„Man yra svarbu, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis. Nors yra gudraujama ir iš tikrųjų Civilinės sąjungos įstatymu mėginama įdiegti tą šeimos sąvoką arba labai artimos partnerystės, pagal daugelį atributų panašios į šeimą, sąvoką. Nors, mano manymu, šeima, pirmiausiai, atsiranda iš santuokos. O, kaip žinote, 38 straipsnyje santuoka yra vyro ir moters sąjunga“, – penktadienį Delfi TV laidoje „Darbo pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ sakė G. Nausėda.

Prezidentas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Konstitucija buvo kuriama ir rašoma tada, kai apie tos pačios lyties asmenų santykius ar jų reglamentavimą visuomenė nediskutavo.

„Jų (Konstitucijos kūrėjų – ELTA) sampratos buvo tokios, kaip mes jas ir skaitome. Bet šiandien mėginama skaityti 1992-1993 metų Konstituciją 2024 m. žmogaus akimis ir interpretuoti ją taip, kaip norima interpretuoti šiandien“, – aiškino prezidentas.

„Jeigu norima išvengti šio interpretavimo, mes galime eiti kitu keliu ir pakeisti šį straipsnį – jeigu visuomenėje yra pakankamas konsensusas“, – pažymėjo jis.

Vis dėlto, vertindamas Civilinės sąjungos įstatymo projekto padėtį Seime, jis atkreipė dėmesį, jog valdančioji dauguma taip ir nesugebėjo mobilizuotis ir sutelkti pakankamo palaikymo šiai iniciatyvai.

„Ši valdančioji koalicija turėjo visus svertus savo rankose vienaip ar kitaip šį klausimą reglamentuoti. Tai kas turėjo atsitikti, kad valdančioji koalicija, kuri kėlė šio klausimo sprendimą kaip vieną savo prioritetų, nesugebėjo per visą ketverių metų laikotarpį šio klausimo išspręsti ir dabar bejėgiškai mosčioja rankomis, rodo pirštais vieni į kitus ir sako, kad žiūrėkite, nepavyko, neturime pakankamai balsų“, – kalbėjo prezidentas.

O čia štai toks svarbus klausimas ir tikrai ne kažkokia detalė – susivienyti nesugebama.

„Kuomet reikia atmesti prezidento veto ar susivienyti monolitiškai prieš kitą valdžios instituciją – tada balsų pakanka, tada ir ligonius kelia iš patalo, ir visokių kitokių priemonių ir gudrybių imasi tam, kad susivienytų. O čia štai toks svarbus klausimas ir tikrai ne kažkokia detalė – susivienyti nesugebama“, – stebėjosi Daukanto aikštės lyderis.

Jis taip pat kėlė klausimą, ar ši valdančioji dauguma yra išties suinteresuota civilinės sąjungos klausimo sprendimu.

„Tai mano klausimas – o gal kartais ir nenorima šio klausimo išspręsti? Gal norima turėti šį klausimą nuolat dienotvarkėje, kad būtų galima jį kelti kaip problemą ir tokiu būdu atkreipti į save rinkėjų dėmesį?“ – retoriškai klausė jis.

ELTA primena, kad šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą. Visgi, ar klausimas dar sugrįš į parlamento darbotvarkę, nėra aišku.

Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Sprendimą kreiptis į KT dėl partnerystės instituto nebuvimo G. Nausėda vadina bejėgiškumu

Vyriausybei svarstant kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo, prezidentas G. Nausėda sako, kad toks politikų žingsnis rodo bejėgiškumą.

„Žinote, aš, tiesą sakant, kartais nebesuprantu mūsų Seimo narių, kurie turi savo rankose instrumentus siekti vienokio ar kitokio įstatymo – mano siūlymas eiti per Civilinio kodekso pakeitimus, tačiau jų valioje yra ir kiti būdai. Tačiau dabar iš to bejėgiškumo, kad apskritai joks sprendimas nepriimamas, kreipiamasi į tą Konstitucinį Teismą“, – žurnalistams Vilniuje sakė šalies vadovas.

„Gal pagailėkime to Konstitucinio Teismo. Jei nėra politinės valios, tai taip atvirai ir pasakykime: nesugebame, paliekame kitoms valdžioms padaryti“, – pridūrė jis.

Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, KT būtų prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas.

Jo ketinama klausti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja kodekso nuostata, kad galima tik vyro ir moters partnerystė, ir tai, kad kodekso skyrius, reguliuojantis bendro gyvenimo sąlygas neįregistravus santuokos, pradės veikti tik tuomet, kai bus priimtas partnerystės įstatymas.

Projekte pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, diskriminacijos draudimas, valstybė įsipareigoja saugoti ir ginti visas šeimas, atitinkančias konstitucinę šeimos sampratą.

Laisvės partija nuo kadencijos pradžios mėgina parlamente priimti įstatymą dėl partnerystės įteisinimo ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų. Pernai gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tačiau teikti projekto priėmimui nedrįstama, nes jam priimti gali pritrūkti balsų.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

„Mano nuomone, geriausias kelias eiti per verslo pajamų apmokestinimą, didesnį pajamų apmokestinimo progresyvumą. Taip kad aš pasisakyčiau už pelno mokesčio papildomą procentą. Pasiskaičiavus poreikį, tai gali sudaryti iki 2 procentų“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.

Šiuo metu pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc.

Jo teigimu, Laisvės partijos trečiadienį pasiūlytas akcizų didinimas kaip vienas galimų lėšų šaltinių gynybai yra svarstytinas: „Nemanau, kad čia mes galime surinkti labai ženklią sumą, tačiau kaip vienas iš galimų šaltinių – taip.“

Tuo metu tiek „laisviečių“, tiek Finansų ministerijos pasiūlytą alternatyvą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį šalies vadovas pavadino „savivaldybių pinigų pavogimu“.

„Šiais laikais, kai kalbame, kad reikia mažinti atotrūkį tarp centrų ir savivaldybių, vykdyti aktyvią regioninę politiką, tokie pasiūlymai yra prieštaraujantys arba diametraliai priešingi šiems tikslams“, – sakė G. Nausėda.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Prezidentas: pokyčiai gynybos įsigijimuose nėra strategijos pasikeitimas

Krašto apsaugos ministrui siūlant keisti karinės technikos įsigijimo prioritetus, šalies vadovas G. Nausėda sako, kad tai Lietuvos strategijos nekeičia.

„Nesupraskime šitų naujausių krašto apsaugos ministro pareiškimų kaip kažkokio strategijos pasikeitimo. Ne, viskas daroma nuosekliai, kaip buvo sutarta Valstybės gynimo taryboje, niekas neatsisako tankų, niekas nesako, kad reikia gyventi be oro gynybos sistemų, visi mes už tai pasisakome“, – žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.

Taip jis kalbėjo pastaruoju metu gynybos ministrui Laurynas Kasčiūnui pasiūlius skaidyti tankų įsigijimą etapais, spartint oro gynybos pajėgumų plėtrą bei persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą, galvoti apie vikšrinių, o ne ratinių kovos mašinų pirkimą.

„Viskas turi būti daroma žingsnis po žingsnio, subalansuotai, o ne pernelyg sukoncentruojant finansinius išteklius į vieną karinės įrangos rūšį. Viskas vyksta kaip suplanuota“, – kalbėjo šalies vadovas.

Lietuva 2016 metais pasirašė sutartį dėl 88 kovos mašinų „Boxer“, Lietuvoje vadinamų „Vilkais“, įsigijimų. Prieš dvejus metus Krašto apsaugos ministerija taip pat paskelbė apie planus papildomai nupirkti dar daugiau kaip 120 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų.

Jei Lietuva pasirinks pirkti vikšrines kovos mašinas, kol kas nėra aišku, kiek ir kokios jų bus įsigytos.

Šiuos ir kitus siūlomus pokyčius L. Kasčiūnas pristatė, siekiant didesnio gynybos finansavimo ir svarstant būdus, kaip tam surinkti daugiau lėšų.

Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukė pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas, skolinimasis. Vyriausybė žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Pasak šalies vadovo, prieš imantis veiksmų reikia sulaukti pradėto muitinės tyrimo dėl sankcionuotų prekių eksporto į Rusiją rezultatų.

„Jei „Vičiūnai“ būtų pasitraukę iš Rusijos anksčiau, ryžtingiau, tokio pobūdžio kaltinimų tiesiog nebūtų buvę. (...) Delsimas buvo pernelyg ilgas ir dabar palaukime tyrimo rezultatų. Jei tyrimas bus nepalankus merui, be abejo, meras turės daryti savo išvadas“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.

„Kaltinimais neskubėkime kol kas švaistytis, pirmiausia turi būti atlikta patikra, patikrinimas, kaip iš tikrųjų buvo. Tokį pavedimą Generalinė prokuratūra yra davusi“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

LRT Tyrimų skyrius antradienį paskelbė, kad V. Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomai „Vičiūnų grupei“ priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ nuo karo Ukrainoje pradžios į Rusiją bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes.

Anot LRT žurnalistų, penkis kartus sankcionuotos prekės į Rusiją gabentos jau po to, kai konkretūs jų kodai buvo įtraukti į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašus, pavyzdžiui, guoliai, kuriuos Rusija naudoja tankų gamybai, taip pat kitos dvejopos paskirties prekės.

„Vičiūnų grupė“ pripažino vežusi tokias prekes, tačiau tikino apie sankcijas nežinojusi – esą šis techninis eksportas nutrauktas vos sužinojus apie ribojimus, pradėtas vidinis tyrimas.

Antradienį Klaipėdos prokuratūros pavedimu Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrius pradėjo aiškintis, ar bendrovė nepažeidė tarptautinių sankcijų Rusijai.

Visų prekių gavėjas buvo Kaliningrado srityje, Sovetske veikianti gamykla „Viciunai-Rus“.

Pirmadienį Rusijos žiniasklaida pranešė, kad „Vičiūnų grupė“ ją parduoda pirkėjui, susijusiam su dideliu Rusijos žuvies ir jūros gėrybių importuotoju „Unifrost“

G. Nausėda pripažino, kad „Vičiūnų grupė“ jau kurį laiką bandė parduoti savo Rusijoje valdomą turtą.

„Tas jiems nepavyko dėl suprantamų priežasčių. Rusija, žinodama kokioje situacijoje yra įmonė, tikrai sudarė tokias sąlygas, kad, kaip suprantu, norėta įmonę beveik nacionalizuoti“, – sakė prezidentas.

„Vičiūnų grupė“ nuo invazijos Ukrainoje pradžios 2022 metais skelbė bandanti parduoti verslą Rusijoje.

Rusijos vyriausybinė komisija leidimą gamyklos Kaliningrade pardavimui davė šių metų vasario pradžioje, rodo „Viciunai-Rus“ finansinė ataskaita.

Tokią išvadą komisija siūlo patvirtinti visam Seimui, ji registruota antradienį.

„STT vadovas L. Pernavas, atsisakydamas komisijai pateikti prašomą kriminalinės žvalgybos informaciją, piktnaudžiavo savo pareigomis, savo veiksmais sukūrė situaciją, kai buvo bandoma paneigti Seimo – Tautos atstovybės – įgaliojimus“, – teigiama parlamentinio tyrimo išvados projekte.

Komisija L. Pernavo veiksmus vertina kaip bandymą trukdyti tinkamam Seimo funkcijų atlikimui ir reikalingų sprendimų priėmimui. Dėl to jo veiksmai vertintini „kaip bandymas neleisti Seimo laikinajai tyrimo komisijai atlikti išsamaus ir objektyvaus tyrimo“.

Apie VSD vadovą projekte rašoma, kad „D. Jauniškis, liudydamas komisijai, teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją“.

D. Jauniškis nuslėpė informaciją

Kaip pavyzdį komisija pateikia informacijos apie tuomečio kandidato ir dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimą – D. Jauniškis tąkart sakė, kad „jokių rizikų nebuvo rasta, jokių kitų veiksmų nebuvo imtasi“.

Vis tik, anot laikinosios komisijos, tą paneigia kiti surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkoje „buvo nustatytos kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams“.

„Komisija nustatė, kad kai kuriuos iš minėtų asmenų G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“, – rašoma dokumente.

Komisija nustatė, kad kai kuriuos iš minėtų asmenų G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė.

„(...) kai kurių iš minėtų asmenų paskyrimu į (...) prezidento patarėjų pareigas buvo suinteresuoti asmenys, susiję su baltarusiškų trąšų verslu. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“, – teigiama jame.

Kaltina nepagrįstu informacijos įslaptinimu

Pagal pranešėjo T. Gailiaus 2019 metais pateiktą informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką jam kandidatuojant į šalies vadovus STT buvo pradėjusi devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Tiek prokurorai, tiek buvęs STT vadovas L. Pernavas komisijai liudijo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

Sausio pradžioje STT informavo parlamentinę komisiją, kad negali jai pateikti konkrečių atsakymų, kas buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas. Anot STT, kriminalinės žvalgybos nevykdančioms institucijomis gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, o ne patys tyrimo duomenys. Be kita ko, tarnyba nurodė, kad dalis kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos informacijos yra sunaikinta, nes tai nurodo įstatymas.

Dėl L. Pernavo veiksmų „klaidinant komisiją“ ir „vengiant pateikti“ reikšmingą informaciją komisija siūlo Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijai, Valstybės paslapčių koordinavimo komisijai imtis veiksmų „dėl STT surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos saugumo užtikrinimo“.

Linas Pernavas. P. Peleckio / BNS nuotr.

Parlamentarai anksčiau baiminosi, kad STT galėjo sunaikinti T. Gailiaus darytus pokalbių su savo vadovybe įrašus.

Komisija dokumente konstatuoja, jog STT, VSD, Generalinė prokuratūra daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją ir tokiu būdu pažeidė įstatyme įtvirtintus informacijos įslaptinimo teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principus.

Nuo praėjusių metų pabaigos posėdžiavusi komisija iš esmės aiškinosi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą.

Seimo komisija nusprendė: už pranešėjo tapatybės atskleidimą atsakingas VSD vadovas

Už pranešėjo T. Gailiaus tapatybės atskleidimą „tiesiogiai atsakingas“ VSD vadovas D. Jauniškis, nusprendė šią istoriją tyrusi Seimo komisija.

„VSD vadovas D. Jauniškis yra tiesiogiai atsakingas už pranešėjo T. Gailiaus tapatybės atskleidimą, darė neigiamą poveikį pranešėjui“, – rašoma antradienį registruotose parlamentinio tyrimo išvados projekte.

Dokumente taip pat nurodoma, kad D. Jauniškis nesiėmė jokių veiksmų, jog T. Gailius nepatirtų neigiamo poveikio VSD.

