Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika teigia esąs įsitikinęs, kad dėl ministro visą atsakomybę turi prisiimti  premjerė Ingrida Šimonytė.  

„(Ministras) neturi ne tik kompetencijos, bet ir vadovavimo įgūdžių“, – teigė K. Mažeika. 

Gegužę I. Šimonytė yra pareiškusi, kad pasitiki ministru ir nesureikšmina jam Seime inicijuotos interpeliacijos.

K. Navickui pradėjus atsakinėti į opozicijos klausimus, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas paragino ministrą neskaityti „iš popieriaus“.

„Padėkite savo popierius į šalį ir būkite kaip tikras ministras, profesionalas. Papasakokite, atsakykite į klausimus. Padėkite juos į šalį. Tai yra nuobodu“, – tvirtino V. Bakas.

„Forma, kaip atsakinėju į klausimu, yra mano pasirinkimas, tai man leidžia Seimo Statutas. Išsamiai yra atsakyta raštu“, – atsakė K. Navickas.

Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius piktinosi, kad ministras supažindina su partijos programa, o ne atsako į klausimus. 

K. Navickui Seime atsakius į klausimus, bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu atsakymai bus pripažinti nepatenkinamais, bus organizuojamas slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru.

Kad ministras būtų atleistas iš pareigų, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.

Tai yra jau antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau šis bandymas žlugo.

K. Mažeika: Vyriausybėje yra du aplinkos  ir nė vieno žemės ūkio ministro

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika sako, kad teoriškai per antradienį Seime  numatytą interpeliaciją žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas turėtų netekti pareigų, tačiau tai paaiškės tik po balsavimo.

„Teoriškai yra 71+ balsų, praktiškai pažiūrėsime“, – antradienį žurnalistams Seime sakė  K. Mažeika.

Jo nuomone,  neturintis kompetencijos  ministras K. Navickas negali eiti pareigų.

„Turbūt ta situacija, kuri yra žemės ūkyje, yra ministro darbo atspindys, žemdirbiai, kurie jau dabar susiduria su sunkiomis ir kartais net nepakeliamomis darbo sąlygomis, turbūt ir atspindi tai, kad ministras, neturintis kompetencijos,  negali eiti pareigų. Tie procesai, kurie vyksta dabar, tai yra ir bendrosios žemės ūkio politikos plano įgyvendinimas,  iki 2027 metų planuojamos Europos investicijos tai yra būtent tai, dėl ko  nebuvo kalbėta su žemdirbiais, neatliepta jų lūkesčių, neatsižvelgta į  mokslininkų, specialistų nuomonę ir einama visai kitu keliu“,– mano K. Mažeika.

Turbūt tvirtinasi tai, kad šioje Vyriausybėje, kaip ir buvo kažkada kalbėta, yra du  aplinkos ministrai ir  nė vieno žemės ūkio ministro.

Jam susidarė įspūdis, kad Vyriausybėje šiuo metu nėra žemės ūkio ministro.

„Turbūt tvirtinasi tai, kad šioje Vyriausybėje, kaip ir buvo kažkada kalbėta, yra du  aplinkos ministrai ir  nė vieno žemės ūkio ministro“,– svarstė K. Mažeika.

Interpeliaciją žemės ūkio ministrui K. Navickui inicijavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Ją pasirašė 56 Seimo nariai.

Ministras kaltinamas vangumu sprendžiant įsisenėjusias žemės ūkio problemas bei ieškant, kaip padėti įtampą dėl sudėtingos situacijos trąšų ir kitose žemės ūkio rinkose išgyvenantiems ūkininkams ir maisto gamintojams.

V. Jukna:  daugiau buvo orientuojamasi į aplinkosauginius reikalavimus

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vigilijus Jukna pasigedo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko glaudesnio bendravimo su žemdirbiais, didesnio įsiklausymo socialinių partnerių, atskirų ūkininkų, mokslininkų, politikų nuomonės.

„Esminiai  klausimai ministrui yra išdėstyti interpeliacijos tekste. Šiandien ministras pateiks atsakymus“, – apie antradienį parlamente numatytą interpeliaciją žemės ūkio ministrui K. Navickui Seime žurnalistams sakė  V. Jukna.

Jo nuomone, ministras stengėsi spręsti kai kurias problemas, bet jo pastangos nebuvo pakankamos.

„Šiek tiek buvo pastangų spręsti  problemas, bet jos nebuvo pakankamos. Tikrai  nuo pat pirmos dienos, pradėjus dirbti šiai Vyriausybei, visada kalbėjau, kad reikia  didesnį dėmesį skirti gamybos skatinimui. Deja, pasigedau to požiūrio, kalbant apie apsirūpinimą savos gamybos maistu, daugiau buvo orientuojamasi į aplinkosauginius reikalavimus ir jų didinimą. Mano  manymu, dėmesio pritrūko gamybos skatinimui“, – sakė V. Jukna.

