Pagal dabartinį įstatymą tiek moterys, tiek vyrai Slovėnijoje gali išeiti į pensiją, jei turi 40 metų darbo stažą, amžiaus riba moterims yra 59 metai, o vyrams 60 metų.

Jei darbo stažas sulaukus nurodyto amžiaus nėra pasiektas, pensija nusikelia.

Vidutinė senatvės pensija, atskaičius mokesčius, Slovėnijoje siekia 620 eurų.

Slovėnijos ekonomika auga

Tiek vietiniai, tiek užsienio ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais Slovėnijos ekonomikos augimas – vienas sparčiausių Europos Sąjungoje.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas Slovėniją pagal ekonomikos augimą įtraukė į pirmąjį penketuką.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas Slovėniją pagal ekonomikos augimą įtraukė į pirmąjį penketuką.

Ekspertai prognozuoja, kad praėjusiais metais Slovėnijos ekonomikos augimas viršijo 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šiemet augimas turėtų stabilizuotis.

Teigiama, kad labiausiai augimą lemia padidėjęs eksportas, taip pat  investicijos bei augantis vartojimas.

Prognozuojama, kad nedarbo lygis kitais metais ir toliau mažės, infliacija nesieks 2 proc. Praėjusių metų nedarbo rodiklis (6,3 proc.) buvo žemiausias per pastaruosius aštuonerius metus.

Streikuoja viešojo sektoriaus darbuotojai

Sausio pabaigoje streikavę viešojo sektoriaus darbuotojai atkreipė dėmesį, kad, nors ekonomikos krizė Slovėnijoje pasibaigė, tačiau beveik visos taupymo priemonės viešajame sektoriuje galioja iki šiol.

Profesinių sąjungų atstovai skundžiasi atlyginimais, darbuotojų trūkumu ir darbo sąlygomis.

Tačiau vyriausybės atstovai teigia, kad streikas nėra pateisinamas, nes atlyginimai viešajame sektoriuje auga greičiau nei privačiajame, o vidutiniškas darbo užmokestis esą per pastaruosius keletą metų padidėjo 7 proc. 

Kai kurių profsąjungų atstovai (policininkai, medicinos darbuotojai, švietimo ir socialinės apsaugos darbuotojai) planuoja streiką tęsti.

Klesti bitininkystės įrangos įmonė

Viena iš sėkmingai verslą vystančių įmonių Slovėnijoje  yra šeimos įmonė „Logar Trade“, gaminanti bitininkystės reikmenis ir įrangą. Tai viena didžiausių bitininkystės įmonių Slovėnijoje. 80 proc. visu jos pajamų sudaro eksportas.

Ši įmonė iš nerūdijančio plieno gamina medaus išpilstymo, vaško lydymo bei kitus bitininkystės reikmenis. Jų gaminiai išsiskiria kokybe ir ilgaamžiškumu – galiojimo laikas yra ilgesnis nei automobilių.

Šeimos įmonė bitininkystės įrangos gamyba užsiima beveik 40 metų. Daugiausia savo gaminių eksportuoja į Vokietiją bei Austriją. Nors rinkoje vyrauja didelė konkurencija, ši nedidelė įmonė savo konkurencingumą stengiasi išlaikyti investuodama į naujausias technologijas.

Taigi dabar boružės parduodamos kaip „naminiai gyvūnėliai“ vaikams. Penkios boružės kainuoja beveik 6 eurus, o kartu su insektariumu – apie 22 eurus. Europoje egzistuoja net keletas didelių įmonių, tikslingai auginančių boružes ekologiniams ūkiams. 

Ekonomika kasmet gerėja 

Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas padidėjo 5,3 proc., todėl kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ekonomikos augimas šiais metais gali siekti net 4 proc. Ekonomikos ministras teigia, kad Slovėnija sėkmingai eksportuoja daugumą savo gaminių, o tai reiškia, kad Slovėnijos įmonių gaminiai gali konkuruoti su kitų šalių gaminiais.

Eksportas šiais metais padidėjo 10 proc., pramonės augimas – net 7 proc., pagerėjo situacija statybų, turizmo, kelių bei prekybos srityse. Statybose birželio mėn. Slovėnijoje buvo užfiksuotas didžiausias augimas nuo krizės pradžios, t. y. net 12,1 proc., o metiniu lygmeniu Slovėnija buvo antra pagal statybų augimą Europos Sąjungoje.

Slovėnijos ekspertai teigia, kad nuo 2008 m., kai prasidėjo krizė, šalies ekonomika yra aukščiausiame lygmenyje.

Slovėnijoje ir toliau kasmet mažėja nedarbo lygis. Paskutiniais duomenimis, nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo net iki 7,8 proc. Pernai vasarą nedarbo lygis šalyje siekė beveik 11 proc.

Slovėnijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad ekonomikos situacijos pagerėjimą taip pat rodo, jog vis mažiau įmonių vėluoja apmokėti sąskaitas. Prieš metus įmonės vėluodavo apmokėti sąskaitas darbų vykdytojams maždaug dvi savaites, o šiuo metu ši tendencija sumažėjo iki vienos savaitės. 56 proc. visų įmonių sąskaitas apmoka laiku arba prieš nurodytą terminą.

Slovėnijos ekonomikos situacijos pagerėjimą rodo ir užsienio šalių investicijos. Japonijos įmonė „Sumitomo Rubber Industries“ planuoja įkurti įmonę su moderniausiomis technologijomis ir gaminti elastomerus, naudojamus įvairiems medicininiams prietaisams. Teigiama, kad ši įmonė sukurs net 200 darbo vietų.

Slovėnijoje jau yra dvi japonų įmonės – „Helios“ statybinių dažų gamykla ir Ribnicos mieste įkurta robotų gamykla su moderniausiomis technologijomis. Planuojama pastatyti dar vieną robotų gamyklą bei distribucijos centrą.

Turistus traukia M. Trump

Šių metų vasarą Slovėnijoje labai padaugėjo turistų, ypač iš Vokietijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Italijos. Daugėja turistų ir iš ne Europos šalių – Kanados, Australijos ir JAV, Kinijos, Korėjos.

Kaip kurie analitikai diskutuoja, ar turistų skaičiaus padidėjimas yra susijęs su susidomėjimu pirmąja JAV dama Melania Trump, kilusia iš Slovėnijos. Teigiama, kad nuo JAV prezidento kampanijos pradžios iki šiol turistų iš JAV skaičius padidėjo 15 proc., iš kitų šalių – 12 proc. Turistams imponuoja Slovėnijos kalnų regionai, pajūris, sveikatos kurortų miesteliai bei Liubliana.

Turistai Slovėnijoje vertina saugumą, švarą, malonų vietinių gyventojų bendravimą, gamtą bei apgyvendinimo kokybę. Nelabai yra patenkinti sportiniais ir kultūriniais pasiūlymais, galimybėmis apsipirkti bei naktiniu gyvenimu.

Daugiausia vynų ši klėtis eksportuoja į JAV, kur populiariausias vynas iš Brda klėties yra rebula. Vieno žinomiausių britų žurnalo „Decanter“ natūralių vynų vertinimų skalėje net trys vynai iš Slovėnijos pateko į geriausių natūralių vynų grupės dešimtuką.

Mažėja nedarbo lygis

Per pastaruosius keletą metu nedarbo lygis Slovėnijoje mažėja ir šiuo metu siekia 8,1 proc. Slovėnijos ministrė Anja Kopač Mrak teigia, kad darbo rinkoje situacija gerėja ir pamažu artėjama prie tokios ribos, kad darbdaviai gali pajusti, jog skaičius beieškančių darbo asmenų labai sumažėjo.

Ekspertai teigia, kad trumpalaikės perspektyvos darbo rinkoje yra optimistinės. Nemažai įmonių prekybos, industrijos bei statybų srityse planuoja įdarbinti naujų darbuotojų.

Tačiau taip pat pabrėžiama, kad vidutiniškas darbo užmokestis Slovėnijoje jau šešerius metus iš eilės išlieka beveik nepakitęs ir siekia apie 1000 Eur. Atkreipiamas dėmesys, kad net du trečdaliai visų dirbančių žmonių gauna mažesnį nei vidutinis darbo užmokestį.

