Turistų lankomas objektas

Dėl tokio įamžinimo tartasi Raudondvaryje vykusiame Kauno rajono vietos veiklos grupės (VVG) ir Lenkijos Vakarų Pamario vaivadijos VVG "Lider Pojezierza" atstovų susitikime.

Lietuvių didvyrių žūties vieta Pščelniko miške, šalia Myslibužo miesto, yra vienas labiausiai turistų lankomų objektų regione. Čia kiekvieną vasarą vyksta lakūnų pagerbimo ceremonija, yra pastatytas namelis, kuriame atvykstantieji gali pernakvoti, miesto gimnazija pavadinta S.Dariaus ir S.Girėno vardu.

Lenkai informavo, kad, artėjant 85-osioms lakūnų žūties metinėms šių metų liepą, bus atnaujintas lakūnų memorialas, naujomis spalvomis nušvis ir gimnazija.

Rūpinasi žūties vieta

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dėkojo Myslibužo ir visos Vakarų Pamario vaivadijos vadovams už ilgametį rūpinimąsi lietuvių lakūnų žūties vieta. "Jūsų dėmesys nepaprastai sušildo lietuvių ir lenkų santykius ir parodo, kaip iš tiesų turėtų bendrauti kaimynai", – pabrėžė meras.

"S.Darius ir S.Girėnas yra patriotizmo šaltinis ne tik jums, lietuviams, bet ir mums, lenkams. Jie vis dar skrenda!" – kalbėjo Vakarų Pamario vaivadijos vicemaršalka Jaroslawas Rzepa.

"Jie skrenda" – taip vadinasi ir bendras projektas, kurio partneriais tapo Lenkijos VVG "Lider Pojezierza", Kauno rajono ir Garliavos miesto VVG.

Stebės nuotoliniu būdu

Lenkijos atstovai pristatė savo viziją, kaip, jų nuomone, turėtų atrodyti S.Dariaus ir S.Girėno žūties vieta. Miško laukymėje numatyta pastatyti keletą tvirtų medinių pavėsinių, teritorijoje turėtų atsirasti ir daugiau medžio darbų, turizmo infrastruktūros. Šiam tikslui bus surengtas bendras tautodailininkų pleneras.

Analogiškas pleneras įvyks ir Kauno rajone. Jame sukurti darbai papuoš Netonių kaime esančią Sklandytojų kalvą.

Kauno rajono VVG pirmininkė Kristina Švedaitė-Damašė sakė, kad projekte labiausiai akcentuojami patriotiniai ir pilietiniai tikslai, todėl bus kuriamas filmas, surengta jaunimo stovykla, vyks jaunųjų aviatorių varžybos, susitikimai su moksleiviais, kiti edukaciniai renginiai.

Ant Sklandytojų kalvos bus įrengta speciali lentelė, kuri įgalins nuotoliniu būdu stebėti Pščelnike vyksiančius renginius, šventes, susipažinti su kita medžiaga apie S.Dariaus ir S.Girėno žygdarbį.

Neseniai įvykusioje konferencijoje „Idėja Lietuvai“ istorikas Alfredas Bumblauskas išskyrė 3 pagrindinius Lietuvos stebuklus: Vytauto Didžiojo laikus, tautinį atgimimą ir klestėjimą tarpukariu bei Sovietų Sąjungos sugriuvimą. Plačiau kalbėdamas apie tarpukarį istorikas tikino, jog tuo laikmečiu išskirtinę vietą užėmė aviacija.

„S. Darių ir S. Girėną mes dar paprastai žinome. Tačiau kažkaip mažai kalbame apie A. Gustaitį ir jo ANBO („Antanas Nori Būti Ore“) lėktuvą, jo ekspediciją, kai ANBO lėktuvas apskrido 12 Europos sostinių“, – pasakojo A. Bumblauskas. ANBO lėktuvui, pasak jo, vertikaliai pakilti į kilometro aukštį trukdavo 50 sekundžių, kai kitiems panašiems lėktuvams prireikdavo minutės.

A. Gustaičio pavardę gerai žino aviacijos pasaulio atstovai, taip pat – Marijampolės regiono gyventojai, mat A. Gustaitis gimė Sasnavos seniūnijoje (1898 m.). A. Gustaičio biografijoje rašoma, kad jis buvo ypatingų gabumų ir turėjo retą konstruktoriaus talentą. A. Gustaitis paliko gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje.

