APLEISTA SINAGOGA VĖL BUS ŽYDŲ RANKOSE?

Kaune esanti žydų chasidų sinagoga jau nemažai metų nyksta tiesiog akyse, nes dėl biurokratinių kliūčių šis turtas niekaip negrąžinamas žydų bendruomenei. Politikai žada paspartinti procesą.

Niūrus vaizdas

Ilgus metus Gimnazijos g. 6 stovi apleista žydų chasidų sinagoga. Užkalti langai, byrančios sienos ir stogas – būtent toks vaizdas pasitinka praeivius. Žydų bendruomenė norėtų susigrąžinti maldos namus, kurie buvo nusavinti, tačiau procesai stringa.

„Apleista, apgriuvusi, užkaltais langais – taip šiandien atrodo Kauno žydų chasidų sinagoga, kurios per tris nepriklausomybės dešimtmečius valdžia taip ir nesugebėjo grąžinti žydų bendruomenei.

Jau seniai priimtas Vyriausybės nutarimas šią Kauno chasidų sinagogą grąžinti teisėtam paveldėtojui – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, tačiau kliūtis daro Seimas, be jokios priežasties nepatvirtinantis šio sprendimo. Rezultatas – vietos ir gausiai iš užsienio į miestą atvykstantys žydai Kaune neturi kur melstis“, – rašoma Lietuvos žydų bendruomenės socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

„Sinagoga žydams – ne vien maldos namai. Tai bendruomenės susiėjimų vieta, kurioje renkasi šeimos, užklydę keliauninkai randa atokvėpį, kur žydai jaučiasi jaukiai ir patogiai, nes tai yra Dievo namai. O norint pasimelsti, tenka tai daryti tiesiog gatvėje. 1880 m. iškilusi sinagoga po pirmosios sovietų okupacijos buvo paversta laboratorija, vėliau patalpas valdė Vilniaus dailės akademija, čia buvo įsikūręs jos filialas. Dabar pastatas labiau primena vaiduoklį nei bendruomenės centrą. Liūdna“, – apmaudą dėl negrąžinamo ir toliau nykstančio turto lieja žydų bendruomenės atstovai.

Užtruko: Gimnazijos gatvėje stūksančios sinagogos valstybė niekaip negrąžina žydų bendruomenei. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas tikino, kad valdžia, matyt, nenori grąžinti sinagogos, todėl daug metų vilkinamas procesas.

„Didžiausia problema, kodėl sinagoga negrąžinama, matyt, kad nėra Seimui noro ir valios. Juk perdavimą patvirtino ir Vilniaus dailės akademija (VDA), ir Vyriausybė. Mūsų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky vis užsiima šiais klausimais, bet jie niekaip nepajuda, o pastatas toliau nyksta“, – stebėjosi G. Žakas.

Apleista, apgriuvusi, užkaltais langais – taip šiandien atrodo Kauno žydų chasidų sinagoga, kurios per tris nepriklausomybės dešimtmečius valdžia taip ir nesugebėjo grąžinti žydų bendruomenei.

Prasta būklė

Iš tiesų pastatas dabar neprimena maldos namų, susibūrimų vietos – veikiau šiurpina praeivius it koks Kauno vaiduoklis.

Kadangi VDA vis dar yra sinagogos valdytoja, jos atstovai nurodė, kad šioks toks pastato remontas vis dėlto buvo atliktas. Tačiau jis buvo labai paviršutiniškas, skirtas didžiausioms skylėms užlopyti, kad pro jas į vidų nesisunktų vanduo, o tarp sienų vėjas nešoktų tango.

„2020–2021 m. pagal remonto darbų sutartis buvo atlikti būtiniausi darbai, apsaugant pastatą nuo aplinkos poveikio. Užsandarintas kiauras stogas, nuo lietlovių pašalinti želdiniai, dalis pakeisti naujais, užsandarintos sudūlėjusios durys ir langai, sutvarkyta kiemo teritorija, atlikti kiti būtini darbai“, – kaip bandyta gelbėti pastatą nuo visiško sunykimo, „Kauno dienai“ komentavo VDA atstovai.