Auga infliacija

Metinis infliacijos lygis didėja ir balandį siekė 1,8 proc. Metinį bendrojo kainų lygio didėjimą lėmė pakilusios degalų kainos: dyzelinio kuro kaina siekia 1,15 Eur, benzino kainos svyruoja nuo 1,27 iki 1,35 Eur.

Padidėjo ir kai kurių maisto produktų kainos: mėsos, kiaušinių, pieno, sūrio bei vaisių. Pavyzdžiui, 1 kg vištienos vidutiniškai kainuoja apie 4 Eur, 1 kg jautienos kaina siekia net 9 Eur. Litras pieno kainuoja iki 1 Eur, 1 kg obuolių – daugiau nei 1 Eur, 1 kg bananų – per 1 Eur. Bet naudotų automobilių, drabužių kainos truputėlį krito.

Tarptautinių reitingų agentūrų įvertinimai

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ padidino ilgalaikį trijų Slovėnijos bankų reitingą vienu laipteliu – vienam bankui padidino nuo BB iki BB+, o kitiems dviem – nuo BB– iki BB.

Vienam Slovėnijos bankui buvo sumažintas reitingas vienu laipteliu. Prognozės šiems bankams išlieka stabilios. Savo įvertinimą tarptautinė agentūra parėmė tuo, kad makrolygmeniu situacija Slovėnijoje pagerėjo. Teigiama, kad bankų paskolų portfelio kokybė gerėja.

Padidėjo perkamoji privačių ūkių galia

Perkamoji privačių ūkių galia šiuo metu yra didžiausia nuo krizės periodo. Statistikos duomenimis, perkama vis daugiau automobilių, baltosios technikos, baldų, drabužių bei avalynės. Įmonės perka vis daugiau krovininių mašinų bei industrinių įrenginių.

Paskutiniame praėjusių metų ketvirtyje užfiksuota, kad investicijos į gyvenamąjį būstą padidėjo net 3 proc.

Slovėnijos namu ūkių išlaidos labai teigiamai veikia Slovėnijos ekonomikos augimą. Pernai ekonomikos augimas sieke 2,5 proc. ir buvo didesnis nei 2015 m. Slovėnijos ekspertai prognozuoja, kad šiemet ekonomikos augimas gali pasiekti net 3 proc.

Šios įmonės savininkai – du broliai Iztokas ir Igoris Stanonikai. Įmonė buvo įkurta praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. Pirmąjį darbo įrenginį broliai nusipirko iš pinigų, kuriuos gavo pardavę dvi savo gitaras.

Vos tik pradėję verslą savininkai patyrė nesėkmę. Jie buvo sukūrę cigarečių užgesinimo prietaisą, kurį planavo išplatinti visoje Jugoslavijoje, bet jiems nepavyko. Vėliau savo jėgas broliai nukreipė į baldų verslą bei kitas sritis.

Jugoslavijai skilus, pradėta gaminti plastmasines automobilių detales ir verslas išsiplėtojo. Šiuo metu įmonėje dirba per 200 darbuotojų ir prognozuojama, kad šiemet įmonė gaus apie 2 mln. eurų pelno. Daugiausia savo gaminių „Polycomas“ parduoda Europos bei Amerikos rinkose.

Ekonominė padėtis gerėja

Užsienio ekspertai teigia, kad Slovėnijos ekonomikos situacija gerėja: Slovėnija pamažu eina vadinamosios sveikos Europos dalies link ir tik žingsnis ją skiria nuo valstybių, kurios jau pabaigė ekonomines reformas.

Šiais metais sausio mėnesį Slovėnijos eksportas ir importas, palyginti su 2016 m., padidėjo. Svarbiausia Slovėnijos eksporto ir importo partnere išlieka Europos Sąjunga, su kuria eksportas sausį sudarė 77,9 proc., o importas – 80,5 proc. Be to, mažėja Slovėnijos biudžeto deficitas.

Slovėnijos ekonomiką teigiamai veikia ir didesnis vidaus vartojimas, kuris pernai pasiekė 2,4 proc. ir sudaro 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Namų ūkių išlaidos taip pat padidėjo. Užfiksuota, kad padidėjo automobilių, baldų, baltosios technikos, drabužių bei avalynės pardavimai. Toks namų ūkių išlaidų augimas paskutinį kartą buvo užfiksuotas 2008 m., t.y. prieš ekonomikos krizę.