Antradienį parlamente numatyta interpeliacija žemės ūkio ministrui K. Navickui, kurią inicijavo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Ją pasirašė 56 Seimo nariai.

Ministras kaltinamas vangumu sprendžiant įsisenėjusias žemės ūkio problemas bei ieškant, kaip padėti įtampą dėl sudėtingos situacijos trąšų ir kitose žemės ūkio rinkose išgyvenantiems ūkininkams ir maisto gamintojams.

Pats K. Navickas tikina, kad interpeliacija inicijuojama politiniais motyvais, jį palaiko dalis ūkininkų.

Greičiausiai teks suvienodinti

„Su frakcijų seniūnais kalbėjome ir šia tema, visų partijų lyderiai pasisakė maždaug vienodai, kad komitetų atsakomybė turėtų būti tokia pati kaip ir partijų atsakomybė. Tai, manau, turėtume svarstyti tai, bet gerai būtų tą viską daryti jau po rinkimų. Manau, kad rinkimų klausimai turėtų būti svarstomi po rinkimų, o ne prieš rinkimus“, - ketvirtadienį po susitikimo su frakcijų seniūnais žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė mano, kad partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų biudžeto tvarkymo, finansinius klausimus būtų įmanoma suvienodinti ir „greičiausia tai teks daryti“. Bet raginimai priversti komitetus ilgam laikui registruotis kaip ir partijomis jai keltų didžiulių klausimų.

„Mes tada prarandame visuomeninių rinkimų komitetų paskirties prasmę. Konstitucinis Teismas pasakė, kad visuomeninis komitetas, kada yra proporcinė rinkimų sistema, turi užtikrinti galimybę nepartiniams žmonėms dalyvauti rinkimuose. Jei mes tuos nepartinius žmones priversime registruotis į nuolatinius darinius, tai riba tarp partijos ir visuomeninių komitetų nusitrins“, - mano A. Širinskienė.

Jei mes tuos nepartinius žmones priversime registruotis į nuolatinius darinius, tai riba tarp partijos ir visuomeninių komitetų nusitrins.

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės nuomone, nereikėtų priešinti partijų su komitetais. Tačiau, jos manymu, pagal dabartinę tvarką partijoms yra per griežti reikalavimai.

„Be abejo, reikia užtikrinti visiems piliečiams dalyvavimą rinkimuose. Šiuo metu yra sudaryta galimybė nebūnant partijos nariu dalyvauti rinkimuose. Komitetai ne tik aktyviai dalyvavo, bet ir laimėjo savivaldos rinkimus, vertinant pagal bendrą mandatą skaičių. Tai piliečiams patrauklu ir nereikia priešinti. Reikia kalbėti apie sistemos pakeitimą, pavyzdžiui, įvedant dar vienos pakopos savivaldos rinkimus, tai galėtų būti seniūnijose“, - mano R. Tamašunienė.

Kovo 3 d. per pirmąjį savivaldos rinkimų turą visuomeniniai rinkimų komitetai, preliminariais duomenimis, iškovojo 310 mandatų.

Kaip primena ELTA, 2018 metų gegužę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Andrius Kupčinskas parengė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas, kuriomis siūlė aiškiau reglamentuoti visuomeninių rinkimų komitetų veiklą. Pasak jo, išsiskiria ne tik politinės kampanijos dalyvių statusai, bet ir jų atsakomybės, yra nelygiavertės galimybės pritraukti finansinę paramą.

Pernai birželį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime sakė, kad visuomeniniai komitetai neprisidėjo skatinant nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose.

„Rinkimų komitetai, turėję įnešti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu - siekti valdžios“, - aiškino prezidentė ir akcentavo, kad rinkimų organizavimo skaidrumas išlieka iššūkiu Lietuvos demokratijai.

Komentuodamas šalies vadovės metinį pranešimą Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis apgailestavo, kad Lietuvoje įsisiautėjo būdas kovoti dėl valdžios nesivadinant partija.

Jo nuomone, nesvarbu, ar valdžios siekianti žmonių grupė pasivadina komitetu, ar kokiu nors sambūriu, ar subėgimu, ji jau yra partija, ir visiems politiniams susivienijimams turi būti taikoma vienoda kontrolė.

Kiti  prioritetai – vaikų teisės, „Brexit“

Sekmadienį prasidedančios Seimo pavasario sesijos svarbiausi darbai bus parlamentinė kontrolė, vaikų teises reglamentuojančių įstatymų tobulinimas ir „Brexit'o“ pasitikimas, sako Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė.  

„Visų pirma turime pabaigti vaikų teises. Taškas“, – BNS ketvirtadienį pareiškė ji prieš parlamento vadovybės, frakcijų ir komitetų vadovų pasitarimą dėl artėjančios Seimo sesijos darbų.