Kosmetika: buvo atliktas minimalus remontas – užkalti langai, aptvarkyti lietvamzdžiai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Atliktų darbų vertė – apie 18 tūkst. eurų. Pastato remontas finansuotas iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų VDA.

G. Žakas dienraščiui minėjo, kad jei sinagoga bus grąžinta žydų bendruomenei, bus ieškoma įvairių finansavimo šaltinių, leisiančių prikelti maldos namus. Neatmetama galimybė kreiptis europinės paramos ar į Geros valios fondą.

Užtrukęs procesas

„Kauno diena“ pasidomėjo, kada prasidėjo Gimnazijos gatvėje esančios žydų chasidų sinagogos grąžinimo procesas. Paaiškėjo, kad pirminis sprendimas grąžinti šį turtą žydams buvo priimtas maždaug prieš šešiolika metų.

„VDA senatas grąžinti pastatą Kauno chasidų sinagogos religinei bendruomenei priėmė 2007 m., kai jis nebebuvo naudojamas mokslo ir studijų reikmėms, o aukštajai mokyklai suteiktos naujos patalpos“, – informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.

VDA atstovai išdėstė ir detalesnę įvykių chronologiją, kai svarstytas šis klausimas. Dar 2009 m. Vyriausybė nutarė pastatą – laboratoriją, esančią Gimnazijos g. 6, natūra grąžinti Kauno chasidų sinagogos religinei bendruomenei. Taip pat buvo nuspręsta įgalioti tuometį švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių atstovauti Vyriausybei svarstant klausimą Seime.

Vis dėlto 2011 m. Seimo Audito komiteto sprendimu šis projektas buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. 2018 m. projektas buvo patobulintas, išdėstyta ir nauja jo redakcija, tačiau sprendimas iki šiol nepriimtas.

„Vykstant nesutarimų tarp Kauno žydų religinės bendruomenės ir Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės dėl pastato nuosavybės teisių, Seimas sprendimo dar nepriėmė ir nustatė, kad klausimas turėtų būti sprendžiamas teisiškai. Kol kas į teismą nesikreipė nė viena bendruomenė“, – vieną versijų, kodėl sinagogos grąžinimo istorijoje niekaip nepadedamas taškas, įvardijo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Jau šiemet?

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis „Kauno dienai“ nurodė, kad žydų chasidų sinagogos grąžinimo klausimas gali būti svarstomas dar šiemet, taip suteikdamas vilties, kad pagaliau žydų bendruomenei bus atkurtos teisės valdyti pastatą.

Pasak Seimo nario, Vyriausybės teiktas projektas „Dėl nekilnojamojo turto Kaune, Gimnazijos g. 6, grąžinimo Kauno chasidų sinagogos religinei bendruomenei natūra“ yra įtrauktas į 2023 m. Seimo VII (rudens) sesijos darbų programą.

„Vyriausybės kanceliarija, įvertinusi Teisingumo, Švietimo, mokslo ir sporto ir Finansų ministerijų pozicijas, prieš keletą mėnesių nurodė, jog nėra pagrindo vertinimui, kad Lietuvos žydų religinių bendruomenių išlikusio nekilnojamojo turto kompensavimo ir turto grąžinimo srityje esama dviprasmybių, kurias reikėtų pašalinti tobulinant teisinį reglamentavimą, o Seimo nutarimo projektas atitinka galiojančius įstatymus ir galėtų būti pateiktas Seimui svarstyti.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Kultūros komitetas nėra gavęs Seimo įpareigojimo apsvarstyti šį projektą papildomai. Pagrindiniu komitetu paskirtas Audito komitetas“, – teigė V. Juozapaitis.

Belieka sulaukti, ar šį kartą Seimas turės valios priimti sprendimą, kuris Vyriausybės buvo priimtas dar 2009 m., ir grąžins žydų bendruomenei svarbią sinagogą.