaiškino ji.

Ligoninė kaip avilys

Nemažai po pasaulį keliaujanti gydytoja apgailestauja, kad mūsų žmonės neįvertina, kiek daug medicinos paslaugų jie gauna. Kitose šalyse esą net elementaraus tyrimo tenka gerokai palaukti.

Pasak gydytojos, per tuos kelis jos darbo dešimtmečius stresas medikų darbe išliko toks pat, tačiau diagnostikos galimybės – gerokai pažengusios, ir Lietuva gali didžiuotis labai aukšto lygio medicina.

"Didžiuojuosi, kad dirbau vaikų ligoninėje. Ji kaip avilys, kur kiekvienas įneša savo indėlį, net atlikdamas mažus darbus", – pokalbį baigė D.L.Kairienė.

Kritiką, atrodytų, nežmogiškam medicinos darbuotojų elgesiui moteris žėrė socialiniame tinkle, kur išdėstė įvykių seką, kai išvydo šalikelėje nukritusį bei susižeidusį senolį.

Medikai padėti neskubėjo

„Tapau liudininke neįtikėtino mūsų medicinos sistemos ir jos darbuotojų beširdiškumo, abejingumo ir net sakyčiau žiaurumo. Taip nutiko, kad ties perėja prie miesto poliklinikos nukrito ir susižeidė galvą garbaus amžiaus senolis. Tai, kad eiliniai praeiviai net nesustojo prie nelaimės ištikto žmogaus, tai jau net nepasakoju, bet iškvietus greitąją medicinos pagalbą, pagalbos teko laukti labai ilgai“, – mintis dėstė druskininkietė.

„Facebook“ nuotr.

Pasak jos, laukiant atvykstančių medikų, pro šalį važiavęs policijos ekipažas sustojo, o iš automobilio išlipę pareigūnai iškart pribėgo prie garbaus amžiaus vyro bei suteikė jam pirmąją pagalbą.

„Tuo metu pro šalį važiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, bet tikriausiai ne tas, kurį iškvietėme! Įsivaizduokite, stabdomas policijos darbuotojų jis nesustojo, o kuo ramiausiai įvažiavo į poliklinikos kiemą! Tuo tarpu pro poliklinikos langus didžiai nustebę, visą įvykį stebėjo ne vienas medicinos darbuotojas! Bet tik stebėjo! Pasirodo, kad greitosios medicinos pagalbos automobilis negali suteikti pagalbos, jei nėra iškvietimo. Nesvarbu, kad pravažiuoja galimai pro mirštantį žmogų!“ – stebėjosi nelaimės liudininke tapusi moteris.

Socialiniame tinkle druskininkietė rašė, jog kviesti medikus esą teko dar kartą. O jų automobilis atvyko tik po maždaug 20 minučių.

„Atstumas juokingas – keli metrai, tačiau, jei ne policijos ekipažas, nežinia, kaip būtų senoliui su prakirsta galva. Ačiū Angelams sargams Stasiui Vilkeliui ir Donatui Suchankai už žmogiškumą“, – padėkos žodžių pareigūnams negailėjo ji pridurdama, kad matyta situacija – didelė gėda medikams.

Vyko į kitą iškvietimą?

Į druskininkietės bei komentatorių kritikos strėles sureagavo ir Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos medikė Loreta Jaskelevičiūtė. Komentuodama po paskelbtu įrašu apie ketvirtadienį įvykusią nelaimę, ji tikino, kad tuo metu, kai buvo pastebėtas pastarasis atvejis, medikai esą vyko į kitą iškvietimą. „Atsilaisvinus brigadai Kauno dispečerinė neperdavė iškvietimo. Druskininkuose dispečerinės nėra. Jūs atsiminkite, kad skambinate į Kauną – jeigu per 112, tai gali atsiliepti ir Klaipėda. Druskininkuose buvo likusi tik viena greitoji medicinos pagalba, tai normalu, kad kažkas turės laukti. Arba reiktų pastatyti po greitosios automobilį kiekvienoje gatvėje ir atvyktų per kelias minutes. Brangi ponia, nefotografuot žmogaus kojas reikėjo, o suteikti pirmąją pagalbą, kurią turi mokėti visi“, – savo poziciją raštu dėstė Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos atstovė.