Valstybės skola viršija regiono vidurkį

Užsienio ekspertai išskiria ir keletą silpnų Slovėnijos ekonomikos sričių. Prieš krizę Slovėnija buvo viena iš mažiausiai įsiskolinusių šalių, o dabar valstybės skola viršija regiono vidurkį. Valstybės skola siekia apie 80 proc. Taip pat BVP vis dar nepasiekė tokios ribos, kuri buvo iki krizės.

Ekonomikos augimas pernai siekė 2,6 proc. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad ekonomikos augimas Slovėnijoje šiais metais sieks 3 proc., bet vietiniai ekspertai teigia, kad bus mažesnis – 2,2 proc. Viešųjų investicijų srityje Slovėnija viršija ES vidurkį, bet privačių investicijų srityje vis dar atsilieka.

Užsienio ekspertai atkreipia dėmesį, kad ekonomiką veikia ilgalaikės išlaidos dėl gyventojų senėjimo proceso, be to, Slovėnijos laukia dar viena pensijų reforma.

Pabrėžiama ir silpna valstybinių įmonių įtaka šalies ekonomikai. Nors Europos Komisijos ekspertas teigia, kad Slovėnija viršija vidurkį valstybinių įmonių sferoje ir su valstybinėmis įmonėmis nieko blogo nėra, be to, tam tikras funkcijas valstybinės įmonės vykdo geriau nei privačios, nes atsižvelgia į socialines pasekmes, vis dėlto užsienio ekspertai atkreipia dėmesį į problemą, kad valstybinės įmonės, palyginti su privačiomis, mažiau investuoja, jų augimas yra lėtesnis ir mažiau prisideda prie bendro ekonomikos augimo.

Moterys vis dar uždirba mažiau

Nedarbo lygis Slovėnijoje sumažėjo ir dabar siekia 8 proc. Vidutinis darbo užmokestis šalyje – 1 000 Eur neto. Viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei privačiajame. 2016 m. vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje sieke 1 185,60 Eur, o privačiajame – 950,65 Eur.

Nors vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Slovėnijoje yra vienas mažiausių ES, jis vis dar išlieka. Moterys Slovėnijoje vidutiniškai uždirba 100 Eur mažiau nei vyrai. ES statistikos duomenimis, šalyje moterys vadovauja 37 proc. verslo įmonių, o jų darbo užmokestis net 12,4 proc. mažesnis nei vyrų.

Mėgstamiausia turistų vieta Slovėnijoje yra Postoinos urvai, kuriuos per šias Velykas, nuo Didžiojo penktadienio iki Velykų pirmadienio, aplankė rekordiškai daug žmonių – 11,5 tūkst.  lankytojų iš 54 valstybių. Tai didžiausias skaičius per pastaruosius 30 metų, praneša LRT Radijas apžvelgdamas Slovėnijos verslo naujienas.

Pramogą Postoinos urvuose siūlanti įmonė 2013 m. buvo paskelbta sėkmingiausiai dirbančia Slovėnijos turistine įmone. Ekonomikos krizė nesukliudė efektyviai jos veiklai. Be to, darbo užmokestis joje 2014 m. buvo beveik ketvirtadaliu didesnis nei vidutinis darbo užmokestis Slovėnijoje.  

Reikia paminėti, kad turizmas Slovėnijoje – itin svarbus sektorius. Jo įnašas į bendrąjį vidaus produktą (BVP) yra maždaug 13 proc., o turizmo paslaugų eksportas sudaro 40 proc. visų eksportuojamų paslaugų. Todėl šis sektorius šalyje sukuria apie 12 proc. visų darbo vietų.

Auga bendrasis vidaus produktas

Tiek ekonomikos rodikliai, tiek ekspertų prognozės rodo, kad Slovėnija pamažu išeina iš krizės. Finansų ministras Dušanas Mramoras teigia, kad vėl auga šalies ekonomika ir mažėja nedarbas.

Pagerėjo ir užsienio ekspertų prognozės dėl Slovėnijos ekonomikos padėties. BVP augimo prognozes pagerino Tarptautinis valiutos fondas (TVF): vasarį buvo prognozuojamas 1,9  proc. BVP augimas, o balandį – jau 2,1  proc. Vietiniai ekspertai pateikia dar optimistiškesnes prognozes ir teigia, kad BVP augs iki 2,4 proc.

BVP augimas pozityviai nuteikia pensininkus, viešojo sektoriaus darbuotojus ir asmenis, kurie gauna socialines išmokas. Prasidėjus krizei, Slovėnijoje buvo priimtas įstatymas, kuriame nustatyta, kad pensijos, socialinės išmokos ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis bus įšaldytas iki tol, kol BVP per metus nepasieks 2,5  proc. ribos. Taigi augantis BVP reiškia, kad pensijos, socialinės išmokos ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis padidės, t. y. vėl bus suderintas su BVP augimu.

Tarptautinių reitingų agentūrų vertinimai – stabilūs

Amerikiečių reitingų agentūra „Fitch“ pastaruoju metu nesumažino Slovėnijos valstybės skolinimosi reitingų ir jie išliko stabilūs.  Pasak agentūros atstovų, bankų sektoriaus reorganizacija Slovėnijoje padarė įtaką bendram ekonomikos pagerėjimui.

Skolinimosi reitingų stabilumą veikė ir biudžeto deficito sumažėjimas: 2014 m. jis siekė beveik 5 proc., o šiais metais, kaip prognozuojama, sumažės iki 3 proc. Valstybės skola, kuri 2014 m. siekė beveik 81 proc. BVP, „Fitch“ agentūros atstovų prognozėmis, šiemet padidės iki 83 proc. BVP, tačiau ateinančiais metais dėl taupymo reformų sumažės.

Vis dėlto agentūros atstovai atkreipia dėmesį į rizikos veiksnius, t. y. galimą valstybės skolos padidėjimą bei pablogėjusią makroekonominę situaciją, dėl kurios bus sunkiau gauti paskolas.

Mažėja nedarbas

Šiais metais Slovėnijoje sumažėjo bedarbių. 2014 m. nedarbas siekė 14 proc., o šiemet –13,3  proc.

Neseniai įkurtos ir kol kas tik augančios įmonės su darbuotojais vėl sudaro neterminuotas darbo sutartis, kurios jiems suteikia socialinio ir finansinio saugumo jausmą bei atspindi įmonių ilgalaikius planus.

Viena tokių įmonių, kuri buvo įkurta per krizę ir kurios gaminiai šiuo metu vieni populiariausių pasaulyje, yra „Outfit 7“. Pavyzdžiui, daug kam žinomas jos gaminys – žaidimas vaikams išmaniajame telefone „Kalbantis katinas Tomas“. „Outfit 7“ įkūrė antrinę įmonę, kuri šiuo metu ieško įvairių profilių naujų darbuotojų.

Kad ekonomika auga, jaučia tik dalis slovėnų

Vis dėlto tiek užsienio, tiek vietiniai ekspertai atkreipia dėmesį, kad kol kas Slovėnijos ekonomikos augimas nėra stabilus. Slovėnijos finansų ministras teigia, kad BVP augimas dar nepasiekė 2008 m. rodiklių.

Be to, remiantis tyrimų duomenimis, tik penktadalis Slovėnijos gyventojų jaučia ekonomikos augimą. Labiausiai tai šiuo metu jaučia asmenys, kurių neto darbo užmokestis siekia 1 100 eurų (tai daugiau nei vidutinis darbo užmokestis). Šiuo metu vidutinis neto darbo užmokestis Slovėnijoje siekia 990 eurų.

Vienas pozityvių jaunimo nedarbo sprendimo būdų Slovėnijoje yra vadinamieji laisvo pobūdžio darbo biurai, kurie šiuo metu populiarėja visame pasaulyje. Tai – kavinės su belaidžiu internetu ir biuro mišinys. Tokie biurai, arba bendruomenės, yra skirti laisvai samdomiems darbuotojams, pvz., programuotojams, architektams, dizaineriams, žurnalistams.

