Egėjo jūroje žvejoję Turkijos žvejai šiomis dienomis didžiuojasi įspūdingu laimikiu. Į jų tinklą pateko neįprastas – net penkių metrų ryklys, svėręs apie toną.

Kai vyrai pradėjo tempti tinklą, iš karto tapo smalsu, kodėl taip sunku. Žvejai labai nustebo, kad plėšrūnas buvo toks didelis.

Vėliau turkai ilgai vargo, kol rado svarstykles laimikiui pasverti.

Krante išsirikiavo ilga eilė norinčiųjų įsiamžinti su eksponatu. Kur paskui buvo išvežtas gyvūnas, "Kokteiliui" nepavyko sužinoti.

Ryklių amžių mokslininkai nustato pagal ilgį. Kai Grenlandijoje buvo pagautas 5,5 m plėšrūnas, išminčiai tvirtino, kad jam 512 metų. Tuomet Egėjo jūroje sugautas milžinas taip pat turėtų būti panašaus amžiaus. Tokie skaičiai neturėtų stebinti, nes Grenlandijos ryklių vidutinė gyvenimo trukmė – apie 272 metus.

Didelė įvairovė

Pasaulyje yra per 350 ryklių rūšių, tačiau mokslininkai mano, kad yra rūšių, kurios iki šiol neatrastos.

Kažkas paskaičiavo

Rykliai Žemėje atsirado apytiksliai 50 mln. metų anksčiau nei pirmieji medžiai.

Geriau neplaukite ten

Vienintelė planetoje jūra, neturinti krantų, – Sargaso jūra. Ji taip vadinama dėl gausybės plūduriuojančių jūros dumblių, kuriuos jūrininkai vadina jūros vynuogėmis (portugalų k. "Sargaços" reiškia vynuoges). Be to, ši jūra vadinama laivų kapinėmis. Būtent Sargaso jūroje yra didelė Bermudų trikampio dalis.

Tikras atvejis

Ramiajame vandenyne aptiktas ryklio ir auksinės žuvelės hibridas. Išpildo tris paskutinius norus.

Linksmieji tirščiai

Pareina vyras namo ir sako žmonai:

– Pažiūrėk, kiek aš žuvų sugavau...

– O man kaimynė sakė, kad tu buvai į turgų užsukęs.

– Na, aš tiek prigaudžiau, jog sunku buvo nešti ir pusę turėjau parduoti.

Česka (išvykstu įsitikinti, ar tikrai rykliai tokie plėšrūs; jūsų minčių lauks Asta, tel. 397 725)

"Kokteiliui" paskambinęs Helmaras iš Švedijos papasakojo, kad dėl praėjusių metų karščių jo šalyje 10 proc. sumažėjo briedžių.

Dėl karščio ir sausros briedės neturėjo pakankamai pieno jaunikliams išmaitinti. Be to, patelės dėl kaitros buvo nusilpusios prieš žiemą, kai reikėjo išnešioti palikuonis.

Anot Helmaro, būsimą medžioklės sezoną labiau bus medžiojami tie briedžiai, kurių reprodukcinės savybės susilpnėjusios.

Lietuvos galiūnai

Briedžiai patinai dažniausiai sveria iki 500 kg, patelės – iki 350 kg. Didžiausias mūsų šalyje sumedžiotas patinas svėrė 538, patelė – 378 kg.

Būtina žinoti

Jei briedžio ausys nusvirusios į šonus – gyvūnas ramus, jei sukioja į šalis – klausosi, jei priglaustos išilgai kaklo – nusiteikęs agresyviai, jei atsuktos atgal – išsigandęs.

Eisime ieškoti ragų

Patinams ragai krenta spalio–sausio (vasario) mėn. Pirmiausia jais atsikrato sveiki, gerai išsivystę, vidutinio amžiaus, aktyviai rujoję briedžiai. Pavieniai jauni gyvūnai, nusenę ir sergantieji ragus nešioja iki vasario. Nauji ragai augti pradeda kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.

O ėsti tai nori

Kur yra daug briedžių, nuo daugkartinio ūglių kramtymo, viršūnių laužymo, žievės laupymo jauni medeliai nudžiūva, o išlikusieji auga menkaverčiai. Briedžiai gali sunaikinti ištisus pušų jaunuolynus. Vertingiausius jaunuolynus galima aptverti 3 m aukščio tvora. Tačiau tai brangiai kainuoja. Todėl geriausia išeitis – reguliuoti žvėrių skaičių medžiokle.

Šiandien tokios problemos nėra – briedžių Lietuvoje labai sumažėjo. Daugiausia jų buvo 8-ojo dešimtmečio viduryje – beveik 10 tūkst., per metus būdavo sumedžiojama iki 3,5 tūkst.

Ar pritariate?

Gražiausi briedžio – galingi ragai ir didelė nukarusi viršutinė lūpa.

Česka (Astos, kuri pavaduos mane, kol dvi savaites blaškysiuosi po Lietuvą, tel. 397 725)

"Grybaujantys" vieši laikrodžiai Klaipėdoje – amžina problema, kaip ir tualetų stoka, kai mieste nėra Jūros šventės.

Šeštadienį klaipėdietis Darius iš prie Biržos tilto stūksančio informacinio stulpo laikrodžių norėjo sužinoti tikslų laiką, tačiau liko it musę perkandęs. Vienoje pusėje esančios rodyklės rodė 5 (arba 17) val. 25 min., kitoje – 2 (14) val. 9 min.

Kai vyriškis paklausė praeivio, pasirodo, tokį laiką laikrodžiai rodė, kai buvo 11 val.

"Esu pasipiktinęs, – rėžė "Kokteilio" skaitytojas. – Tikriausiai šie laikrodžiai rodo politikų supuvimo lygį, kai visiems viskas "dzin".

Artėjant Kalėdoms

Riešutai ir džiovinti vaisiai su medumi – bene lengviausiai paruošiama gardi Kalėdų dovana. Bet kokios rūšies riešutus sudėkite į stiklainėlį, užpilkite kvapniu skystu medumi, sumaišykite ir, pritvirtinę atviruką su palinkėjimu, palikite, kol galėsite įteikti šventinę dovaną. Jei medus, kurį turite, susicukravęs, jį paprasčiausiai pašildykite – nuo to jo gerosios ir maistingosios savybės nė kiek nesuprastės.

Tokiai Kalėdų dovanai paruošti puikiai tinka ir riešutų bei džiovintų vaisių mišiniai, tokie kaip "Studentų maistas" ar prabangesnis "Karališkas mišinys".

Medaus ir riešutų derinys ypatingas, mat akimirksniu suteikia energijos, aprūpina organizmą dideliu kiekiu vitaminų, mineralų, baltymų ir riebalų rūgščių. Be to, medus padeda virškinti riešutus. Keli šaukštai mėgstamų riešutų su medumi greitai padės pajusti sotumą. Tai – ne tik sveikas ir gardus užkandis skubantiesiems, puikus desertas, bet ir graži dovana, simbolizuojanti sveikatos ir stiprybės palinkėjimą.

Linksmieji tirščiai

Zoologai neseniai paskelbė, kad skruzdė, kai atsikelia, ištiesia visas šešias savo kojas, tarsi jas pratampydama, ir atveria žandikaulį, lyg žiovautų.

Varnos, okupavusios medžius prie Žardininkų g. 1-ojo namo, varo iš proto aplink gyvenančius klaipėdiečius.

Dėl šių paukščių koncertų, prasidedančių 4 val. nakties (ryto), klaipėdiečiai neišsimiega ir į darbą eina skaudančiomis galvomis.

"Žiemą, kol langai uždari ir užkamšyti, dar galima gyventi, – kenčiančiųjų godomis pasidalijo Laima, – tačiau atėjus šiltiems orams ir pravėrus langus gyvenimas dėl varnų kaimynystės tampa košmaru. Karkimas – neapsakomas, o ir medžiai jau nepanašūs į medžius."

Pastaraisiais metais žmonės savais būdais bandė gelbėtis, tačiau jų menkos pastangos neatnešė lauktų vaisių – varnos niekur neišsinešdino.

Kovos taktika

Prieš daugelį metų Panevėžio savivaldybė kovojo su kovarniais akustine paukščių baidymo sistema – būdavo įjungiamas išgąsdinto ir siaubingai klykiančio kovarnio balso įrašas.

Paukščiai, išgirdę gentainį baisiai rėkiantį, lėkdavo iš pavojaus vietos. Kai sugrįždavo, įrašas vėl būdavo įjungiamas, ir paukščiai vėl puldavo gelbėtis.

Po labai ilgų terapinių seansų sparnuočių akivaizdžiai sumažėjo.

Išsprendė galvosūkį

Mokslininkai buvo paskleidę informaciją apie tai, kad Naujosios Kaledonijos varna sugebėjo išspręsti galvosūkį, kurio nepavyko įveikti penkiamečiams vaikams. Šis paukštis sumąstė, jog primetus akmenukų į vieną vandeniu pripildytą cilindrą vandens lygis pakyla ir kitame, iš pirmo žvilgsnio nesusisiekiančiame cilindre. Vandens lygiui pakilus, paukštis galėjo pagriebti jo paviršiuje plaukiojantį gardų mėsos kąsnelį.

Panašų testą buvo paprašyti atlikti ir 64 vaikai, kurių amžius siekė nuo 4 iki 10 metų. Vyresnieji galvosūkį išsprendė be jokių problemų, tačiau dauguma keturmečių ir penkiamečių net ir po keleto bandymų sprendimo nerado.

Visuomenėje vis dar diskutuojama apie vegetarizmo, veganizmo bei žaliavalgystės (augalinės mitybos) naudą: vyrauja įsitikinimas, kad tokia mityba nesuteikia reikalingo energijos kiekio, o kompensuoti mėsos nėra kuo.

Be to, kalbama, kad toks maistas neskanus, o ir pasigaminti visaverčių patiekalų be mėsos – neįmanoma misija. Tačiau kai kurie žmonės tokius įsitikinimus paneigia.

Žinomas atlikėjas Edgaras tikino, kad po to, kai atsisakė mėsos, žuvų, kiaušinių, kai nebegeria kavos, juodosios bei žaliosios arbatos, sutvarkė dienos režimą, pagerėjo jo sveikata ir atsirado energijos kasdienius darbus atlikti dvigubai greičiau.

"Mėsoje gausu baltymų, kurie yra statybinė organizmo medžiaga, o energija kyla iš angliavandenių: sudėtinių ir paprastųjų. Sudėtiniai gaunami iš grūdinių kultūrų, paprastieji – iš vaisių: tiek natūralių, tiek džiovintų. Tad energija tikrai nėra iš mėsos, netgi atvirkščiai: per daug mėsos gali pridaryti žalos", – tvirtino dainininkas.

"Kokteilio" pozicija

Galite pritarti, galite ginčytis

Gerkite žaliąją arbatą

Sustiprinti imunitetą gali padėti įvairios maistinės žolelės ir vaistažolės, pavyzdžiui – ežiuolė. Įrodyta, kad ji palaiko normalią imuninės sistemos veiklą. Daug vitamino C turi vaisiai ir uogos bei rauginti kopūstai.

Žaliojoje arbatoje gausu ne tik vitamino C, bet ir E, provitamino A, kalio, mangano, fluoro, geležies, karotino. Imunitetą stiprinti taip pat padeda imbieras.

Labai sveika vartoti medų su cinamonu, medų, sumaišytą su citrinos sultimis ir tarkuota imbiero šaknimi. Tačiau tokių mišinių nelaikykite šaldytuve, o tirpinkite šiltame vandenyje ar valgykite užtepę ant varškės sūrio.

Linksmieji tirščiai

– Papasakokite, Jonai, kaip supratote, kad namie yra kažkas svetimas?

– Mūsų šeimoje nėra įprasta iš už nugaros tvoti per galvą taburete.