Jos teigimu, greitoji medicinos pagalba be iškvietimo, kurį perduoda dispečerinė, esanti Kaune, esą vykti niekur negali.

„O jeigu, kol gatvėje bus tvarkoma žaizda galvoje stebint gydytojai ir sesutei be iškvietimo, tarkime, greitosios turėtų laukti mirštantis vaikas ar jūsų artimas, tada pažiūrėčiau, kokius įrašus „Facebook“ rašytumėte“. Labai gaila, kad reikėjo laukti, siūlyčiau parašyti ministrui, kad didintų brigadų skaičių. Tada bent kažkiek problema būtų išspręsta. Būkime supratingesni vieni kitiems“, – sakė ji.

Greitosios medicinos pagalbos automobilis turėjo sustoti, nesvarbu, ar tuo metu buvo stabdomas pareigūnų, ar ne.

Suteikti pagalbą – privalo

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) direktorius Nerijus Mikelionis, bet kurio mediko pareiga – suteikti pagalbą nukentėjusiajam. „Tai – nediskutuotina. Greitosios medicinos pagalbos automobilis turėjo sustoti, nesvarbu, ar tuo metu buvo stabdomas pareigūnų, ar ne“, – akcentavo pašnekovas pridurdamas, kad tokią pat pareigą turi ir kiti visuomenės nariai, mokantys suteikti pirmąją pagalbą.

Pasiteiravus, ar tokiais atvejais taikomos kokios nors išimtys medikams, N. Mikelionis tvirtino, kad net ir tada, kai greitosios medicinos pagalbos automobiliu vežamas sunkios būklės ligonis, stabdoma brigada taip pat privalo sustoti bei pasiteirauti, kas nutiko, ir susisiekti su dispečerinės atstovais, kad atsiųstų į pagalbą kolegas. „Tokia galimybė visada yra“, – paaiškino jis.

Abejingi bėdai neliko tik pareigūnai

Kaip jau minėta, abejingi susižeidusio garbaus amžiaus vyro bėdai neliko du pro šalį lemiamu momentu vykę pareigūnai. Druskininkų policijos komisariato viršininkas Gintaras Krasnickas apie šį atvejį pasakojo ir Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vedėjai Kristinai Janulevičienei.

„Sužinojau, jog tuo metu pareigūnai vyko ne į iškvietimą, o tiesiog važiavo pro šalį ir pastebėjo, kad gatvėje yra parkritęs vyriškis. Sustojo jam padėti. Po to, berods, du kartus policininkai stabdė greitosios medicinos pagalbos automobilius. Tačiau nė vienas iš jų taip ir nesustojo. Tuomet dar sykį skambinant medikams, brigada atvyko maždaug po 20 minučių“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo K. Janulevičienė.

Paklausta, ar šiuo atveju, kai greitosios medicinos pagalbos brigada nepaisė pareigūnų ir nesustojo, automobiliu vykę medikai bus nubausti, pašnekovė teigė, jog veikiausiai policininkai pro šalį vykstančius medikus stabdė žmogiškais gestais, o ne specialiu žetonu ar skrituliu.

„To patvirtinti negaliu, bet, jei taip iš tiesų buvo, Greitosios medicinos pagalbos vairuotojas, žinoma, galėtų teigti, kad, pavyzdžiui, nesuprato rodomo gesto“, – svarstė ji.

K. Janulevičienė prisiminė ir kitą panašaus pobūdžio įvykį – esą maždaug prieš dvi savaites taip pat Druskininkų PK pareigūnas važiuodamas namo, Liepalingio miestelio gatvėje pastebėjo lietaus baloje gulintį žmogų.

„Tądien labai stipriai lijo. Policininkas sustojo ir priėjo prie asmens, o šis staiga pašoko ir sako: „Na, va, pro šalį pravažiavo gal koks šimtas automobilių – nė vienas nesustojo – tik jūs vienas“. Tada žmogus pabėgo. Nežinau, kodėl minėtas asmuo taip pasielgė, gal vykdė socialinį eksperimentą, bet pareigūnui žmogus pro akis nepraslydo“, – šyptelėjo Alytaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja.

Į žygį nuo Jūrininkų ligoninės iki prekybos ir pramogų centro "Akropolis" kviečiami jungtis visi klaipėdiečiai. Po jo "Akropolyje" veiks gydytojo "kabinetas".

Specialistams kelia nerimą tai, kad kas antra mirtis Lietuvoje – dėl kraujotakos sistemos ligų.

Lietuvos sveikatos informacijos centro Higienos instituto duomenimis, 2018 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 54,4 proc., nuo piktybinių navikų – 20,3 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 6,6 proc. visų mirusiųjų.

Per metus vien Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dėl širdies ligų gydosi per 4 tūkst., o ambulatoriškai konsultuojama per 15 tūkst. pacientų.

Pasaulinę širdies dieną, rugsėjo 29 d., sekmadienį, 11 val. visi, ne tik medikai, bet ir pacientai, jų artimieji, sveiką gyvenseną propaguojantys klaipėdiečiai kviečiami prisijungti ir dalyvauti dviračių žygyje.

Jo startas – 11 val. prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės. Po žygio 12–14 val. Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai "Akropolio" salelėje prie parduotuvės "ZARA" bendraus su klaipėdiečiais, matuos kraujospūdį, atliks išsamią kūno masės analizę, pasakos apie rizikos veiksnius ir širdį tausojančią gyvenseną.

Spėjo iš Kinijos

Domeikavos teniso aikštyne vykusiose varžybose sėkmė šypsojosi debiutantams. Vyrų vienetų rungtyje geriausias buvo Dainius Paulauskas. Šis ortopedas finale 6:3, 7:5 po atkaklios kovos įveikė LSMU Kauno klinikų chirurgą, profesorių Mindaugą Kiudelį, o tas atsigriebė vyrų dvejetų varžybose, kur poroje su Rimtautu Gudu užėmė pirmąją vietą. Beje, R.Gudas į turnyro kovas pasinėrė vos spėjęs grįžti iš tolimosios Kinijos, kur padėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei.

Mače dėl trečiosios vietos itin atkakliame mūšyje estetinės chirurgijos specialistas Martynas Norkus 7:6, 7:6 pranoko vaikų endokrinologą Robertą Kemežį. Be to, M.Norkus duete su Valdu Dobilu užėmė antrąją vietą dvejetų varžybose. Jose bronza atiteko R.Kemežiui ir Giedriui Pilipavičiui, aplenkusiems ketvirtoje pozicijoje likusius Joną Andriuškevičių ir Antaną Šatą bei penktoje – D.Paulauską ir Henriką Leviną.

Startavo ir ispanas

Iš viso vyrų vienetų varžybose dalyvavo 12 žaidėjų, tarp jų ir Lietuvoje gyvenantis ispanas Carlosas Viscasillas. Tiesa, svečiui Fortūna nenusišypsojo. Jis pralaimėjo visus tris turnyro mačus ir liko paskutinis.

Komentuodamas varžybų rezultatus Chirurgų taurės iniciatorius ir steigėjas  J.Andriuškevičius pasidžiaugė, jog jau septintus metus gyvuojantis renginys ne tik domina senbuvius, bet ir pritraukia naujokų.

"Galbūt ne visada pavyksta surinkti visus stipriausius, gerokai skiriasi ir dalyvių amžius bei fizinės galimybės, tačiau sportiniai rezultatai čia ir nėra patys svarbiausi. Juk visiems smagu susitikti su kolegomis, aktyviai praleisti laisvalaikį, gauti energijos ir geros nuotaikos mūsų nelengvam darbui", – kalbėjo J.Andriuškevičius.

Žvelgia į ateitį

Apžvelgdamas moterų varžybas, turnyro vyriausiasis teisėjas Tomas Bardauskas pabrėžė, jog netikėtumų būta ir čia. Pirmą sykį nugalėtoja tapo debiutantė Julija Borkytė. Ši jaunoji kardiologė finale 6:4, 6:4 pranoko šeimos gydytoją Loretą Ruzgienę. Trečiąją poziciją užėmė kardiologė Emilija Sakavičiūtė, mažajame finale 6:1, 6:0 įveikusi Nomedą Basevičienę.