A. Gustaičio biografijoje nurodoma, kad jis buvo Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, devynių ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Jis, be kita ko, buvo Karo aviacijos mokyklos bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aviacijos katedros dėstytojas.

Pirmą savo sukonstruotą lėktuvą A. Gustaitis pristatė 1925-aisiais – Kauno aerodrome A. Gustaitis sėkmingai išbandė savo lėšomis Aviacijos parko dirbtuvėse sukonstruotą vienvietį sportinį lėktuvėlį su 30 AJ varikliu ANBO-I. Teigiama, kad ANBO trumpinį galima šifruoti dvejopai: „Antanas Nori Būti Ore“ arba, pasak kitų šaltinių, pavadinimas gali būti ir pagal Antano bei žmonos Bronės vardus.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

Rašoma, kad A. Gustaičio valdomi lėktuvai stebino staigiais posūkiais, greitu pakilimu, sklandžiu nusileidimu.

Kiek vėliau A. Gustaitis pradėjo lietuviškų savos konstrukcijos lėktuvų serijinę gamybą. 1929-aisias į oro pakilo trečiasis jo mokomasis lėktuvas ANBO-III, skirtas lakūnams lavintis. Įdomu tai, kad visus pirmuosius lėktuvus A. Gustaitis išbandydavo pats, nenorėdamas kitų statyti į pavojų. 1932-aisiais A. Gustaitis sėkmingai išbandė ir ANBO-IV. Tai buvo savo konstrukcija vienas geriausių lėktuvų, skirtas žvalgybai ir bombardavimui. Aviacijos istorikas Algirdas Gamziukas knygoje „Aviacija Lietuvoje 1919–1940 metais“ rašo, kad visi A. Gustaičio lėktuvai pasižymėjo technologiškumu, konstrukcijos paprastumu, dideliu patikimumu, geromis skridimo savybėmis.

1934-aisiais, minint S. Dariaus ir S. Girėno žūties metines, birželio 25–liepos 19 d. A. Gustaičio vadovaujama trijų ANBO-IV eskadrilė sėkmingai ir nepaprastai tiksliai apskrido Europą, įveikė apie 10 tūkst. km.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

1935-aisiais A. Gustaitis buvo paskirtas karo aviacijos viršininku. Specialistai teigia, kad vadovaujant A. Gustaičiui Lietuvos oro pajėgos labai ištobulėjo ir savo kokybe pasivijo ar net pralenkė daugelį pirmaujančių Europos valstybių. 

Iš viso nuo 1925 m. iki 1939 m. buvo pagaminti 66 devynių tipų ANBO gamybos lėktuvai.

Lenkėme net Suomiją

Lietuvos aviacijos muziejaus Aviacijos istorijos ir leidybos skyriaus vedėjas Gytis Ramoška pasakoja, kad sovietmečiu A. Gustaitis buvo minėti draudžiama asmenybė.

„Taip jau nutiko, kad vienintelius S. Darių ir S. Girėną buvo galima minėti. Bet A. Gustaičio nuopelnai net kur kas ryškesni už S. Dariaus ir S. Girėno. Pastarųjų žygis buvo vienkartinis aviacijos rekordų srityje, tai – kaip perlas karūnoje. Tuo metu A. Gustaičio veikla buvo plati ir fundamentali: lėktuvų gamyba, aeroklubo rėmimas, dirbtuvių lėktuvų gamybai vystymas, sklandymo vystymas. Jis buvo dėstytojas, rašė vadovėlius, daugiausia apie aerodinamiką“, – vardija G. Ramoška.

Tuo metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas sako, kad S. Dariaus ir S. Girėno lyginti su A. Gustaičiu negalime. „Su jais mes užaugome, su jų žygdarbiais. Jie tragiškai žuvo, tauta buvo sukrėsta. Jų žygdarbis karta iš kartos buvo vertinamas kone kaip svarbiausias įvykis Lietuvos gyvenime. Jei kalbėsime apie generolą A. Gustaitį, savaime aišku, jo indėlis į Lietuvos aviaciją yra milžiniškas, netgi tarptautinėje plotmėje“, – LRT.lt kalbėjo A. Pociūnas.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, prasidėjo Lietuvos kariuomenės likvidavimas. 1941-aisiais A. Gustaitis buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės dėl „etatų mažinimo“. Prasidėjus masiniams suėmimams ir trėmimams, A. Gustaitis nusprendė trauktis iš Lietuvos – 1941-aisiais traukiniu Kaunas–Alytus išvyko į pasienį. Išlipęs Šeštokų stotyje iš traukinio, dviejų vedlių lydimas patraukė sienos link, tačiau, pavažiavus apie puskilometrį nuo Šeštokų geležinkelio stoties, vežimą su A. Gustaičiu ir jo abiem palydovais sustabdė du sovietų pasieniečiai. A. Gustaitis dar bandė bėgti, tačiau jį pasieniečiai sustabdė šūviais.

A. Gustaitis buvo pristatytas į Kauno kalėjimą, vėliau išsiųstas į Maskvą, uždarytas į Butyrkų kalėjimą. 1941 m. liepos 7-ąją A. Gustaitis buvo nuteistas mirties bausme, nuosprendis įvykdytas spalio 16 d.

Taip jau nutiko, kad vienintelius S. Darių ir S. Girėną buvo galima minėti. Bet A. Gustaičio nuopelnai net kur kas ryškesni už S. Dariaus ir S. Girėno.

„Jis nenorėjo laižyti pado okupantui, dėl to ir žuvo. Bet jis nenorėjo tarnauti ir vokiečiams – šeimą paleido į šią šalį, o pats į ją norėjo patekti nelegaliu būdu, pereidamas sieną tarsi koks perbėgėlis. Jei būtų buvęs repatriantas, būtų reikėję kariauti už Vokietiją, o šito jis visiškai nenorėjo. Jį pagavo dar Lietuvos teritorijoje. Jis pasakė, kad nori pereiti sieną ir jam išvystė pseudobylą. Jo neštus albumus su savo lėktuvais apiformino kaip sovietinių oro pajėgų išdavystę“, – primena G. Ramoška.

Lietuvos aviacijos muziejaus Aviacijos istorijos ir leidybos skyriaus vedėjas teigia, jog Lietuva tuomet buvo vienintelė tarp mažųjų Europos valstybių, gaminanti kovos lėktuvus.

„Žvalgybiniai ANBO buvo kovos lėktuvai. Mokomuosius lėktuvus gamino latviai, estai ir suomiai, bet kovinių lėktuvų suomiai, kurie dabar už mus penkis kartus stipresni pagal bendrąjį vidaus produktą, negamino. ANBO lėktuvai sudarė didelę dalį Lietuvos karinių oro pajėgų“, – teigia G. Ramoška.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotr.

Pasak A. Pociūno, tai, kad A. Gustaitis buvo sušaudytas kaip „sovietinės tautos išdavikas“, lėmė, kad apie A. Gustaitį buvo bijoma kalbėti. „Ledai pajudėjo tik septintajame dešimtmetyje, kai atsirado žurnalas „Sparnai“ – tie, kurie domėjosi aviacija, vėl pradėjo girdėti apie A. Gustaitį, jo veiklą ir pasiekimus. O jo „reabilitacija“ įvyko 1988–1989 m., kada buvo sujudimas, Sąjūdis. Vėliau atgavome nepriklausomybę, praėjo beveik 30 metų, bet niekas vėl nekalba apie tai, kaip buvo gaminami lėktuvai Lietuvoje, kokie buvo kiekiai ir pan. Laikas eina, kartos keičiasi, todėl būtina apie tai priminti“, – įsitikinęs A. Pociūnas.

Kaip reikėtų įamžinti

LRT.lt pašnekovai teigia, kad A. Gustaitį reikia ne tik prisiminti, bet ir tinkamai įamžinti. 1997-aisiais, minint aviatoriaus 100-ąsias gimimo metines, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos institutui buvo suteiktas A. Gustaičio vardas. Tačiau, pasak A. Pociūno, artėjant 2022-iesiems, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, verta pagalvoti apie tai, kaip A. Gustaitį galėtų įamžinti ir laikinoji sostinė.

Pasak G. Ramoškos, įamžinti legendines asmenybes galima įvairiai: „Vienas būdas – statyti paminklus, kaip dažnai daroma Lietuvoje. Kitas būdas – išleisti monografiją; viena apie A. Gustaitį jau išleista prieš keletą metų. Kalbant apie Kauną, A. Gustaitį galėtų įamžinti ir VDU – ten jis skaitė paskaitas. Galbūt galima nors lentą pakabinti ar auditoriją pavadinti jo vardu. Studentai atkreiptų į tai dėmesį.“

Kaip teigia G. Ramoška, prisiminti A. Gustaitį bei jo nuveiktus darbus galima ir atkuriant ANBO lėktuvus. Tokių pavyzdžių Lietuvoje taip pat yra: praėjusiais metais buvo skelbta apie dviejų entuziastų – Arvydo Šabrinsko ir Rolando Kalinausko – atkurtą legendinį lėktuvą ANBO-II.

Tuo metu vienviečio ANBO-I originalas saugomas Karo muziejuje. Jį taip pat buvo pradėjęs atkūrinėti chirurgas iš Panevėžio Mantas Butkus. 

1933-ieji. Numatytasis maršrutas – Niujorkas–Niufaundlandas, Atlanto vandenynas, Airija–Kaunas. Steponas Darius ir Stasys Girėnas tikėjosi, kad paskutinysis maršrutas – Airija–Kaunas bus pats lengviausias. Deja. Apie dviejų lakūnų drąsų žygį savo tapybos darbais kalba menininkė Judita Budriūnaitė. Tapytoja, priklausanti "Lūžio kartai", atsiriboja nuo itin pamėgtos ekspresionistinės tapymo manieros ir linksta fluxiško požiūrio į meną link.

(Ne)laiminga valanda

J.Budriūnaitės parodoje "Iš Lakūnų plento" nepamatysime ryškių, rėkiančių spalvų, audringų ir nervingų potėpių, kurie bylotų apie tragišką lakūnų nutikimą. Viskas priešingai: spalvos prigesintos, tarsi sutramdytos ir nuramintos.

2013-aisiais sukurtame triptike "Laiminga valanda" autorė per spalvas ir jų išnykimą tarsi klausia, ar dviejų lakūnų nelaimingas įvykis iš lėto pasimiršta žmonių sąmonėje. Pirmame triptiko paveiksle tarp oranžinės, žalios ir pilkos spalvos dėmių aiškiai matyti lėktuvo ir jame sėdinčių dviejų lakūnų, mojančių rankomis, kontūrai. Visuose trijuose tapybos darbuose šis motyvas ir nesikeičia. Keičiasi tik spalvų ryškumas paveiksluose.

Antrame triptiko paveiksle spalvų dėmės pastebimai susilpnėja, lėktuvo ir lakūnų kontūrai – taip pat. Trečiame darbe išnyksta oranžinės ir žalios spalvos dėmės, lieka tik keli brūkštelėjimai. Viską pasiglemžia pilka spalva, susipindama su drobės baltumu. Lakūnų kontūrai nyksta, mojuojančių rankų gestai pasidaro nebe tokie drąsūs. Lakūnai tarsi paskęsta rūke ir amžinybėje.

Spalvų simbolika

Darbų ciklas, pavadintas "1933–2013", sudarytas iš keturių paveikslų. Per visus juos tarsi kino juostoje galima pamatyti, kaip lėktuvas "Lituanica" skrodžia dangų.

J.Budriūnaitė šiame cikle nenutolsta nuo patriotiškumo – pirmame ir antrame ciklo darbuose aiškiai matoma Lietuvos trispalvė, kuri paveiksluose – tarsi ir dangaus, ir visos žemės fonas. Trečiame paveiksle geltona, žalia bei raudona spalvos ima maišytis tarpusavyje. Paveikslo viršuje esantis pilkas fonas ima slėgti ir gramzdinti lėktuvą į paveikslo apačią.

Oficialiais duomenimis, "Lituanicos" katastrofa įvyko dėl audros. Tragedijos naktį siautė smarki audra – ją šiame kūrinyje ir simbolizuoja pilkas fonas. Ketvirtame paveiksle jis beveik išnyksta – lieka tik lėktuvas ir gamtos panoramos vaizdas, sudarytas iš spalvinių dėmių.

Netoli nuo "Lituanicos" žūties vietos buvo dirbamos žemės laukai. Spėjama, kad bandydami leistis lakūnai skrido per žemai ir kliudė miško pakraštyje augusius medžius. J.Budriūnaitės paveikslas tarsi ir byloja: audros debesys pasitraukia, tačiau tariamai saugus prieglobstis ir saugi vieta atneša pražūtingą baigtį.

Atminimo šviesa

Šiemet sukurtame triptike tokiu pat pavadinimu "Laiminga valanda" paveikslai atrodo aplieti aukso dulkėmis – tokį įvaizdį sukelia gausiai naudojama geltona spalva, kuri visiškai nepadengia drobės ir, kaip būdinga autorei, sukuria spalvines dėmes.

Pirmame darbe tik atidžiau įsižiūrėjus tarp geltonos spalvos dėmių, apšvietus saulei spindinčių dar labiau, matyti lakūnų siluetai. Tokia pat maniera, kokia juos labiausiai ir žinome – aukštyn pakeltomis rankomis: Steponas Darius mojuoja, o Stasys Girėnas pridėjęs ranką prie kaktos atiduoda pagarbą.

Antrame darbe, kuriame iš geltonos spalvos dėmių viskas suplaukia į bendrą spalvinį foną lakūnų kontūrai jau daug akivaizdesni. Trečiame paveiksle telieka tik lėktuvo ir lakūnų siluetai, paryškinti geltona spalva. Triptiko paveiksluose varijuojanti geltona spalva simbolizuoja šviesų žuvusių lakūnų atminimą ir svarbią jų skrydžio reikšmę.

Pasaulinėje aviacijos istorijoje S.Dariaus ir S.Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę jie išbuvo ore daugiau negu 37 val., su lėktuvu "Lituanica" nuskridę (iki katastrofos vietos) 6 411 kilometrų. J.Budriūnaitė savo parodoje "Iš Lakūnų plento" dar kartą primena, kokia svarbi buvo šių dviejų lakūnų kelionė, ir nors jų tikslas nebuvo pasiektas, tačiau skrydžio reikšmė ir svarba nuo to nenukenčia.

Kas? J.Budriūnaitės kūrinių paroda "Iš lakūnų plento". Iš ciklo "Lūžio kartos vardai".

Kur? Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje.

Kada? Veikia iki rugpjūčio 31 d.

2013-ieji – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metai. Šį trečiadienį 15 val. Kauno miesto muziejus kviečia į virtualios parodos „Lituanicos skrydžiui – 80 metų" pristatymą.

Kauno miesto muziejaus (M. Valančiaus g. 6) lankytojai sužinos S. Dariaus ir S. Girėno gyvenimo istorijas, pasiruošimo skrydžiui per Atlantą ir katastrofos peripetijas, pamatys dokumentinį filmą „Lituanicos didvyriai amžinai gyvi". Parodos pristatyme dalyvaus vienas iš filmo autorių – Jonas Čepas.

Renginys nemokamas. Parodą pristatys jos rengėja, Kauno miesto muziejaus edukatorė - istorikė Skaidra Grabauskienė.

Savo skrydžiu per Atlantą S. Darius ir S. Girėnas įrodė, kad ir maža tauta gali atlikti žygdarbį. Pasaulinės aviacijos istorijoje skrydis svarbus tuo, kad nenusileidę jie nuskrido 6411 km ir ore išbuvo 37 val. 11 min. 

Šeštadienį virš Kauno pakilo garsiosios „Lituanicos“ kopija, paskelbusi aviacijos šventės pradžią.

„Lituanica“ šeštadienį turėjo atskristi iš Panevėžio, tačiau šventės organizatoriai pabūgo galimų prastų oro sąlygų, todėl orlaivis Kauno aerodromą pasiekė penktadienį.

„Prognozės gąsdino, kad šeštadienį negalėsime pakilti, todėl pagalvojome, kad geriau žmonės leisti bent ant žemės pasižiūrėti į lėktuvą“, – aiškino „Lituanicos“ kopiją prieš tris dešimtmečius sukonstravęs ir ją pilotuojantis Vladas Kensgaila.