Paprastai šie biurai išsilaiko iš savo patalpų nuomos – kiekvienas suinteresuotas asmuo gali išsinuomoti darbo vietą. Tokia darbo vietos nuoma gerokai pigesnė nei viso biuro patalpų nuoma. Šiemet Liublianoje įsikūrusiame poligono centre vienos dienos darbo vietos nuoma kainuoja 7 eurus, o mėnesio – 95 eurus. Poligono centro idėjiniai vadovai teigia, kad projekto tikslas yra tam tikrai jaunimo grupei suteikti galimybę bendradarbiauti, dalytis idėjomis ir įgyvendinti savo projektus.

Tokie bendradarbiavimo centrai ypač svarbūs, nes nedarbo lygis Slovėnijoje šiuo metu vienas didžiausių jos istorijoje (14,2 proc.). Didesnis nedarbo lygis buvo užfiksuotas tik 1993 m. Daugiausia bedarbių yra tarp jaunimo, t. y. sudaro net 34,5 proc. visų bedarbių.

Būtent tokiame bendradarbiavimo centre praėjusiais metais vienam Slovėnijos dizaineriui pavyko sėkmingai patekti į rinką su savo besikuriančiu verslu. Jis sukūrė pailgintus dviračių užpakalinius skydelius, geriau apsaugančius nuo purvo. Ši idėja sulaukė miesto dviratininkų subkultūros dėmesio, ir slovėnui pavyko gauti finansavimą. Dizaineris teigia, kad darbo procesas, grindžiamas bendradarbiavimu ir idėjų sklaida, bendradarbiavimo centre buvo greitesnis ir lengvesnis, palyginti su individualiu darbu. Jo gaminys populiarumo sulaukė Vokietijoje, JAV bei kitų valstybių sostinėse, kuriose populiari miesto dviratininkų subkultūra.

Tikimasi, kad ekonomika augs

Dar praėjusiais metais užsienio ir Slovėnijos analitikai prognozavo, kad Slovėnija bus šešta Europos Sąjungos (ES) valstybė, kuri į ES kreipsis finansinės pagalbos. Vis dėlto dėl vykdomų reformų ir gerėjančios ekonomikos padėties visoje ES Slovėnijai pavyko pagerinti savo ekonomikos rodiklius. Šiais metais Slovėnijos ekonomistai prognozuoja ekonomikos augimą iki 0,5 proc.

Slovėnijos ekonomikos augimas prognozuojamas ir ateinančiais metais. Analitikai teigia, kad Slovėnijos ekonomikos rodiklius labiausiai veikia eksportas. Prognozuojama, kad ir šiemet dėl palankios padėties ES Slovėnijos eksportas teigiamai atsilieps ekonomikos rodikliams. Vis dėlto užsienio ekspertų prognozės nėra vienareikšmiškai optimistinės. Šiais metais vis dar prognozuojamas BVP kritimas, bet teigiama, kad ateinančiais metais Slovėnijos ekonomika pradės augti.

Galvojama didinti PVM

Nors Slovėnijos ekspertų prognozės gana optimistinės, vyriausybė ieško priemonių, kaip sureguliuoti valstybės biudžetą ir sumažinti biudžeto deficitą. Šiais metais buvo planuojama, kad apie 200 mln. eurų biudžeto įplaukų sudarys nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau praėjusią savaitę Slovėnijos Konstitucinis Teismas nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatytas tam tikras jo įgyvendinimo procedūras ir nuostatas paskelbė prieštaraujančiomis Konstitucijai. Todėl šiuo metu Slovėnijos vyriausybė ieško kitų būdų, kuriais galima būtų padengti šių įplaukų trūkumą.

Kitas vyriausybės siūlymas, kaip sumažinti biudžeto deficitą, yra pakartotinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas. Praėjusiais metais šis mokestis buvo padidintas 2 proc. O įplaukos į biudžetą padidėjo 180 mln. eurų. Finansų ministras siūlo sumažinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams 5 proc. ir taip sureguliuoti valstybės biudžetą. Vis dėlto kol kas tiek opozicijos, tiek koalicijos atstovai neranda bendros nuomonės dėl reformų, skirtų biudžeto deficitui padengti. Slovėnijos vyriausybė iki bandžio 15 d. turi pristatyti ES naują reformų, skirtų ekonominei situacijai pagerinti, planą.

Euro zonos narė Slovėnija vis dar ištikta finansinės krizės. Prognozuojama, kad šiais metais biudžeto deficitas sieks beveik 6 proc. BVP, t. y. viršys ribą, kuri nustatyta Mastrichto kriterijais.

