VIEŠOJO SAUGUMO TARNYBOS JUBILIEJUS – BE ĮKŪRĖJO

Viešojo saugumo tarnyba (VST) mini 25-ąsias įkūrimo metines. Šios tarnybos pamatus padėjo Kaune įkurtas buvęs vidaus tarnybos pirmasis pulkas ir jam vadovauti paskirtas tuomet pulkininkas dabar jau į atsargą išėjęs generolas Sergejus Madalovas.

Įkūrėjas pamirštas?

Vakar atsiliepęs telefonu S.Madalovas, kaip visada optimistiškai raportavo: "Gyvenu normaliai." Generolas kiek sukluso priminus apie artėjančias VST metines ir pataisė: "VST įkurta tik 2007 m. Vidaus tarnybos pirmajam pulkui 25-eri."

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. ir iškilus klausimui, kas užtikrins valstybėje atliekančių bausmę nuteistųjų apsaugą įkalinimo įstaigose, jų konvojavimą, nuteistųjų riaušių malšinimą, pabėgusiųjų paiešką, buvo iškeltas uždavinys sukurti vidaus tarnybos dalinius. 1991 m. spalio 18 d. buvo sukurtas vidaus tarnybos pirmasis pulkas, kurio vadu paskirtas vidaus tarnybos pulkininkas S.Madalovas.

Pernai į atsargą išėjęs svarbios Lietuvai tarnybos įkūrėjas neslėpė nesulaukęs šiai progai paminėti jokio kvietimo ar sveikinimo iš dabartinių tarnybos vadų, Vidaus reikalų ministerijos, po kurios sparnu glaudžiasi VST. "Matyt, jie taip diplomatiškai mane sveikina, kad aš neatvykčiau", – pajuokavo S.Madalovas. Generolas neslėpė kartėlio, kad prieš pat jam išeinant į atsargą pernai vasarą buvo mesti kaltinimai saviškių protegavimu.

"Tokie kaip mano žentas tada 1991 m. savanoriais atėjo tarnauti Lietuvai iš idėjos. Šauktinių nebuvo, nebuvo iš kur paimti karių. Turėjome 300 kalašnikovų ir raudoną man skirtą žiguliuką", – sunkius laikus prisiminė pirmojo pulko vadas.

Pradėjo nuo nulio

Tarnybos Lietuvoje metus generolas prisimena kaip sunkius, įdomius ir prasmingus. Čečėnų kilmės karininkas prieš priimdamas pasiūlymą vadovauti pirmajam pulkui pirmiausia sulaukė savo tėvo pritarimo: "Numirk už Lietuvą."

S.Madalovas nedramatizuoja, tačiau ir negražina – pradžia buvo labai sunki. Pats važinėjo po Lietuvą ir ragino jaunuolius, vyrus tapti savanoriais. Surinko, tačiau beveik 1,5 tūkst. savanorių pirmojo pulko karių net neturėjo kur apgyvendinti. Apie 200 apgyvendino Kaune, Žeimenos gatvėje, buvusiame kariniame dalinyje. Kadangi Pravieniškių kolonijoje nuo alkoholizmo gydomiems nuteistiesiems buvo pastatytas naujas pastatas, pirmajam pulkui atidavė senąjį.

"Tame pastate buvo gydoma apie 300 nuteistųjų. Aš sutalpinau per tūkstantį karių. Maistą kariams virėjos gamino lauko sąlygomis", – raudonos nuo šalčio moterų rankos dar dabar vado atmintyje.

"Neturėjome šaudyklos. Suradome vietą karjeruose netoli Pravieniškių ir ten vykdavo šaudymo pratybos. Išbaidėme visus žvėris, dar dabar Pravieniškių medžiotojai ant manęs pyksta", – buvusia kasdienybe dalijosi S.Madalovas.

Egzaminas išlaikytas

Pasak generolo, neatsitiktinai pirmasis pulkas buvo kuriamas Kaune. "Čia Lietuvos centras, toliau nuo valstybinės sienos. Be to, iš Kauno greičiau pasiekiamos kituose Lietuvos miestuose esančias įkalinimo įstaigos", – pasirinkimą motyvavo S.Madalovas.

Laikas buvo įtemptas. Rusijos kariuomenė dar buvo nepalikusi Lietuvos, tačiau žinojimas, kad ją bet kada gali atšaukti, reiškė, jog įkalinimo įstaigos lieka be apsaugos. Kas tada, jei rusai viską meta ir išeina? Šią situaciją žinojo ir nuteistieji. Juos lankė dar kitos mintys – išeidami sušaudys. Bruzdėjimas ir įtampa tvyrojo ir vienoje, ir kitoje spygliuotos sienos pusėje.

Visam gyvenimui S.Madalovui įsirėžė pirmosios riaušės Pravieniškėse – iššūkis tik įkurtam dar neapsiplunksnavusiam pulkui. "Apsiėjome be kovos, ginklų, sužeistųjų ir aukų. O ir nebūtume galėję kovoti, nes ginklų dar neturėjome. Į tas riaušes vyko vienas šarvuotis, nes tik tiek ir turėjome", – prisiminimais dalijosi generolas.

Pirmajam pulkui įžengus į spygliuota viela aptvertą Pravieniškių teritoriją, vienas nuteistasis pasidavė kariams. Kiti nesiryžo priešintis. Vadas dar ir šiandien jaučia pasididžiavimą, kad jo pulkas pirmąjį egzaminą, kuriam praktiškai nespėta pasirengti, išlaikė pačiais aukščiausiais balais.

Svarbiausia – idėja

"Mane kritikuoja, kodėl VST nebuvo europietiškos karinės technikos. Situacija tais 1991 m. buvo neeilinė. Vieną šarvuotį padovanojo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, o kitą atėmėme iš tokių banditų prie banko. Taip visaip rankiojomės techniką. Važiuoti tai reikėjo, riaušės tai vienoje, tai kitoje kolonijoje, o transporto nėra ir galimybių įsigyti nėra. Už centus pirkome nurašytą techniką ir patys remontavome", – dėstė S.Madalovas.

Generolas buvo atviras, jei būtų davę lėšų – būtų ir ta moderni technika, negi kas nori būti pats sau priešu. Vis dėlto realybė buvo kita. Darbo santykių pagrindas buvo idėja tarnauti nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai.

"Tai ir yra pagrindinis pasikeitimas tarnyboje – anuomet dirbta iš idėjos, šiandien pagal santykį – kiek moki, taip ir dirbu. Jei moki gerai – dirbu gerai, jei moki mažai – dirbu mažai", – 25 metų pokyčių mozaiką dėliojo generolas.

S.Madalovas tvirtino nelaikantis pykčio dėl išlieto purvo jo vardu. Jis žino, kad parengė tvirtą ir patikimą profesionalų būrį, o kariai iki šiol dažnai jį vadina Batia (Tėvu – aut. past.) "Kaip Jėzus Kristus pasakė – padarei gera, mesk į jūrą ir užmiršk", – tokiu moto šiandien gyvena vidaus tarnybos pirmojo pulko 25 metų įkūrimo metines minintis tarnybos įkūrėjas generolas S.Madalovas.