„Priešingai – siekė inicijuoti Generalinėje prokuratūroje ikiteisminius tyrimus, kurie yra susiję su T. Gailiaus kreipimesi nurodytos informacijos atskleidimu, taip pat inicijavo reformas, po kurių pranešėjas T. Gailius buvo priverstas palikti tarnybą VSD“, – teigiama dokumente.

Jame nurodoma, kad pranešęs apie žvalgybos tarnybos vadovo pažeidimus pranešėjas patyrė neigiamą poveikį: jam trukdyta įgyvendinti teisę į atostogas, ribota iki to laiko įprasta jo veikla dalyvauti VSD vadovybės rengiamuose pasitarimuose, pradėta reforma, po kurios nuspręsta naikinti padalinį, kuriam jis vadovavo, ir dėl to T. Gailius buvo priverstas pasitraukti iš pareigų VSD.

Seimo komisija siūlo Vyriausybei kompensuoti T. Gailiui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Buvęs pareigūnas liudijo, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl jis kreipėsi į politikus bei tapo pranešėju.

VSD pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius, o pernai gruodį atėjęs liudyti į viešą Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį ją patvirtino ir pats T. Gailius.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl šios istorijos kilo po to, kai praėjusių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, kad prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Ši istorija aprašyta ir tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

„Kaip partijos pirmininkas, pasitikiu ministre pirmininke bei palaikau jos sprendimus bei nuolatines pastangas stiprinant Lietuvos saugumą bei atliekant kitus svarbius, sudėtingus darbus“, – BNS perduotame komentare šeštadienį sakė ministras.

„Premjerė mato platų, sisteminį vaizdą. Reikalinga papildoma energija ir didesnė sparta, Lietuvai rengiantis visiems sudėtingiausiems scenarijams“, – pridūrė jis.

Panašiai kalbėjusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė šeštadienį feisbuke rašė, kad A. Anušauskas traukiasi dėl lūkesčių per likusį kadencijos laikotarpį Lietuvos saugumo labui padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis (TS-LKD) nenurodė, kad ministro pareigose galėtų pakeisti A. Anušauską.

Reikalinga papildoma energija ir didesnė sparta, Lietuvai rengiantis visiems sudėtingiausiems scenarijams.

„TS-LKD rimtai žiūri į valstybės gynybą, todėl neabejoju, kad turime stiprių politikų, gerai ir profesionaliai galinčių dirbti sparčiau stiprinant nacionalinį valstybės saugumą bei gynybą“, – sakė jis.

Dalis politikų svarsto, jog šias pareigas galėtų užimti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Prezidentūra teigia, kad sprendimai dėl Krašto apsaugos ministerijos vadovybės kaitos bus priimti kitą savaitę. Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su premjere aptarti situacijos.

A. Anušausko klausimas koalicijoje aptartas nebuvo

Netylant diskusijoms dėl netikėto krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasitraukimo iš pareigų, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina, kad tokie ketinimai koalicijoje aptarti nebuvo. Pasak politikės, šioje situacijoje didesnė problema yra dar nepatvirtintos informacijos nutekėjimas.

„Nežinojo, tikrai, bent tuose formatuose, kuriuose aš dalyvavau, nebuvo aptarta. Tačiau noriu paminėti, kad premjerės pokalbis nebuvo nei su frakcijos, nei su koalicijos nariais, tai buvo jos susitikimas su Vyriausybės nariu. Tai yra normali praktika“, – šeštadienį Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. 

„Tai yra pakankamai subtilus dalykas ir premjerė turi teisę ir atsakomybę pasinaudoti savo įgaliojimais“, – pridūrė ji.

Pasak politikės, su ministrų skyrimu susiję klausimai yra Vyriausybės vadovo atsakomybė, tad jis tuos sprendimus ir turėtų priimti. Visgi, konservatorių frakcijos seniūnė patvirtino iš A. Anušausko girdėjusi galimą vieno komiteto pirmininko kandidatūrą į ministro kėdę. Jos nuomone, galima susidaryti įspūdį, kad minėtas kandidatas yra L. Kasčiūnas

„Man sunku būtų pasakyti dėl išsakytos kandidatūros. Aš pati ją girdėjau iš pono Anušausko, konkrečiai neįvardijant, tačiau galima susidaryti tokį įspūdį. Jeigu iškils tokios aplinkybės, tai Seime visą tai išspręsime, kaip sprendėme iki šiol, kaip neseniai sprendėme dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko (Justo Džiugelio – ELTA)“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Reaguodama į viešojoje erdvėje partijai išsakytą kritiką dėl prastos komunikacijos tokiu rimtu klausimu, parlamentarė tikina, kad sumaištį sukėlė informacijos nutekėjimas. Kaip buvo skelbta anksčiau, penktadienį socialiniuose tinkluose pasirodė žurnalisto Edmundo Jakilaičio dviprasmiškas įrašas, sukėlęs įtarimą, jog ministras A. Anušauskas traukiasi iš pareigų.

„Nežinau kokiu būdu atsidūrė informacija viešumoje vieno žurnalisto lūpomis. Čia turbūt yra probleminis taškas, visi kiti pokalbiai ir derinami sprendimai paprastai lieka tarp tų, kurie kalbasi. Didžioji sumaištis iš to ir atsirado, kad nei patvirtinta, nei paneigta informacija atsidūrė viešojoje erdvėje“, – dėstė ji. 

Taip jis kalbėjo VTEK antradienį pripažinus, kad prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvos ambasadorius Londone E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai pernai pavasarį lankėsi miuzikle už ambasados pinigus.

„Neturime sprendimo dar kol kas, analizuojame medžiagą, konsultuojamės su VTEK. Jei sprendimų reikės, pranešime“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį kalbėjo G. Landsbergis.

Ministras vis dėlto pakartojo, kad nemano, jog E. Bajarūnas gali grįžti dirbti į ambasadą Londone dėl ankstesnių darbuotojų skundų bei atlikto tyrimo dėl jo elgesio.

„Mes turėjome daugybę skundų apie netinkamą elgesį su darbuotojais, skundai patvirtina vieni kitus. Istorija plačiai pristatyta, išnagrinėta, manau, kad vien jos būtų užtekę, kad valstybės institucijos sutartų, kad toks asmuo tokiose pareigose savo darbo tęsti neturėtų“, – sakė G. Landsbergis.

Istorija plačiai pristatyta, išnagrinėta, manau, kad vien jos būtų užtekę, kad valstybės institucijos sutartų, kad toks asmuo tokiose pareigose savo darbo tęsti neturėtų.

Pasak jo, sprendimas dėl E. Bajarūno yra prezidento rankose. G. Landsbergis nesiėmė svarstyti, ar po VTEK sprendimo keisis Prezidentūros nuomonė dėl ambasadoriaus grąžinimo į pareigas.

Ministro teigimu, E. Bajarūno atšaukimas iš Londono į Vilnių tęsis tol, „kol nebus rastas kitoks teisinis sprendimas“.

G. Landsbergis taip pat pažymėjo, kad nesieja VTEK tyrimo ir ministerijos tyrimo dėl E. Bajarūno elgesio su ambasados darbuotojais.

„Nesieju tų dviejų atvejų, tai yra nesusijusios istorijos. (...) Bet jas reikia nagrinėti, nes gali turėti potencialias pasekmes. Ar jos bus, nuspręsime vėliau“, – teigė ministras.

URM žada tarnybinį tyrimą

Reaguodama į VTEK sprendimą dėl E. Bajarūno, Užsienio reikalų ministerija (URM) žada atlikti tarnybinį tyrimą.

„Po VTEK paskelbtos išvados esame priversti reaguoti, todėl URM dėl ambasadoriaus E. Bajarūno sudarys komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“, – BNS trečiadienį teigė ministro atstovė Paulina Levickytė.

VTEK antradienį nustatė, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle Londone pernai buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

Atlikusi tyrimą, komisija nusprendė, kad G. Nausėda pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia minėtas įstatymas.

Tuo metu E. Bajarūną VTEK pripažino pažeidus įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Dėl šio pažeidimo ambasadorius vienus metus negali būti skatinamas, priimamas, perkeliamas į lygiavertes ar aukštesnes pareigas.

Pernai pavasarį G. Nausėdai lankantis Londone, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pakvietė jį su sutuoktine į miuziklą „Operos Fantomas“, o bilietus nupirko už ambasados pinigus.

Vėliau ambasadorius teigė, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir sumokėjo iš savo lėšų. Bilietai kainavo 1,6 tūkst. eurų.

„Jau sausio mėnesį į Ukrainą vėl siųsime amunicijos, generatorių, detonavimo sistemų, o vasarį – šarvuočius „M577“, apmokysime Ukrainos karius“, – trečiadienį bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu Vilniuje sakė šalies vadovas.

Valstybės gynimo taryba dar pernai yra patvirtinusi 200 mln. eurų vertės ilgalaikės karinės paramos paketą Ukrainai, jis apima 2024 – 2026 metus.

G. Nausėda taip pat teigė manantis, jog privalu užtikrinti sąjungininkų bei partnerių ilgalaikės paramos tęstinumą Ukrainai.

„Kad galėtų padėti Ukrainai, visa Europos gynybos pramonė privalo dirbti sparčiau – greitinti apsukas ir adekvačiai reaguoti į sudėtingą saugumo situaciją“, – sakė šalies vadovas.

„Vakarų pasaulis privalo suprasti, kad tai nėra tik ukrainiečių kova, tai visos Europos ir viso demokratinio pasaulio kova už taiką ir laisvę“, – pridūrė jis.

„Jis nori mus okupuoti pilnai“

V. Zelenskis teigė, kad stringanti Vakarų parama „tik prideda jėgų Rusijai“.

Ir tas partnerių netikslumas, nepilnas įsitikinimas dėl rezultato, finansinės ir karinės paramos Ukrainai, jų reakcijos greičio, tik prideda jėgų bei stiprybės, drąsos Rusijai.

„Jis (Vladimiras Putinas – BNS) nesiruošia sustoti, jis nori mus okupuoti pilnai. Ir tas partnerių netikslumas, nepilnas įsitikinimas dėl rezultato, finansinės ir karinės paramos Ukrainai, jų reakcijos greičio, tik prideda jėgų bei stiprybės, drąsos Rusijai“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

„Kol Rusijos prezidentas nesugriaus Ukrainos, tol nenusiramins“, – pridūrė jis.

Jungtinėse Valstijose Kongreso respublikonai blokuoja karinės pagalbos Ukrainai atnaujinimą, o finansinę Europos Sąjungos paramą – Vengrija.

Siekia daugiau oro gynybos

Vilniuje viešint V. Zelenskiui pasirašytas Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos ir Ukrainos strateginių pramonės šakų ministerijos supratimo memorandumas dėl gynybos ir saugumo pramonės bendradarbiavimo.

Taip pat susitarimus dėl glaudesnio bendradarbiavimo pasirašė Lietuvos ir Ukrainos įmonės, tarp jų „RSI Europe“, „Brolis Semiconducters“, „NT Service“, DMEXS ir „Ukrainian Defense Industry“.

Ukrainos lyderis vylėsi, kad tokių susitarimų ateityje bus ir dagiau. Jis taip pat pabrėžė, kad ginklų trūkumas jaučiamas visame pasaulyje.

„Bendrai pasaulyje trūksta ginklų – ne tik mums, bet ir visam likusiam pasauliui, sandėliai tušti, kyla daug iššūkių pasaulio gynybai, būtent dėl to esame susidomėję bendra gamyba“, – sakė V. Zelenskis.

„Darysime tą pastoviai, nelaukdami, kol visas deficitas savaime susidarys“, – pridūrė jis.

Ukrainos vadovo teigimu, Rusijai surengus kelis intensyvius apšaudymus raketomis, šiuo metu Kyjivui trūksta oro gynybos sistemų.

„Ko šiandien su partneriais dar negalime gaminti artimiausiu metu, tai šiuolaikinės oro gynybos sistemos, to trūksta labai stipriai, – kalbėjo prezidentas. – Oro gynybos sistemos yra numeris vienas, ko mums dabar trūksta.“

Dėkojo už paramą

Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, Lietuva Ukrainai 2024 metais perduos pernai nupirktas transporto priemones: sunkvežimius, pikapus, greitosios pagalbos automobilius, įvairias priekabas ir krautuvus.

Taip pat bus perduodami bepiločiai orlaiviai, antidronai, nuotolinio detonavimo sistemos, šaudmenys ir dėtuvės, šiltos aprangos komplektai ir įvairi žiemos metu reikalinga įranga.

Didžioji dalis naujausios paramos, pasak ministerijos, yra orientuota į Lietuvos buriamos Ukrainos išminavimo koalicijos poreikius, todėl bus perkama įvairi išminavimo įranga, krautuvai, kurovežiai, šoviniai, sauso maisto daviniai. Ši parama Ukrainą pasieks 2024–2025 metais.

Iki šių metų pabaigos planuojama parengti apie 3 tūkst. Ukrainos karių, taip pat bus tęsiama sužeistų karių reabilitacija.

„Iki šios dienos jūsų valstybės palaikymas mums yra itin reikšmingas – ginklai, technika, mūsų karių mokymai. (...) Visa tai mums prideda jėgų“, – teigė V. Zelenskis.

„Mes įrodėme, kad Rusija gali būti sustabdyta, kad atgrasymas yra įmanomas. Dabar turime išplėšti iš Rusijos rankų taiką, tokią taiką, kokios norime – sąžiningą, ir gauti saugumą mūsų tautoms. Tokį saugumą, kokio mums reikia. Taip pat viltį“, – teigė Ukrainos vadovas.

Jo teigimu, šie metai bus lemiami daugeliu aspektų.

V. Zelenskis atkreipė dėmesį, kad pirmojo vizito šiais metais atvyko į Lietuvą.

„Tai ne tik dėkingumo vizitas, tai bendro pasitikėjimo vizitas tautų, kurios gyvena kaimynystėje su Rusija“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad nei Ukraina, nei Lietuva neleis Rusijai sugriauti abiejų šalių valstybingumo.

„Teko nesėkmė turėti tokį neadekvatų kaimyną, kuris atneša tik nelaimes ir pavergimą, tačiau mes daugiau niekada netapsime geografijos įkaitai“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Neleisime Rusijai sugriauti mūsų valstybingumo, nes mes kartu ir apjungiame kitus.

„Neleisime Rusijai sugriauti mūsų valstybingumo, nes mes kartu ir apjungiame kitus“, – pridūrė jis.

Perspėja, kad V. Putinas nori „okupuoti pilnai“

Ukrainos vadovas tvirtino nejuntąs ir negirdėjęs partnerių spaudimo nutraukti kovos veiksmų ir sutikti atiduoti Rusijai jos šiuo metu okupuotas teritorijas.

„Jokio partnerių spaudimo stabdyti mūsų gynybą, karinius veiksmus nėra, konflikto įšaldymo kol kas nėra“, – Vilniuje sakė V. Zelenskis.

Jis atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento Vladimiro Putino retoriką.

„Jis nesiruošia sustoti, jis nori mus okupuoti pilnai. Partnerių abejonės dėl rezultato, finansinės ir karinės paramos Ukrainai, jų reakcijos greitis tik prideda jėgų bei stiprybės, įsitikinimo Rusijai“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis kartojo, kad jeigu Rusijai pavyks įveikti Ukrainą, kitas Maskvos taikinys gali būti Baltijos šalys.

„Rusijos prezidentas, kol nesugriaus Ukrainos, nenusiramins. Po Ukrainos, jūs puikiai žinote, kas patenka į rizikos grupę. Turime suprasti, kad Lietuva, Latvija, Estija, Moldova, gali sekti po mūsų“, – įspėjo jis.

Ukrainos prezidento teigimu, Rusija gali grasinti Suomijai, Uzbekistanui.

„Faktas, kad tai įvyks tik tada, jeigu mes neatsilaikysime. (...) Taigi Putinas neužbaigs viso šito, kol mes visi kartu neužbaigsime jo“, – pabrėžė jis.

G. Nausėda ragina padėti Kyjivui ir politiškai

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu teigė, kad Lietuva visomis priemonėmis rėmė ir rems Ukrainą –  karinėmis, politinėmis, ekonominėmis.

Vasarą Vilniuje NATO viršūnių susitikime sąjungininkai sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Ukraina viliasi, kad aiškesnė narystės perspektyva bus apibrėžta šiemet Vašingtone vyksiančio Aljanso lyderių susitikimo metu.

„Lietuva ir toliau aktyviai rems Ukrainos kelią į narystę Aljanse“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat teigė, kad Ukrainos vieta yra ir Europos Sąjungoje. Gruodį pradėti Kyjivo stojimo derybas sutarė Europos Vadovų Taryba.

„Būtina padėti Ukrainai ne tik karine prasme, būtina padėti politiškai“, – sakė G. Nausėda.

„Čia Lietuva labai gerai supranta savo atsakomybę, nes esame Ukrainos balsas ten, kur ji negali galbūt tiesiogiai savo lūkesčio iškelti“, – teigė Lietuvos vadovas.

Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir Ukrainos vadovai pasirašė bendrą pareiškimą „Kartu iki pergalės! Разом до перемоги! Together until the victory!“, kuriame pabrėžė strateginius Lietuvos ir Ukrainos ryšius, bendras vertybes ir ryžtą ginti Ukrainos nepriklausomybę.

Struktūra pagal kononinę teisę įsikurs į Lietuvą atvykus egzarchato vadovui kunigui iš Estijos Justinusui Kiviloo (Justinusui Kivilui), teigia kunigas Gintaras Sungaila.

„Su jo atvykimu bus baigta formuoti bažnytinė struktūra Lietuvoje“, – BNS sakė G. Sungaila.

„Sutvarkius kanoninę klausimo pusę, dabar ketiname registruotis kaip religinė bendruomenė pagal pasaulietinę teisę“, – pridūrė jis.

Egzarchas J. Kiviloo į Lietuvą atvyks penktadienį, o pirmąsias pamaldas ves šeštadienį.

Apie ketinimus įsteigti Lietuvoje bažnytinę struktūrą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, sugrąžinęs į kunigų luomą penkis buvusius Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigus.

G. Sungaila sakė, kad egzarchatas sieks tradicinės religinės bendruomenės statuso.

Sutvarkius kanoninę klausimo pusę, dabar ketiname registruotis kaip religinė bendruomenė pagal pasaulietinę teisę.

„Norime turėti teisinį tradicinės religinės bendruomenės statusą, kadangi Lietuvoje mūsų religinė bendruomenė buvo ta, kuri XIV a. įkūrė pirmą oficialią bažnytinę struktūrą – Lietuvos metropoliją. Tai buvo būtent Konstantinopolio patriarchato struktūra“, – teigė dvasininkas.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių, todėl Konstantinopolio egzarchatui pripažinti nereikės Seimo nutarimo. Sprendimą dėl jų registravimo priims Teisingumo ministerija.

Egzarchato pripažinimas taip pat leistų šiai organizacijai gauti finansinę valstybės paramą, skirstomą tradicinėms religinėms bendruomenėms.

G. Sungaila sakė, kad atvykęs į Lietuvą egzarchas planuoja susitikti su valstybės institucijų, sprendžiančių dėl religinės bendruomenės registravimo, atstovais.

Pasak jo, dvasininkai kol kas detaliai nesvarstė, kur leistų valstybės paramą, jeigu ją gautų.