Ekspertai sako, kad biudžeto deficito padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su bankų sektoriaus problemomis.

Teigiama, kad Slovėnijos bankuose yra maždaug 7 mlrd. eurų blogų paskolų, kurios sudaro apie 21 proc. šalies BVP. Pernelyg įsiskolinusioms šalies įmonėms jų nepavyksta grąžinti, todėl Slovėnijos bankams trūksta papildomo kapitalo, kurio tikisi iš vyriausybės.

Slovėnijoje šį mėnesį apsilankė Euro grupės vadovas ir prasidėjo Slovėnijos bankų sektoriaus patikrinimas. Laikydamasi rekomendacijų, Alenkos Bratušek vyriausybė sutiko, kad šalies bankų sektorius atliktų testus ir savo turto kokybės įvertinimą. Testo rezultatai turėtų paaiškėti metų pabaigoje ir parodyti realią bankų sektoriaus padėtį.

Ekspertai teigia, kad Slovėnija gali būti šeštąja valstybe, kuri prašys Europos Sąjungos (ES) pagalbos.

Toliau vykdo reformas

Siekdami ekonomikos padėties stabilizacijos, Slovėnijos vyriausybė įgyvendina ne tik bankų sektoriaus stabilizacijos, bet ir taupymo bei biudžeto įplaukų padididnimo reformas.

Šiais metais Slovėnijoje buvo padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Vyriausybė pradėjo pardavinėti kai kurias valstybines įmones bei planuoja įvesti nekilnojamo turto mokestį. Tikimasi, kad pakėlus PVM, metinės įplaukos į biudžetą padidės 250 mln. eurų, o įvedus nekilnojamo turto mokestį, 390 mln. eurų.

Dauguma piliečių, verslininkai, ūkininkai, taip pat opozicijos nariai gana kritiškai nusiteikę nekilnojamo turto įstatymo atžvilgiu ir teigia, kad neišgalės mokėti tokio mokesčio. Planuojamos demonstracijos prieš vyriausybės reformas.

Slovėnijos ministrė pirmininkė nesitiki, kad jos vyriausybės reformos bus paremtos daugumos, tačiau teigia, kad jos yra būtinos. Užsienio ekspertai remia Slovėnijos vyriausybės pastangas įvesti nekilnojamo turto mokestį.

Kovoja su šešėliu: uždaryta nemažai kavinių

Spalio 11 d. vyriausybė pradėjo akciją prieš šešėlinę ekonomiką, kurios motto – „Pagalvok ir reikalauk sąskaitos“.

Slovėnija tikisi tapti valstybe, kurioje moralinė vertybė bus sumokėti mokesčius, o ne jų išvengti. Vyriausybė šia akcija nori atkreipti dėmesį į tai, kad negautos valstybės pajamos iš mokesčių, nesumokėti akcizai turi tiesioginį poveikį žmonėms teikiamoms sveikatos, švietimo, infrastruktūros, švarios aplinkos ir viešos tvarkos palaikymo paslaugoms.

Per akciją spalio pradžioje buvo tikrinami kai kurie Slovėnijos restoranai, kavinės ir aiškinamasi, kaip vyksta atsiskaitymas grynaisiais pinigais, ar išduodamos sąskaitos. Nemažai kavinių po inspektorių peržiūros buvo uždarytos.

Socialiai remtiniems – nemokami verslininko pietūs

Vis dėlto, nepaisant krizės ir sugriežtėjusių įstatymų, kai kurie verslininkai ne tik sėkmingai plėtoja verslą, bet taip pat apsisprendžia padėti socialiai remtiniems asmenims.

Vienos kavinės Liublianoje savininkas nusprendė teikti nemokamus pietus socialiai remtiniems asmenims ir tikisi, kad jo pavyzdžiu paseks kitų kavinių savininkai. Jis teigia: „Turiu visko pakankamai ir man nieko netrūksta, todėl norėčiau padėti žmonėms, kuriems šiuo metu yra sunku.“

Pietauti ateina nemažai pagyvenusių asmenų. Kavinės klientai, kurie patys susimoka už pietus, palaiko šią akciją.