KAIP SUDERINTI PAVELDĄ IR ŠIUOLAIKINĘ ARCHITEKTŪRĄ?

Dėl griežtų reikalavimų vengę investuoti į paveldo statinius, verslininkai keičia poziciją. "Po kelerių metų jie mušis dėl tarpukario pastatų", – mano Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Naujas projektas

Kauno miesto savivaldybės, investuotojų ir paveldo atstovų iniciatyva rengiamas projektas, kurio tikslas – sustiprinti architektų ir verslininkų bendradarbiavimą, kad nauji pastatai ar rekontruoti senieji nebjaurotų miesto paveldo ir užtikrintų šiuolaikinį funkcionalumą.

"Darniai – tai kūrybiškai, savitai Kaunui. Mes daugiau kalbame apie naująją architektūrą ir plėtrą, tačiau apžvelgiame ir paveldo pritaikymą. Kartu su savivaldybe bandome pritraukti daugiau tokių investuotojų, kurie ateitų pas miesto architektus ir padėtų sukurti Kaune architektūros perlą dar vienam šimtmečiui. Mes tiesiog norime sukurti gražų formatą, kad kiti vystytojai matytų pavyzdį ir nesiimtų blogų idėjų", – teigė strategijų kūrimo ir įgyvendinimo įmonės CEZARIS/GLADE partneris Mindaugas Kubilius.

Žalias koridorius

Anot jo, svarbiausias dalykas vykdant naujas statybas, kurį gali užtikrinti savivaldybė, – sukurti žaliąjį koridorių. M.Kubiliaus teigimu, tai būtų maksimali pagalba projektams nuo idėjos iki jų įgyvendinimo. Kitaip sakant, Kaunas turi užtikrinti, kad įvairių dokumentų išdavimas truktų protingą laiko tarpą ir nestabdytų gerų idėjų įgyvendinimo proceso.

"Kaune išsirikiavo žvaigždės ir turime savivaldybę, paveldo specialistus, nuo seno Kaune kuriamą architektų mokyklą. Dabar gretas papildė ir vystytojai. Kai matau užrašą "žalias koridorius", noriu pasakyti tik vieną dalyką. Norėčiau, kad, pasikeitus valdžios žmonėms, viskas nežlugtų ir idėjos Kaune galėtų toliau laisvai lietis", – pastebėjo architektas Gintautas Natkevičius.

Urbanistikos ekspertai tikino, kad jei būtų sukurtas bendras ekonominis projektas, orientuotas į kokybiškų naujų objektų kūrimą, vystytojai galėtų pasinaudoti ir dar viena miesto pagalba. Pripažinus, kad būsimas pastatas kurs vertę Kaunui, verslas gaus garantiją, jog miestiečiai patys įvertins projekto svarbą ir taip prisidės prie reklamos.

Kauno prisikėlimas

Ne vienas diskusijos dalyvis tikino, kad šiuo metu Kaunas išgyvena atgimimo laikotarpį.

Didelės reikšmės turėjo ir Kaunui suteiktas Europos kultūros paveldo ženklas bei pasiekimas, kai pasaulio paveldo organizacija UNESCO įtraukė Kauną į preliminarųjį sąrašą ir suteikė vilties būti pripažintiems su visa turima tarpukario modernizmo architektūra.

"Kaune vyksta fantastiški dalykai ir čia labai gera vieta investuoti. Jei miestas patrauklus, vadinasi, čia gera valdžia, įdomūs gyventojai. Jie yra perspektyvūs ir man čia gera būti, todėl čia investuoju. Tada mes kuriame sinergiją su dabar vykstančiu Kauno ekonominiu augimu", – įsitikinęs M.Kubilius.

Paveldo projektai

Kaunas turtingas tarpukario modernizmo perlų. Vieni paveldo pastatai jau atrado šeimininkus, kiti laukia prisikėlimo. Pastebima tendencija, kad verslininkai vis dažniau ryžtasi investuoti į paveldo objektus ir juos pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams.

Dabar tendencijos keičiasi ir dar po kelerių metų vystytojai mušis dėl tarpukario pastatų.

"Miestas yra užsidegęs matyti savo identitetą ir architektūrą gražią bei išpuoselėtą. Savivaldybė nori ne tik kad senieji pastatai būtų atnaujinti – svarbu, kad jie atrastų savo naują kryptį. Laikas keičiasi ir ta funkcija, kuri buvo prieš tai, dabar atgimsta visai kitu kampu.

Net ir taryboje kai kurie jos nariai siūlo miestui pasiimti visus paveldo pastatus ir juose bandyti įkurti muziejus, tačiau mes manome, kad reikalingas organiškas ryšys tarp vystytojų, paveldosaugininkų ir savivaldybės. Taip Kaunas natūraliai gyvuotų. Prieš dvejus metus tokie pastatai vystytojams atrodė kaip didžiulė problema dėl paveldosaugos reikalavimų. Dabar tendencijos keičiasi ir dar po kelerių metų vystytojai mušis dėl tarpukario pastatų", – įsitikinęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Architektas Algirdas Kaušpėdas irgi laikosi pozicijos, kad  patraukliau paveldo objektų nepaversti vien muziejais, o juos kuo arčiau pritraukti prie gyvenimiškų situacijų.

Pasak P.Mačiulio, per pastaruosius metus į Kauną buvo atvykusios kelios olandų kompanijų delegacijos ir paprašė aprodyti nekilnojamojo turto objektus. Naujai statomi biurai jų nesudomino, tačiau akį patraukė Kauno autentikos paieškos.

"Jie paprašė parodyti tai, ką turime unikalaus. Kai atvertėme knygą su paveldo objektais, jie pasakė, kad tokių erdvių jiems ir reikia. Tad ir šiais metais V.Putvinskio gatvės vystytojai baigė sutvarkyti buvusią ligoninę ir įrengė biurus", – pastebėjo vicemeras.

"Kaune yra gana tvari aplinka ir artėjame prie konkurencijos. Galima sakyti, šis miestas yra lyderis, siekiantis kurti kokybišką, nechaotišką architektūrą. Turime palaikyti", – pareiškė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Kaune yra nemažai paveldo objektų, kurie pritaikomi naujoms funkcijoms. Vieni tokių – neseniai pradėti tvarkyti fortai, kurie iš apleistų vietų virsta patrauklia laisvalaikio leidimo vieta. Čia kviečiamas kurtis ir verslas.

Vienas naujausių paveldo pritaikymo šiuolaikinei gyvenimo tėkmei pavyzdžių – K.Donelaičio gatvėje atidarytas "Telegrafas". Tarpukario modernizmo pastate siūloma įsigyti lofto tipo patalpas verslui ir butus.

"Reikia kurti turinį, o ne tik fasadą. Būtų buvę lengviau išgriauti visas pertvaras, tačiau mes nuėjome sunkesniu keliu.  Išsaugojome ne tik fasadą, bet ir pasato vidų, pritaikydami jį šiandienos poreikiams. Ilgai svarstėme, kam galėtų tikti šis pastatas. Nusprendėme įrengti studijas, kurios nėra standartiniai butai ir ne visiems tinka. Tačiau visame pasaulyje pastebimos tendencijos, kad turtas vis labiau individualizuojamas. Išskirtinis objektas – ne tik įdomesnis, bet ir didesnės vertės", – pasakojo bendrovės "Citus", kuri vystė "Telegrafo" projektą, vadovas Mindaugas Vanagas.

Gerieji pavyzdžiai

M.Kubiliaus teigimu, reikia vadovautis geraisiais pavyzdžiais, kurie kuria miesto pridėtinę vertę ir nebjauroja anksčiau sukurtos architektūros vaizdo.

"Vilniuje pilna negatyvių pavyzdžių, kurie bjauroja miestą. Tai yra agresyvūs vystytojai, kuriems svarbiausia pinigai ir nėra jokios meilės miestui. Mes bandome sutelkti jėgas ir paskatinti išmintingus vystytojus, kurie Kauną savo projektai papuoštų, o ne kurtų chaosą", – kalbėjo pašnekovas.

Vienu geriausių pavyzdžių, šiuo metu esamų Kaune, M.Kubilius įvardijo atnaujintas Šančių kareivines. Čia dalis pastatų buvo restauruota, dalis – pastatyta naujų.

Miestas – be objektų, kurie traukia žmones, yra niekas.

"Čia yra naujai suderėjusios statybos. Bus ir toliau projektas plėtojamas, nes jau yra poreikių plėsti mokyklą", – pridūrė jis.

Architektai vieningai tikina, kad Kauną ateityje papuoš dar keli objektai, kurie kol kas projektuojami – tai Mokslo sala bei M.K.Čiurlionio koncertų salė.

"Idėja suskamba vandenyje, o Kaunui tai labai svarbu ir gražina miestą. Tokie objektai savo idėja turtina Kauną", – sakė M.Kubilius.

"Kaunas išskirtinis, nes niekas neleistų statyti pastato saloje, bet kauniečiai pastatė. Niekas neleistų restauruoti pilies taip, kaip Kaunas padarė. Tai yra rimtas proveržis, kuriam reikia žmonių. Trūko vyšnios ant torto, bet savivaldybė paskelbė konkursus Mokslo salai ir naujam koncertų centrui. Miestas – be objektų, kurie traukia žmones, yra niekas. Jei mes turėsime objektų, kurie pritraukia ne tik miestiečius, bet ir svečius iš užsienio šalių, atsiras gyvybė. Tai didelis potencialas miestui atsisukti į upes", – įsitikinęs architektas G.Natkevičius.

Kauno autobusų stotis

Kauno technologijos universitete vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos "Ekologiška architektūra" metu architektai atkreipė dėmesį ir į dar vieną Kauno identitetą kuriantį objektą – autobusų stotį. Jos autorius Gintaras Balčytis tikino, kad kuriant ar renovuojant pastatą yra svarbu atsižvelgti į aplinkos, istorijos reikšmę, ją išsaugoti ir naujus pastatus ne sugriauti, o praturtinti.

"Įsivaizduokite, kas supa Kauno autobusų stotį. Iš vienos pusės – istorinės kapinės ir parkas, iš kitos pusės stovi didžiulė alkoholio gamykla, dar kitoje pusėje rasime turgų, geležinkelio stotį, vieną iš pagrindinių gatvių, daugybę skirtingų dydžių, stilių namų ir galiausiai keletą viešbučių. Tokioje chaotiškoje erdvėje reikėjo rasti veidą naujai stočiai. Ir tikiu, kad mums pavyko stotį padaryti jungiančiu komponentu, atnešančio tvarkos į šį chaosą", – konferencijoje sakė architektas.