Sekmadienio rytą didelis būrys kauniečių dviračių žygiu pažymėjo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 83-ąsias metines. 1933 m. liepos 17 d. „Lituanica“, kuria aviatoriai įveikė Atlantą, sudužo nepasiekusi Kauno.

Pirmieji dviratininkai prie S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pradėjo rinktis dar apie 9 valandą ryto. Išklausę instruktažą ir padėję gėlių Aviatorių memoriale, didele vilkstine jie leidosi į žygį aplink Kauno fortus.

Žygio tikslas buvo aplankyti tris – I, II ir III – fortus, išsidėsčiusius aplink Aleksotą. Visas maršruto ilgis sudarė apie 14 km, su nemažomis įkalnėmis ir nuokalnėmis.

Tarp daugiau nei šimto dalyvių buvo įvairaus amžiaus dviratininkų, bet jiems ši kelionė neturėjo būti labai sudėtinga, nes buvo apstu pažintinių sustojimų. Pirmasis jų – Aleksoto apžvalgos aikštelėje, po to Šaulių parke ir visuose fortuose.

Vis dėlto buvo ir dviratininkų iš Vilijampolės, Karmėlavos, kuriems ne tik reikėjo atminti iki Aleksoto, bet ir grįžti namo. Taip pat dalyvavo ir iš kitų miestų atvykę dviratininkai – Marijampolės ir Alytaus. Tuo labai džiaugėsi Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.

„Aleksotas yra Lietuvos aviacijos lopšys. Džiugu, kad šis žygis tęsiasi, auga ir jame dalyvauja žmonės iš visos Lietuvos“, – sakė ji.

Žygį vedė III forto įgulos vadas bei asociacijos „Kauno tvirtovė“ valdybos narys Ovidijus Jurkša, kuris poilsio minutes užpildė pasakojimais ne tik apie fortus, bet ir apie aviaciją.

„Liepos vidurys – tarsi magiškas  Lietuvos aviacijai. Tada skrido ne tik Darius ir Girėnas, bet tomis pačiomis dienomis pirmiesiems skrydžiams pakilo ir lietuviškas „ANBO IV“ žvalgybinis lengvasis bombonešis“, – pasakojo istorikas.

Tai buvo jau penkioliktasis Aleksoto bendruomenės ir seniūnijos organizuotas žygis. Prie jo šiemet prisijungė ir Aleksoto šaulių būrys, jie po žygio suorganizavo kareiviškos košės katilą dalyviams.