Orlaivis pakilo 13 valandą. Ant žemės liko visa eskadrilė lėktuvų, laukiančių savo pasirodymo.

80 metų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą skirti renginiai šeštadienį prasidėjo nuo ryto. Visą dieną smalsuoliai S.Dariaus ir S.Girėno aerodorome iš arti gali apžiūrėti ne tik civiliniams, bet ir kariuomenės tikslams naudojamus orlaivius.

Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse ant S.Dariaus ir S.Girėno kapo šįryt padėtos gėlės.

„Yra tokių vietų, kur norima atvykti, pagalvoti apie mūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Viena iš tokių vietų yra „Lituanicos“ didvyrių kapai“, – prie lakūnų amžinojo poilsio vietos kalbėjo Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.

Ant jų kapų iškilmingai padėtos gėlės ir nuo kitų šalies vadovų: Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo pirmininko Vydo Gedvilo.

Lakūnų amžinojo poilsio vietoje išbarstytos kelios saujos žemės iš S.Dariaus ir S.Girėno žūties vietos. Tai padarė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos nariai, bėgte įveikė tą atstumą, kurio lakūnams prieš 80 metų trūko iki Kauno.

S. Darius ir S. Girėnas 1933 metų liepos 15 dieną lėktuvu "Lituanica" išskrido iš Niujorko į Kauną. Jų skrydis nutrūko po 37 valandų 11 minučių tuometinėje Vokietijoje, o katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos. Jų skrydis reikšmingas tuo, kad jie nenusileidę nuskrido 6 tūkst. 411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lietuvių lakūnai taip pat buvo pirmieji, oficialiai iš JAV į Europą skraidinę oro paštą.

Šventės programa

Iki 17 val. Programa vaikams
Piešinių ant grindinio konkursas. Popierinių lėktuvėlių lankstymo ir skraidinimo pamokos, aitvarų dirbtuvės. Pokštai ir pramogos kartu su Karlsonu ir Mažyliu. Atrakcionų parkas. Aviamodelių pilotavimas.

Iki 17 val. Aviacinės ir karinės technikos ekspozicija
Lietuvos ir Latvijos bendrosios aviacijos lėktuvų paroda. Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti. Išminavimo roboto demonstravimas. Lietuvos kosmoso agentūros paroda, pirmojo lietuviško palydovo pristatymas. Karinių oro pajėgų orlaiviai, Valstybės sienos apsaugos aviacijos rinktinės sraigtasparniai.

13–14.30 val. Iškilmingas šventės atidarymas
Memorialinio akmens atidengimas. Lietuvos kariuomenės garbės kuopos defilė. Aviacijos šventės pradžią pažymės istorinio lėktuvo „Lituanica“ pasirodymas.

14.30 val. Aviacijos šou
Parašiutininkų šuoliai iš lėktuvo „An-2";
Akrobatinio lėktuvo „Su-26M" programa;
Akrobatinio lėktuvo „Jak-50" skrydis;
Lietuviškos aviacinės konstrukcijos „LAK-20" sklandytuvo skrydis;
Parasparnių slalomas su kaspinais;
Lietuvos konstruktorių mėgėjų lėktuvų ir skraidyklių pasirodymas;
Antikvarinių sklandytuvų „SPAC“ ir „Bergfalke“ skrydis;
Ultralengvųjų lėktuvų Ch-32 „Bekas“ skrydis;
Sraigtasparnio „Mi-8T" paieškos gelbėjimo darbų demonstracija, parašiutininkų šuolis iš sraigtasparnio;
Lietuvos konstruktorių mėgėjų lėktuvų skrydis;
Naikintuvų „Miraž F-1" skrydis virš aerodromo;
Radijo bangomis valdomų modelių akrobatiniai skrydžiai;
Lėktuvų „Jak" grupės parodomoji programa;
Reaktyvinių lėktuvų L-39C „Baltic bees“ pilotažinė programa.

17.00 val. Koncertas
„Perkūno sakmių žygis per Lietuvą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti". Dalyvauja roko grupė „Thundertale“, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, vaikų ir jaunuolių choras „Varpelis", Povilas Meškėla, Jeronimas Milius, Egidijus Sipavičius ir kiti.