PASTATŲ FASADŲ TVARKYMUI KAUNAS SKIRS BEVEIK MILIJONĄ

Gražėjantys pastatai atkreipia ne vieno praeivio dėmesį. Kauno valdžia žada, kad kitais metais pastatų tvarkymui skirs dvigubai daugiau nei šiemet, tad suma gali siekti milijoną.

Gražėjantis miestas

Ne vienas kaunietis pastebėjo atnaujintus pastatus. Apšepusias sienas keičia naujai sutvarkytų pastatų sienos. Šiemet Kauno savivaldybė paskatino, kad pastatų savininkai norėtų atnaujinti sienas ir taip suteiktų grožio visam miestui.

„Parausdavome, jei turėdavome mieste svečių. Pasitikdavo ne tik nesutvarkytas Laisvės alėjos vidurys, bet ir nesutvarkyti pastatai. Todėl pritaikėme paprastą „botago ir meduolio“ principą – jei tvarkaisi, mes padedam, jei nesitvarkai – paimame botagą“, - kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Tokio vaizdo Kaune nebuvo nuo Nepriklausomybės pradžios. Be to, tai, kad judame tinkama linkme rodo ir tai, kad šiuo inovatyviu finansavimo modeliu jau domisi ir kiti Lietuvos miestai“, - antrino vicemeras Simonas Kairys.

Šiais metais pagal Kauno paveldotvarkos programą buvo atnaujinti 17 pastatų fasadai, šeši iš jų yra Laisvės alėjoje. Taip pat skirta pinigų vieno pastato projektavimui. Iš viso Kaunas skyrė 400 tūkst. eurų paramos. Ja galėjo pasinaudoti tiek privatūs pastatų savininkai, tiek ir įmonės, įsipareigodamos kitą pusę darbų kainos padengti už savo lėšas.

„Buvo skaičiuojama kvadratais ir pagal tai pasakyta, kiek miestas gali prisidėti, tačiau suma negalėjo viršyti 50 proc. Reikia pažymėti, kad sutartyje buvo nurodyta, kad savininkai gaus paramą tik tada, kai bus sutvarkytos pastato sienos, todėl jie įsipareigojo viską padaryti iki nustatyto laiko, kitaip būtų negavę iš miesto pinigų“, - sakė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas. Jis patikino, kad ši programa buvo skirta tik fasadų atnaujinimui, o kiti darbai į tai neįskaičiuoti.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Paragino ir kitus

Miesto atstovai surengė trumpą ekskursiją, kurios metu pristatė atsinaujinusius pastatus. S.Rimas pasakojo, kad Laisvės al. pradžioje sutvarkytiems pastatams skirta nuo 10 iki maždaug 70 tūkst. eurų. Buvo tokių, kurie šiemet nespėjo susitvarkyti reikiamų dokumentų, tačiau kitais metais tikrai miestas ir jiems išties paramos ranką ir pastatų fasadai bus atnaujinti. Tokiu miesto sprendimu džiaugėsi ir pastatų savininkai.

„Noriu pasidžiaugti tuo, kad apleistos vietos iš tiesų bunda. Miestas eina koja kojon su verslu ir privačiais pinigais, nes vien iš savo lėšų atnaujinti pastatus būtų labai brangu“, - kalbėjo pagal paveldotvarkos programą pastatų fasadų tvarkymo darbams pinigų iš miesto gavęs Laisvės al. 38 ir 40 pastatų savininkas Andrius Bagdonas.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas S.Rimas pastebėjo, kad programa paskatino ir kitų namų savininkus tvarkytis. Kai pamatė, kad kaimyno sienos atsinaujino, įvyko grandininė reakcija. Kai kurie savininkai nelaukė, kol miestas pabaksnos pirštu, todėl patys savo lėšomis atnaujino fasadą. Be to, jis pažymėjo, kad programa gali pasinaudoti ir kitų rajonų paveldinių pastatų savininkai, nes finansavimą gali gauti ne tik centrinės mesto dalies pastatai. Tačiau šiemet iš kitų rajonų nebuvo sulaukta nei vieno prašymo.

Soboro planai

Kultūros paveldo atstovai užsiminė, kad permainų laukia ir Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. Šiuo metu rengiami projektavimo darbai, o reali rekonstrukcija planuojama, kad prasidės kitąmet. Soboro sutvarkymui bus skirti europiniai ir miesto pinigai. Skaičiuojama, kad Kaunui prie rekonstrukcijos reikės prisidėti ne mažesne kaip 150 tūkst. eurų suma.

„Šiuo metu tvarkomos Soboro durys, todėl jos išvežtos. O dėl paties pastato rekonstrukcijos daugiau paaiškės atlikus tvarkybos darbų projektą“, - kalbėjo S.Rimas.

„Kauno diena“ primena, kad už šio objekto projekto rengimą yra atsakinga savivaldybės įmonė VŠĮ „Soboro projektai“. Iš pradžių tikėtasi, kad bažnyčios fasadas bus sutvarkytas iki Laisvės alėjos rekonstrukcijos pirmojo etapo pabaigos, tačiau laiku nebuvo sutvarkyti reikalingi dokumentai, todėl dabar sakoma, kad tvarkymo darbai gali prasidėti tik kitais metais.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Turtingas miestas

S.Rimas tvirtai pasisakė, kad Kaunas yra tikrai turtingas miestas. Jo teigimu, Kaunas ne tik turi virš 1200 paveldo saugomų objektų mieste, bet gali ir suteikti paramą.

„Šiemet Kaunas iš visų skyrė daugiausiai pinigų paveldo išsaugojimui. Kaunas turtingas kultūriniu paveldu, juk tai, kas autentiška, visada bus vertinga. Tai didelis turtas, bet kartu ir iššūkis, bet miestas ištiesė pagalbos ranką, nes Laisvės al. esantys pastatai dėl įstatymo spragų negalėjo gauti finansavimo iš Vyriausybės“, - sakė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Kaune iš visų saugomų objektų, tik 300 turi valstybės saugomų objektų statusą ir gali sulaukti finansavimo iš Kultūros ministerijos, tačiau suma, kuri šiemet buvo skirta paveldo išsaugojimui – tik 2,41 mln. eurų. Šie pinigai paskirstyti visos Lietuvos paveldo objektams. Kaune tik du objektai šiemet gavo valstybės paramą.

Komendanto rūmams, esantiems Gedimino g. 25, buvo skirta beveik 45 tūkst. suma. Fredos dvaro tvarkybos darbų programai vyriausybė skyrė 21 tūkst. eurų, o kiti objektai palikti toliau merdėti. Tuo tarpu Kaunas šiemet jau skyrė 400 tūkst. eurų, o kitais metais planuojama skirti dvigubai daugiau.

„Sieksime kitais metais paveldotvarkos programai iš miesto biudžeto skirti bent 800 tūkst. eurų. Jei pasiseks, skirsime ir milijoną. Taip ir žmonėms palengviname naštą tvarkant pastatų fasadus, tiek ir patiems nereikia visko tvarkyti savo lėšomis“, - kalbėjo miesto vadovas V.Matijošaitis.

Vilmanto Raupelio nuotr.