KARILJONAI – KAIP DRAUGAI: NĖRA GERŲ AR GERIAUSIŲ

Kauno širdyje jau septintą kartą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, aplinkines gatves ir aikštes užlies varpų skambėjimas – kariljono muzika: rugsėjo 2 ir 3 d. čia aidės tradicinis Tarptautinis Kauno kariljono muzikos festivalis. Tarp kviestinių jo svečių – ir kariljonininkas iš Japonijos Toru Takao, kurį į Europą ir kariljono muziką atvedė vokiečių kalba.

Mokslus Nyderlanduose baigęs ir šiuo metu Vokietijoje gyvenantis muzikantas didelę savo gyvenimo dalį skiria dvejopai ambasadorystei: viena vertus, kariljono kultūros pristatymui Japonijoje, kita vertus, japoniškojo skambesio ir šios šalies kultūros atspindžiams Europos kariljono muzikoje.

Savo pasirodymo metu Kaune jis atliks ne tik Japonijos kompozitoriaus kūrinių, bet ir lietuviško folkloro ir japoniškosios animacijos kompozicijų.

Muzika ir kraštovaizdis

Gimęs, augęs ir studijas baigęs Japonijoje, 23 metų Toru su kariljonais nebuvo pažįstamas. Nors, kaip pats sako, nuo vaikystės grojo pianinu ir nuo muzikos niekad nebuvo nutolęs, bet apie muzikanto karjerą minčių nebuvo.

Vokiečių kalbos bakalauro laipsnį įgijęs jaunuolis tiesiog norėjo pagyventi visiškai kitokioje kultūroje, pasidairyti po pasaulį ir apmąstyti, ką iš tiesų norėtų veikti gyvenime. Atsidūręs Vokietijoje, tapo savanoriu Oberhauzeno mieste, tarptautinėje organizacijoje „PeaceVillage International“, teikiančioje medicininę pagalbą nuo karo nukentėjusiems vaikams.

„Kartą, lankydamasis viename Pietų Vokietijos mieste, pirmąsyk išgirdau kariljono koncertą. Jo metu buvo visiškai uždaryta viena miesto gatvių. Muzika ir kraštovaizdis taip nuostabiai susiliejo ir susipynė, kad paliko man neišdildomą įspūdį. Dar ir šiandien prisimenu tas akimirkas, kai švelnaus vėjo nešami garsai aidėjo per miestą. Po kariljono koncerto muzikantas, organizatoriai ir klausytojai buvo pakviesti į baro kiemą susipažinti ir pabendrauti. Man tai neabejotinai buvo daugiau nei koncertas, palikęs ryškų prisiminimą ir paskatinęs studijuoti kariljono muziką“, – apie pirmą pažintį su gyvenimą pakeitusiu instrumentu prisimena T. Takao.

Pastūmėtas naujai atrastos aistros, būsimasis kariljonininkas studijavo grojimą kariljonu ir kampanologiją Utrechto konservatorijoje Nyderlanduose, vėliau tapo ir iki šių dienų išliko aktyviu įvairių tarptautinių kariljono festivalių dalyviu ir svečiu.

Dar daugiau, Vokietijoje kartu su žmona Katarzyna gyvenantis muzikantas nuo 2012 m. ėmėsi organizuoti reguliarius rečitalius, atliekamus Vokietijos Emericho miesto kariljonu. Netrukus, bendradarbiaujant su vietos gildija ir bažnyčia, šie rečitaliai virto kariljono muzikos festivaliu „Emmericher Glocken Sommer“.

Nuo 2017 m. Toru tapo Vokietijos kariljono asociacijos nariu, 2019 m. kartu su kolega įkūrė Kariljono meno asociaciją Japonijoje, kad paskatintų kariljono muzikos plėtrą ir supažindintų japonus su šio instrumento kultūra.

Vieno pasirodymo metu stengiuosi įtraukti labai įvairios muzikos, kuri būtų įdomi kuo įvairesnei auditorijai ir skirtingoms kartoms.

 

Skirta įvairialypei auditorijai

T. Takao repertuaras ypač platus: jis groja nuo Bacho iki animė ir folklorinės muzikos. Tačiau muzikantas sako, kad tokios žanrinės įvairovės reikalauja pats kariljonas: „Tai instrumentas, reikalaujantis iš muzikanto groti pačią įvairiausią muziką. Pavyzdžiui, aš galiu groti ištisas George’o Gershwino „Žydrosios rapsodijos“ dalis ar šiuolaikinę avangardo muziką, ir čia pat – paprastutes folklorines melodijas. Didžiausias kariljono skirtumas nuo kitų muzikos instrumentų – jis yra viešoje vietoje ir girdimas ypač plačiai: tiek atėjusiems pasiklausyti, tiek atsitiktiniams praeiviams. Klausytojų ratas ypač margas ir įvairus – nuo vaikų iki senjorų. Tad vieno pasirodymo metu stengiuosi įtraukti labai įvairios muzikos, kuri būtų įdomi kuo įvairesnei auditorijai ir skirtingoms kartoms – noriu sudominti kuo daugiau klausytojų“, – aiškina muzikantas. Pašnekovas prisipažįsta: jį patį labiausiai įkvepia šiuolaikiniai, specialiai kariljonui sukurti kūriniai.