Dvejetų rungtyje čempionės taurę taip pat kėlė J.Borkytė kartu su kardiologe Olivija Gustiene. Antrąją vietą užėmė šeiminis duetas – Asta Gudienė su dukra Agne Gudaite. Trečioje pozicijoje finišavo L.Ruzgienė ir Giedrė Bakšytė.

Pasak varžybų organizatoriaus J.Andriuškevičiaus, nors šiemet dalyvių nelepino orai, didelių sunkumų neiškilo: dalį mačų tenisininkai žaidė lauko aikštyne, dalį – uždaruose kortuose.

"Per turnyro uždarymą su kolegomis visi vieningai sutarėme, kad mūsų graži tradicija turi tęstis. Kitąmet į aikštę žada žengti ir dabartinis Kauno krašto chirurgų draugijos prezidentas Linas Venclauskas. Tad neabejoju, kad sulauksime ne tik 8-ojo, bet ir jubiliejinio – 10-ojo – bei tolesnių turnyrų", – sakė pašnekovas.

Kaip BNS sakė Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūtė, medikai buvo iškviesti pas gimdyve į namus, jie norėjo ją vežti į ligoninę.

Tačiau moteris atsisakė vykti ir medikus išvijo iš namų, todėl buvo iškviesta policija.

V. Juozevičiūtė teigė, kad namuose buvo ir pribuvėja.

Sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS sakė, kad policija pranešimą apie K. Ulvydo gatvėje, namuose, pagimdžiusią moterį gavo 10 val. 27 min.

Šiuo metu įvykio vietoje dirba policijos pareigūnai.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarcianys BNS sakė, kad kūdikio būklė buvo patenkinama.

Jis teigė, jog medikai buvo įleisti į butą, tačiau moteris atsisakė su jais bendrauti.

„Man atrodo, kad jos vyras iškvietė, bet vėliau atšaukė. Mes vis tiek atvažiavome“, – teigė Z. Skvarcianys.

Greitosios pagalbos darbuotojai įvykio vietoje buvo apie 30 minučių, tačiau atvykus policijai, brigada išvažiavo. 

Policija tyrimo nepradės

Dėl Vilniuje ketvirtadienį namuose gimdžiusios moters policija nusprendė tyrimo nepradėti.

Sostinės policijos atstovas Tomas Bražėnas BNS sakė, kad medikai iškvietė policininkus, nes nerimavo dėl naujagimio sveikatos.

„Į įvykio vietą atvykę pareigūnai apsižiūrėjo, tiek kūdikis, tiek gimdyvė buvo sveiki, jie ir išvyko“, – teigė policijos atstovas.

„Policija neturi pagrindo pradėti jokio tyrimo“, – pridūrė jis.

„Pacientus turime perkelti pirmiausia lauke ir tokiu būdu jie neapsaugoti, mūsų pats perdavimas vyksta prie viadukų, greitkelyje, kur iš viso joks sustojimas yra negalimas“, – dėsto medicinos darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Abejojama, ar iš vieno automobilio į kitą pernešamas žmogus skubiau gaus pagalbą.

Svarstoma, kad klasterinės brigados turėtų budėti ne centruose, o rajonuose, tuomet nereikėtų pusiaukelėje perimti pacientų.

Apie 15 val. buvo pranešta, kad viename V.Krėvės prospekto adrese – ant penkto aukšto turėklų vos laikosi žmogus, kurį iš paskutiniųjų prilaiko skambinantysis.

Nurodytu adresu nežinant nei situacijos sudėtingumo, nei grėsmės žmogaus gyvybei buvo pasiųsti ir ugniagesiai gelbėtojai, ir policija, ir greitoji medicinos pagalbos.

Ugniagesiai išskubėjo su autokopėčiomis, nusigabendami į įvykio vietą ir vienos iš kelių Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos turimų oro pagalvių įrangą.

Atvykus paaiškėjo, kad nurodytu adresu įsikūręs vaikų lopšelis-darželis, kuriame nieko panašaus nevyksta.

Perdavus šią žinią Bendrajam pagalbos centrui, kuriam ir buvo skambinta, paaiškėjo, kad mobilusis telefonas, iš kurio gauta ši žinia, išjungtas.

Suradus skambinusįjį už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalbą nereikalinga, jam gresia minėtos solidžios baudos.

Ėjo pasiramstydamas į sienas

E. Saldukienė portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad praėjusio ketvirtadienio vakarą jos vyras Juozas Saldukas pasijuto itin blogai. 68-erių vyro kraujo spaudimas sumažėjo tiek, kad jis vos galėjo paeiti. Cukriniu diabetu sergančiam vyrui šeima iškvietė greitosios medicinos pagalbą – jam buvo sulašinta lašelinė, tačiau J. Saldukas vistiek jautė silpnumą. Anot pašnekovės, vyras buvo skubiai išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas.

Čia buvo atlikti tyrimai ir nustatytas kraujavimas iš virškinamojo trakto – vyrui atsivėrė opa skrandyje. Ligonis buvo paguldytas į ligoninę, jam paskirtas gydymas. 

„Jau pirmadienio rytą Gastroenterologijos klinikos personalas nusprendė nutraukti gydymą ir vyrą išrašyti namo. Vyras skundėsi bloga savijauta, galvos svaigimu, silpnumu. Neatsižvelgiant į ligonio būseną ir skundus, jo primygtinai buvo prašoma palikti gydymo įstaigą, grasinama iškviesti apsaugą ir policiją. Nors vyras sakė, kad nepaeina ir iki autobusų stotelės nenueis, jį išvijo“, – portalui pasakojo sunerimusi žmona.

Anot jos, J. Saldukas yra silpnos sveikatos: serga cukriniu diabetu, yra patyręs širdies operaciją, du infarktus, insultą, vartoja daug vaistų.  

Vyras skundėsi bloga savijauta, galvos svaigimu, silpnumu. Neatsižvelgiant į ligonio būseną ir skundus, jo primygtinai buvo prašoma palikti gydymo įstaigą, grasinama iškviesti apsaugą ir policiją.

„Pirmadienio popietę vyras pasiramstydamas į sienas ėjo link autobuso stotelės, tačiau jam kelis kartus teko prisėsti ant suoliukų. Padedant praeiviams jis nuėjo iki autobusų stotelės ir čia nualpo. Praeiviams iškvietus greitąją medicinos pagalbą, ligonis apie 14 val. nuvežtas į Skubios pagalbos skyrių. Čia buvo nustatyta, kad kraujavimas iš skrandžio nebuvo sustabdytas, o hemoglobino kiekis kraujyje yra labai žemas. Vyras apie 22 valandą vakaro vėl buvo paguldytas į tą pačią Gastroenterologijos kliniką“, – sakė žmona.

Padalinio vadovams pavedė išnagrinėti situaciją

Kauno klinikų atstovai tikino, kad apie šią nemalonią situaciją jie sužinojo iš žiniasklaidos. „Kauno klinikos visus pacientų skundus dėl paslaugų kokybės vertina labai atidžiai, todėl padalinio vadovams pavesta išnagrinėti šią situaciją, aptarti su paslaugas teikusiais darbuotojais ir savo išvadas pateikti administracijai. Iš anksto atsiprašome, jeigu paaiškės, kad darbuotojų elgesys buvo nemandagus ar netinkamas“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė.

Gydymo įstaigos atstovai priminė, kad Kauno klinikos yra tretinio lygio gydymo įstaiga, kurioje yra gydomi pačių sudėtingiausių sveikatos būklių pacientai. „Dedame visas pastangas, jog kiekvienas čia besikreipiantis pacientas gautų gydymą laiku ir kokybiškai. Suprantame, kad komunikacija tarp gydytojo ir paciento turi būti efektyvi, nes tik taip galima pasiekti geriausių gydymo rezultatų, todėl visuomet kviečiame aktyviai bendradarbiauti su skyriaus personalu“, – pastebi E. Audickaitė.