Pasak R. Baškienės, parlamentarai privalės ypatingą dėmesį skirti parlamentinei kontrolei.

„Praėjusioje sesijoje priėmėme labai daug teisės aktų, susijusių su reformomis. Informaciniai ministrų pranešimai bus kiekvieną antradienį atsiskaitant Seimui ir pateikiant informaciją, kaip vyksta tos reformos – etatinis mokytojų apmokėjimas, investicijos, vaiko teisų įgyvendinimas, sveikatos reforma“, – teigė R. Baškienė.  

Jos tvirtinimu, remiantis Valstybės kontrolės išvadomis, pavasario sesijoje bus analizuojama, ko imtis, kad Seimo darbas būtų kokybiškesnis.

Seimo vicepirmininkė tikisi, kad bus priimti įstatymai dėl nemokamų bakalauro studijų, dėl pertvarkų biudžetinėse įstaigose.

R. Baškienė taip pat pabrėžė, kad Seimas imsis svarstyti „Brexit'o“ padarinius, siekiant, kad jie turėtų kuo mažesnį poveikį Lietuvos piliečių saugumui, verslui ir socialinėms garantijoms. 

Per susitikimą aptariama Seimo pavasario sesijos darbų programa, kuri tvirtinama sesijos pradžioje. Pasiūlymus jai jau pateikė Vyriausybė, prezidentė, savo projektus taip pat siūlo parlamentinės frakcijos ir atskiri Seimo nariai. Iš viso pavasario sesijoje ketinam priimti apie 500 teisės aktų.

Seimo pavasario sesija prasidės sekmadienį, kovo 10 dieną.

„Biudžetą tikrai galima keisti, tų rezervų tikrai yra. Kai kurie Vyriausybės sprendimai gali būti sustabdyti, aš jau nekalbu apie tai, kad jie turi būti atšaukti. (...)

Pirmiausias dalykas, ko mes siekiame, kad bent jau vienai savaitei būtų nukeltas biudžeto svarstymas ir prasidėtų realios derybos su profesinėmis sąjungomis“, - pirmadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Jis žada kreiptis į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, premjerą Saulių Skvernelį, kurių prašys neignoruoti savaitgalį vykusio mitingo dalyvių reikalavimų. „Prašysiu bent jau atverti langą, kad būtų pradėtos diskusijos. Jeigu tai neprasidės, akivaizdu, kad tai yra visiškas ignoravimas“, - sakė G. Landsbergis.

Antradienį Seime planuojamas kitų metų šalies biudžeto priėmimas.

Seimo pirmininkas: biudžeto priėmimas nebus stabdomas

Parlamentinei opozicijai reikalaujant į kitą savaitę nukelti balsavimą dėl 2019 metų biudžeto, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad svarbiausiojo valstybės pajamų ir išlaido plano tvirtinimas vyks, kaip ir planuojama, antradienį.

„Neketiname“, – pareiškė jis žurnalistams po pasitarimo su parlamentinių frakcijų vadovais pirmadienį, paklaustas, ar iš antradienio darbotvarkės ketinama išbraukti klausimą dėl biudžeto priėmimo.  

„Manau, kad valstybei rimtis ir ramybė yra labai svarbu ir biudžeto priėmimas neliečia vien švietimo  darbuotojų, liečia ir visą viešąjį sektorių, ir visą sistemą ir stabdyti neturime tokios prabangos“, – pridūrė V. Pranckietis.

Jis įsitikinęs, kad priimti biudžetą valdantiesiems balsų užteks.

Konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio teigimu, „langą deryboms“ užtektų atidaryti bent kelioms dienoms ar savaitei, kad būtų galima pradėti diskutuoti su tais, „kurie reiškia nepasitenkinimą“.  

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen tvirtinimu, nėra  reikalo skubėti, nes „savaitę dar būtų galimybė susėsti prie bendro stalo su mokytojais  ir parodyti, kad jų darbą ir reikalavimus valstybė „vertina rimtai“.

Socialdemokratų frakcijos vadovas Julius Sabatauskas tikino, kad priėmus biudžetą derybos su mokytojais dėl jų algų strigtų ir mokytojų reikalavimai nebūtų išgirsti, nes nebus iš ko juos vykdyti. 

„Jei ryt priimame biudžetą, tai kokia prasmė švietimo ir mokslo ministrą  pavaduojančiam Rokui Masiuliui eiti į  ministeriją kalbėtis su protestuojančiais mokytojais, nes jis nebeturės ne vienoje kišenėje jokio argumento. Kol biudžetas nepriimtas, dar yra vilties, kad būtų ką nors galima pakeisti“, – teigė socialdemokratų frakcijos vadovas.

G. Landsbergis teigė siūląs laikinai stabdyti kitais metais suplanuotą neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) reformą. Tada, anot jo, atsirastų šiek tiek lėšų biudžete ir jas būtų galima nukreipti pedagogų algoms didinti.