„Menas gimsta tuomet, kai susipina įvairovė. Pristatydamas kariljoną Japonijos kompozitoriams, dirbdamas su jais kuriant naujas kompozicijas šiam instrumentui ir kartu grodamas tas kompozicijas Europoje, tikiuosi paskatinti daugiau kūrėjų ir muzikantų atrasti ir prisijungti prie kariljono kultūros“, – pastebi T. Takao.

Mechanika ir žmogus

Pasak T. Takao, pirmasis vakarietiškas varpas į Japoniją atkeliavo XVI a. – jis iki šiol kabo vienoje Kioto budistų šventykloje. Pirmasis vakarietiškų varpų rinkinys (nedidelis kariljonas, kurį sudaro mažiau kaip 23 varpai) su klaviatūra buvo pagamintas tik apie 1930-uosius. Iš viso Japonijoje yra du tokie istoriniai nedideli kariljonai.

„Nuo 1980-ųjų iki 1990-ųjų Japonijoje buvo pagaminti dar trys ar keturi kariljonai. Tačiau, be jų, yra nesuskaičiuojama daugybė kariljonų, kurie skamba padedant automatiniam velenui. Tai rodo, kad japonams vakarietiškų varpų skambesys yra pažįstamas ir patinka. Tačiau, deja, mūsų žmonės neteisingai suprato pačią kariljono esmę ir nusprendė, kad automatinis skambinimas varpais jau gali būti laikomas kariljonu. Tad viena svarbiausių Kariljono meno asociacijos Japonijoje misijų yra ištaisyti šią klaidą ir parodyti, kad tikroji kariljono muzika yra atliekama žmogaus, muzikanto rankomis ir kojomis, o ne užprogramuoto automato“, – apie savo šalies santykį su kariljonu pasakoja muzikantas.

Pats T. Takao per savo kariljonininko metus yra grojęs daugybe įvairių kariljonų skirtingose šalyse. Paklaustas, ar iš visų, kuriais yra tekę groti, galėtų išskirti labiausiai jam įsiminusį ir įstrigusį instrumentą, T. Takao lengvai atsakyti negali. „Turiu daug draugų, bet negalėčiau iš jų išskirti kažkurio vieno. Taip ir su kariljonais: galiu papasakoti ištisas istorijas apie kiekvieną, kuriuo teko groti, bet negaliu išskirti vienintelio“, – prisipažino muzikantas.

Kauno statusas

Kaune muzikantas lankysis pirmą kartą, bet miestas jam nėra nepažįstamas: „Nors prie Kauno kariljono prisiliesiu pirmąkart, tačiau žinau, kad Antrojo pasaulinio karo metais Kaune buvo Japonijos konsulatas, kuriame dirbo ir gyvybes gelbėjo diplomatas Chiune Sugihara. Jau vien tuo japonams Kaunas yra svarbus Lietuvos miestas.“

Tarptautinio Kauno kariljono muzikos festivalio klausytojams T. Takao parengė įvairiaspalvę programą, kuria tikisi atliepti pačios įvairiausios klausytojų publikos lūkesčius.

2022-aisiais, švenčiant Lietuvos ir Japonijos draugystės šimtmetį, T. Takao prašymu Prancūzijoje gyvenantis jo bičiulis kompozitorius Go Okawa sukūrė du kūrinius kariljonui. Pirmą kartą atlikėjas juos grojo Klaipėdoje, vėliau – Vilniuje. Tad būsimasis koncertas Kaune T. Takao yra tarsi šio projekto uždarymas: „Grosiu Go Okawos kūrinius, naujas japoniškas kompozicijas, Lietuvos liaudies dainas ir japoniškos animacijos – animė muziką. Negalime pamiršti dabartinės Ukrainos ir Europos situacijos, todėl grosiu keletą kūrinių, skirtų taikai: ukrainiečių liaudies dainą, Barselonos kompozitoriaus Marti Carreras Almaro kūrinį ir dainą, pavadintą „Heiwa no Kane“ (liet. Varpai taikai). Originaliai šis kūrinys buvo skirtas atlikti moksleivių ir mokytojų chorui pradinėje Japonijos mokykloje, kurioje lankėsi Ch. Sugihara. Pasirodymą baigsiu dar vienu Marti kūriniu, kuris originaliai yra sukurtas orkestrui ir mobiliam kariljonui. Šįkart vietoj orkestro paruošėme skaitmeninį pritarimo muzikos įrašą, kuris skambės man grojant Kauno kariljonu.“

Rugsėjį pasitiks varpų muzika

Iš viso per dvi Kauno kariljono muzikos festivalio dienas klausytojai išgirs šešis pasirodymus. Be svečio iš Japonijos T. Takao, gros kariljonininkai iš Klaipėdos Urtė Krutkevičiūtė ir Vilius Aleinikovas, Richardas de Waardtas iš Nyderlandų ir Dina Verheyden iš Belgijos, kauniečiai Raimundas Eimontas (kariljonas), Roberta Daugėlaitė (vokalas / elektronika) ir Marius Paulikas (elektronika). Kariljonininkė Austėja Staniunaitytė-Proietta atliks po ilgo laiko vėl skambėsiančius Viktoro Kuprevičiaus ir Giedriaus Kuprevičiaus autorinius ir aranžuotus kūrinius kariljonui.