Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“ | KaunoDiena.lt

AVIACIJOS ŠVENTĖS PRADŽIĄ PASKELBĖ „LITUANICA“

  • 9

Šeštadienį  virš Kauno pakilo garsiosios „Lituanicos“ kopija, paskelbusi aviacijos šventės pradžią.

Šeštadienį virš Kauno pakilo garsiosios „Lituanicos“ kopija, paskelbusi aviacijos šventės pradžią.

„Lituanica“ šeštadienį turėjo atskristi iš Panevėžio, tačiau šventės organizatoriai pabūgo galimų prastų oro sąlygų, todėl orlaivis Kauno aerodromą pasiekė penktadienį.

„Prognozės gąsdino, kad šeštadienį negalėsime pakilti, todėl pagalvojome, kad geriau žmonės leisti bent ant žemės pasižiūrėti į lėktuvą“, – aiškino „Lituanicos“ kopiją prieš tris dešimtmečius sukonstravęs ir ją pilotuojantis Vladas Kensgaila.

Orlaivis pakilo 13 valandą. Ant žemės liko visa eskadrilė lėktuvų, laukiančių savo pasirodymo.

80 metų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą skirti renginiai šeštadienį prasidėjo nuo ryto. Visą dieną smalsuoliai S.Dariaus ir S.Girėno aerodorome iš arti gali apžiūrėti ne tik civiliniams, bet ir kariuomenės tikslams naudojamus orlaivius.

Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse ant S.Dariaus ir S.Girėno kapo šįryt padėtos gėlės.

„Yra tokių vietų, kur norima atvykti, pagalvoti apie mūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Viena iš tokių vietų yra „Lituanicos“ didvyrių kapai“, – prie lakūnų amžinojo poilsio vietos kalbėjo Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.

Ant jų kapų iškilmingai padėtos gėlės ir nuo kitų šalies vadovų: Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo pirmininko Vydo Gedvilo.

Lakūnų amžinojo poilsio vietoje išbarstytos kelios saujos žemės iš S.Dariaus ir S.Girėno žūties vietos. Tai padarė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos nariai, bėgte įveikė tą atstumą, kurio lakūnams prieš 80 metų trūko iki Kauno.

S. Darius ir S. Girėnas 1933 metų liepos 15 dieną lėktuvu "Lituanica" išskrido iš Niujorko į Kauną. Jų skrydis nutrūko po 37 valandų 11 minučių tuometinėje Vokietijoje, o katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos. Jų skrydis reikšmingas tuo, kad jie nenusileidę nuskrido 6 tūkst. 411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lietuvių lakūnai taip pat buvo pirmieji, oficialiai iš JAV į Europą skraidinę oro paštą.


Šventės programa

Iki 17 val. Programa vaikams
Piešinių ant grindinio konkursas. Popierinių lėktuvėlių lankstymo ir skraidinimo pamokos, aitvarų dirbtuvės. Pokštai ir pramogos kartu su Karlsonu ir Mažyliu. Atrakcionų parkas. Aviamodelių pilotavimas.

Iki 17 val. Aviacinės ir karinės technikos ekspozicija
Lietuvos ir Latvijos bendrosios aviacijos lėktuvų paroda. Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti. Išminavimo roboto demonstravimas. Lietuvos kosmoso agentūros paroda, pirmojo lietuviško palydovo pristatymas. Karinių oro pajėgų orlaiviai, Valstybės sienos apsaugos aviacijos rinktinės sraigtasparniai.

13–14.30 val. Iškilmingas šventės atidarymas
Memorialinio akmens atidengimas. Lietuvos kariuomenės garbės kuopos defilė. Aviacijos šventės pradžią pažymės istorinio lėktuvo „Lituanica“ pasirodymas.

14.30 val. Aviacijos šou
Parašiutininkų šuoliai iš lėktuvo „An-2";
Akrobatinio lėktuvo „Su-26M" programa;
Akrobatinio lėktuvo „Jak-50" skrydis;
Lietuviškos aviacinės konstrukcijos „LAK-20" sklandytuvo skrydis;
Parasparnių slalomas su kaspinais;
Lietuvos konstruktorių mėgėjų lėktuvų ir skraidyklių pasirodymas;
Antikvarinių sklandytuvų „SPAC“ ir „Bergfalke“ skrydis;
Ultralengvųjų lėktuvų Ch-32 „Bekas“ skrydis;
Sraigtasparnio „Mi-8T" paieškos gelbėjimo darbų demonstracija, parašiutininkų šuolis iš sraigtasparnio;
Lietuvos konstruktorių mėgėjų lėktuvų skrydis;
Naikintuvų „Miraž F-1" skrydis virš aerodromo;
Radijo bangomis valdomų modelių akrobatiniai skrydžiai;
Lėktuvų „Jak" grupės parodomoji programa;
Reaktyvinių lėktuvų L-39C „Baltic bees“ pilotažinė programa.

17.00 val. Koncertas
„Perkūno sakmių žygis per Lietuvą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti". Dalyvauja roko grupė „Thundertale“, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, vaikų ir jaunuolių choras „Varpelis", Povilas Meškėla, Jeronimas Milius, Egidijus Sipavičius ir kiti.

GALERIJA

  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
  • Aviacijos šventės pradžią paskelbė „Lituanica“
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (9)

Arvidas

Neverta gal ir minėti,bet manau reikia parašyti apie tokio laisvo laikrasčio publikaciją dėl šios šventės : Esu nustebintas ir pasipiktinęs laikraščio publikuotu dideliu straipsniu ,skirtu Kauno Aleksoto aerodromo 100 metų jubiliejui. Straipsnyje per keturis laikraščio lapus skaitome reklaminę medžiagą apie R.Paksą, kitus žmones daugiau ar mažiau žinomus sportinėje aviacijoje ,bet nerasite nė žodžio apie pasaulio čempioną visų mylimą ir gerbiamą Jurgį Kairį. Kuo neįtiko straipsnio autoriui Juozui Ivanauskui J.Kairys,kad jis piktybiškai nutylėjo visus J.Kairio ,visame pasaulyje garsinusio Lietuvos vardą,pasiekimus. Kažkoks vietinės reikšmės lakūnelis važiuos į Kiniją atstovauti Lietuvai? Kiek reikia žurnalistui degraduoti,kad tokia proga liaupsinti mažai pasiekusį ir nutylėti J.Kairio nuopelnus Lietuvai.

Linarak

Kaunietei, ryškiai ne kaunietė būsit, o avaitorių bičiulė. Mažiausiai ko kaunui reikai tai hektarų aerodromo miesto centre. O pagarba lakūnams perskridusiems atlantą galėtų būti išrekšta ir kitomis formomis. O aerodromas yra politinis reiklas(kurį šiuo metu laimi konservatoriai), ir tą puikiai žino ne tik aleksoto gyventojai, bet ir kauniečiai. Ir tokia "š" krūva, kad nei veinas nesusitepęs neišeina.

kauniete

Ačiū už gražią šventę, net iš dangaus pabiro dėkingumo ašaros...ačiū, kad nenuleidžiate rankų ir kovojate, kad jų vardai ir aerodromas išliktų kartų kartoms.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS