R. KALANTOS AUKAI PAGERBTI KAUNE – „REQUIEM ŽUVUSIEMS UŽ LAISVĘ“

Prabėgus 51 metams po Romo Kalantos žūties, jo didvyrišką auką laisvės vardan ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią kauniečiams priminė „Requiem žuvusiems už Laisvę“.

Gėlės ant R. Kalantos paminklo Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje krito nuo pat ryto. Tuo metu žmonių lūpose nesiliovė skambėti prisiminimai apie pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvio mirtį. Kažkas apie gegužės 14-osios įvykius girdėjo iš artimųjų lūpų, kažkas matė savo akimis. Kai susidegino R. Kalanta, kaunietei Liudai buvo maždaug 11 metų. Tiesa, tada ji nelabai suprato, kas nutiko.

„Kiek pamenu, pro šalį šmėstelėjo žmogus – gyvas fakelas. Mama čiupo mane už rankos ir uždengusi akis greit nusitempė į šoną“, – prisiminimais dalijosi moteris. Drauge su ja į sodelį atkeliavusi kaimynė Viktorija džiaugėsi, kad tądien sugaišo pas močiutę, todėl muzikinio teatro sodelį kirto praėjus pusvalandžiui po tragedijos.

Vyčio Šulinsko nuotr.

„Mačiau žmonių susibūrimą, girdėjau, kad kažkas susidegino. Man kaip vaikui buvo šiurpu, bet įdomu“, – kalbėjo Viktorija, sekmadienio vidudienį į tą pačią vietą, kaip prieš 51 metus, atėjusi dėl dviejų priežasčių – tradiciškai padėti gėlės žiedą laisvės kovų simboliu tapusiam R. Kalantai ir pasiklausyti muzikos: roko operos „1972“ fragmentų ir Jaroslavo Cechanovičiaus „Requiem žuvusiems už Laisvę“.

Nors dažniausiai skamba lotynų kalba, bažnytinio žanro kūrinys prabilo lietuviškai – jautrias eiles sukūrė poetė Dalia Teišerskytė, drauge su kompozitoriumi sekmadienį atvykusi į Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelį. Dar prieš premjerą J. Cechanovičius pasakojo, kad parašyti „Requiem žuvusiems už Laisvę“ jį paskatino Lietuvos Sąjūdis ir 1991-ųjų sausio įvykiai. J. Cechanovičiaus requiem yra šešių dalių, maždaug pusvalandžio trukmės, todėl, anot jo, nevargina.

„Man asmeniškai šis kūrinys patinka ir yra svarbus. Nekantriai laukiu išgirsti naująjį variantą drauge su nuostabia Kauno valstybinio muzikinio teatro komanda“, – kalbėjo kompozitorius.

Vyčio Šulinsko nuotr.

Laukimas pasiteisino. Publika liko sužavėta tuo, ką išgirdo. Eidami pro šalį prie scenos stojo ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jaunimas.

„Skamba šiuolaikiškai. Malonu klausyti“, – gerų žodžių kūriniui negailėjo studentų pora.

Teatralizuotas misterijas atliko Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras ir choras, solistės Gitana Pečkytė, Gabrielė Bukinė ir Ieva Goleckytė drauge su berniukų ir jaunuolių choru „Varpelis“, vadovaujamu meno vadovų Gintarės Jurgilės ir Juliaus Šidlausko.