Penki egzarchatui priklausantys dvasininkai užpernai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos buvo pašalinti iš kunigų luomo kaip įvykdę kanoninius nusikaltimus, bet Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Baigiamam kurti egzarchatui iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose Lietuvos miestuose.

G. Sungaila sakė, kad šiuo metu Konstantinopoliui pavaldūs stačiatikiai Lietuvoje dar neturi savų maldos namų – juos arba nuomojasi, arba gauna naudotis neatlygintinai iš Romos katalikų ir protestantų religinių bendruomenių.

„Aš manau, kad galiu ir toliau būti Seimo pirmininke“, – antradienį žurnalistams į klausimą, ar gali vadovauti parlamentui, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat teigė, kad, kad bandymai ją kaip Liberalų sąjūdžio pirmininkę ar Seimo pirmininkę sieti „su istorija, kuri įvyko daugiau nei prieš septynerius metus“, yra teismo sprendimo pritempinėjimas prie politinių realijų.

Vėliau antradienį Seime V. Čmilytė-Nielsen atsakys į opozicijos klausimus dėl tolesnio darbo Apeliaciniam teismui jos vadovaujamą partiją pripažinus kalta korupcijos byloje.

Keturių opozicinių frakcijų vadovai parlamento vadovės klausia, ar ji sau taiko valdančiosios koalicijos sutarties preambulėje įrašytą teiginį apie skaidrumą ir aukščiausius politinės etikos standartus.

Taip pat teiraujamasi, ar matydama didelį gyventojų nepasitikėjimą Seimu ir sudėtingą geopolitinę situaciją, V. Čmilytė-Nielsen neketina stabdyti narystės „nuteistoje Liberalų sąjūdžio partijoje ir aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija, jos praeitimi bei asmenimis, kurie šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę“.

„Jei narystės partijoje sustabdyti neplanuojate, kaip įsivaizduojate tolesnį Seimo darbą Jums vadovaujant ir kodėl pati neinicijuojate pasitikėjimo pasitikrinimo procedūros?“ – teigiama raštu pateiktuose klausimuose.

Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį Liberalų sąjūdį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nes 2015–2016 metais reikšmingas pareigas ėjusių šios partijos atstovų Eligijaus Masiulio, Šarūno Gustainio ir Gintaro Steponavičiaus korupciniai veiksmai buvo atliekami ir partijos naudai.

Man tie kolegos, kurie čia tą aktyviausiai ragina daryti, šiek tiek juoką kelia. Daugiausiai apie skaidrumą rėkia tie, kurie patys su skaidrumu, man atrodo, vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu turėjo susipykimų.

Šioje byloje taip pat nuteista Darbo partija, jos atstovas Seimo narys Vytautas Gapšys, koncernas „MG Baltic“ ir buvęs jo prezidentas Raimondas Kurlianskis.

Svarsto baudas mokėti ir iš dotacijų

Politinės korupcijos byloje Liberalų sąjūdis sulaukė 376,6 tūkst. eurų, Darbo partija – 301 tūkst. eurų baudos. Dalį šių sumų partijos svarsto sumokėti iš valstybės dotacijų lėšų.

V. Čmilytė-Nielsen tvirtino nematanti didelės problemos, jei toks sprendimas bus priimtas, ir pridūrė, kad „finansavimas partijoms yra skiriamas kaip rinkimų rezultatų išdava“, tai susiję su rinkėjų pasitikėjimu.

Anot Seimo vadovės, dėl tokios galimybės buvo kreiptasi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) bei Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).

„Sakė, kad galima – ir VMI, ir VRK“, – teigė ji.

V. Čmilytė-Nielsen kol kas neįvardijo konkrečios sumos, kuri galėtų būti sumokėta iš dotacijų lėšų.

Panašios pozicijos laikėsi ir Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.

„O savivaldybių klerkai, kai pralošia skundus dėl neteisėtų veiksmų, iš kokių pinigų moka? Iš savivaldybių biudžetų moka“, – sakė parlamentaras.

„Tada niekam nekyla jokių klausimų? Tada viskas gerai?“ – svarstė jis.

„Darbietis“ teigė nesuprantantis ir kolegų iš opozicijos abejonių, ar V. Čmilytė-Nielsen gali tęsti darbą, kai jos vadovaujama partija buvo nuteista.

„Man tie kolegos, kurie čia aktyviausiai ragina tą daryti, šiek tiek juoką kelia. Daugiausiai apie skaidrumą rėkia tie, kurie patys su skaidrumu, man atrodo, vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu turėjo susipykimų“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Jis taip pat sakė nesutinkantis su teismo sprendimu tiek dėl partijos, tiek dėl V. Gapšio kaltės.

„Mes manom, kad jis nekaltas. Teismas mano taip, o mes manom kitaip. Mes manom, kad nei Darbo partija, nei V. Gapšys nepadarė nieko blogo – darė tai, ką darė visos politinės partijos, ką iki dabar daro visos politinės partijos“, – kalbėjo politikas.

„Mes tokio sprendimo nesuprantam“, – pridūrė jis.