Akibrokštas žuvusiesiems: plytelėmis užklojo kapus | KaunoDiena.lt

AKIBROKŠTAS ŽUVUSIESIEMS: PLYTELĖMIS UŽKLOJO KAPUS

Senosiose miesto kapinėse likę palaidotųjų palaikai negali ilsėtis ramybėje – dalį kapaviečių uždengė šaligatvio plytelės. Taip esą nuspręsta sutvarkyti žmonių išmindytą purvyną.

Pažeidė sutartis?

"Su niekuo nederinus buvo išplėstas Vytauto prospekto šaligatvis į Senųjų kapinių teritorijos pusę, o šaligatvio plytelėmis užklotos Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapavietės, kur tikėtina palaidoti Saksų bataliono kariai, 1919 m. apgynę Kauną nuo bolševikų puolimo", – aiškino Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo narys architektas Stasys Pūtvis.

Pasak pašnekovo, tokie veiksmai pažeidžia Lietuvos ir Vokietijos sutartis dėl vokiečių kapų priežiūros Lietuvos teritorijoje.

Nors S.Pūtvis drauge su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriais, Lietuvos šaulių sąjungos V.Putvinskio-Pūtvio klubu bei Kauno Sąjūdžio grupe 2017 m. vasarį kreipėsi į Vyriausybę ir Kauno savivaldybę dėl Lietuvos karių, savanorių, šaulių, palaidotų Kauno Senosiose kapinėse, atminimo įamžinimo, tačiau gavo atsakymą, kad prašyme minėtų darbų nepavyks atlikti.

Marga kapinių istorija

Kaunui džiaugsmingai švenčiant 100-ąją Vasario 16-ąją, S.Pūtvis drauge su bendraminčiais architektu Daliumi Paliukaičiu, dailininku Eimučiu Markūnu, grupe jaunųjų skautų užsuko į miesto Senąsias kapines, dažnai vadinamas Ramybės parku, pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.

Priminsime, kad buvusios Kauno karmelitų kapinės, kurios vėliau buvo pavadintos Ramybės parku, o dabar – Senosiomis Kauno kapinėmis, 1847–1959 m. buvo pagrindinės miesto kapinės, kuriose 1994 m. architektai gana tiksliai nustatė katalikų, evangelikų, musulmonų ir stačiatikių kapinių sklypus. Juose buvo laidojami ne tik kauniečiai, bet ir Pirmojo pasaulinio karo aukos, žuvę Lietuvos nepriklausomybės kovose savanoriai, kariai, karo lakūnai, šauliai, 1941 m. sukilėliai.

Čia buvo įrengtas S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejus, dabar užpiltas smėliu. Sovietmečiu Vėlinių dienomis šios kapinės buvo tapusios pasyvios rezistencijos vieta. 1949 m. sovietų valdžia jas uždarė, iškėlusi dalį palaikų į veikiančias kapines, sunaikinusi paminklą "Žuvome dėl tėvynės", katalikų kapinių koplyčią, 1958 m. – S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejų.

Tvarkoma labai lėtai

Pasak S.Pūtvio, Seimui priėmus Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymą (1994 m.), karių kapai ir kapinės tapo nekilnojamojo turto vertybe, ir buvusiose Karmelitų kapinėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu ne pelno įmonė "Palikimas" 1992 m. buvo įpareigota atstatyti karinio paveldo objektus ir karių kapus. Šie darbai buvo atliekami iki 1999 m. pabaigos, kai tuomečio kultūros viceministro Naglio Puteikio sprendimu įmonė buvo likviduota.

Be jau atstatytų šiose kapinėse paminklų, iškilo ir naujų. Rengiant šių kapinių sutvarkymo planą, teritorija buvo laikoma ne tik amžinojo poilsio vieta, bet ir tautos didvyrių panteonu. Siūlyta kapines aptverti tvora, tačiau tai nebuvo padaryta. Maža to, katalikų sektoriuje, kuris gerai ištyrinėtas, iki šiol granitiniais kryželiais neįamžinti čia palaidoti kariai, savanoriai, šauliai, nors pagrindinis techninio kapinių sutvarkymo projekto brėžinys – informacinė lenta kapinėse įrengta prieš dešimtmetį.

Žino, kas liko po žeme

"Miestui džiaugsmingai minint mūsų valstybės nepriklausomybės 100-metį, savo apsilankymu Senosiose kapinėse siekėme dar kartą atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į didžiulę nepagarbą tiems, kurie žuvo būtent nepriklausomybės kovose. Primindami tai, prie medžių pirmajame savanorių sklype pritvirtinome mums žinomą informaciją apie kiekvieną iš 33 šioje kapinių dalyje palaidotą ir į kitas kapines neiškeltą karį, savanorį, šaulį. Atskiruose lapuose surašėme kiekvieno jų pavardes, vardus, žuvimo datas, kariuomenės dalis, kuriose jie tarnavo. Mes jau seniai siekiame, kad čia palaidotų ir neiškastų savanorių kapai būtų paženklinti kryželiais", – aiškino S.Pūtvis.

Anot jo, duomenys apie neiškeltus karių palaikus pirmajame savanorių sklype paimti iš 2003 m. Krašto apsaugos ministerijos leidinio "Lietuvos karių, partizanų, ir šaulių kapai. Atlasas 1919–1940". "O štai paminklas "Žuvome dėl Tėvynės" stovi antrojo savanorių sklypo centre. Žinomos šiame sklype kapavietės taip pat turi būti atstatytos – net ir kapinėse dešimtmetį stovinčiame informaciniame stende abiejų savanorių sklypų dalyse tokios kapavietės pažymėtos kryželiais", – pridūrė pašnekovas.

Lapuose, boluojančiuose ant medžių šalia savanorių sklypo, įrašytos žinomos Lietuvoje pavardės: pulkininko Romano Chodakausko, kuris buvo Sofijos Smetonienės brolis, o evangelikų liuteronų sklype – pirmojo Lietuvos kariuomenės vado generolo Silvestro Žukausko. Šalia savanorių sklypo, už Tremties muziejaus, kur yra pirmųjų Antrojo pasaulinio karo aukų masinio palaidojimo vieta, įrašyta ir dailininko Vlado Eidukevičiaus pavardė. Šis kūrėjas žuvo pirmąją karo dieną.

"Paviešinę mums žinomų žuvusių savanorių, karių, šaulių pavardes, džiaugiamės, kad, pastebėję mūsų akciją, į kapines uždegti žvakučių atėjo didelė grupė S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos moksleivių bei mokytojų, Romano Chodakausko vaikaičiai, pirmą kartą galėję pagerbti savo senelį", – sakė S.Pūtvis.

Sutvarkė purvyną

Anot Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje miesto vykdomajam komitetui priėmus sprendimą uždaryti Senąsias kapines, daug jose palaidotų karių jų artimieji iškėlė ir perlaidojo Aukštųjų Šančių karių bei kitose kapinėse.

"Dalis palaikų, be abejo, liko senojoje vietoje. Tačiau griežta jų apskaita anuomet nebuvo vedama, todėl tvirtai atsakyti, kurie kariai buvo perlaidoti, o kurie liko – šiandien nėra galimybės. Todėl nutarta, kad visų buvusių kryžių su įrašytomis karių pavardėmis atstatymas neatitiktų istorinės tiesos, o buvusi jų palaidojimo vieta šiandien yra pažymėta atkurtu paminklu "Žuvome dėl Tėvynės" ir gėlių klombomis", – paaiškino S.Rimas.

Pasak Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, vieta prie Vytauto prospekto, kurioje tikėtina yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapavietės, viešojo transporto laukiančių kauniečių buvo paversta purvynu, nuolat mindžiojant ir trypiant žolę. A.Pakalniškio teigimu, todėl ir sumanyta pakloti gražias plyteles, kad žmonėms būtų patogu laukti. "Kai bus įgyvendinamas kompleksinis šių kapinių pertvarkymas, bus sprendžiama, ką toje vietoje daryti. Beje, prieš klojant plyteles, buvo nuimtas tik paviršinis gruntas, giliau nekasta, suvokiant, kad tai buvusių kapinių teritorija, tačiau manant, kad šaligatvių plytelių danga geriau nei purvynas", – aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

GALERIJA

  • Patriotai: D.Paliukaitis <span style=color:red;>(pirmas iš kairės)</span>, S.Pūtvis, E.Markūnas žada nenuleisti rankų siekdami, kad būtų įgyvendintas Senųjų miesto kapinių sutvarkymo planas.
  • Jautrūs: boluojantys lapai ant medžių, žvakių liepsnelės patraukė įvairaus amžiaus kauniečių dėmesį.
  • Akibrokštas žuvusiesiems: plytelėmis užklojo kapus
Rašyti komentarą
Komentarai (42)

rasa

Koks niekingas ir trumparegiskas poelgis ! Be ipatingu pastangu galima buvo tai sutvarkyti pasitelkiant studentus ir jaunima ...ir aplamai manau , kad musu jaunuomene auga daug sviesesne ir samoningesne uz kaip kuriuos nudiena dilinancius kelniu klyna valdiskoje kedeje.

čia tai bent.

gal ir smagu, kad tam tikra grupė žmonių turi ką dievint. Asmeniškai man bet kuris Politikierius šlykštus, bet tai skonio reikalas. Manytau, kad "gerbėjai", užuot bučiavę krabui užpakalį, pareikalautų, kad jo pastumdėliai , pramiegoję visus gatvių remonto terminus, arba " priėmę" šūdarankiškai sutvarkytą kelią--lėktų iš darbo. Dabar,po galimų otkatų,žmonės turi dar investuot savo lėšas,kad nuo kalno bėgantis vanduo,nesemtų jų sklypų. Tada fanatikai rašė kažką panašiai" a ką,negali nusipirkt žvyriaus?"Gudruolis pa......s, kaip visuomet, nematė problemos, kaip ir šiuo atveju. Kažin ką užtarėjai sakytumėt,jeigu meistras,remontuodamas jums tvorą, "netyčia" nugriautų kaminą? Nejaugi nematot, kad viskas daroma taip pat, kaip buvo prie lansbergisto:ai, gal mužikai nepastebės?...Deja, tie mužikai pastebi, ir ką,tuomet užsimerkt?

as

teisingai sakoma- patraukit toliau tą sustojimą, bet čia tik kapinės ir komandai nėra motyvacijos, čia ne bankas , kai pvz padarė Krėvės prospekte prie Swedbanko, kai jie prisistatė priestatą ir aišku reikia prasiplėst automobilių stovėjimo aikštelę, tai sustojimas buvo įrengtas gerokai link parko..kai nori, tai supratimas atsiranda, o čia ale purvyną panaikino , o atminimas mirusiųjų -bus matyt,,,jei nebūtų iškilįs kipišas, taip ir būtų pasilikę nežinomybėj ten visi gulintys..
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS