Tyčiniu nužudymu kaltinta Danutė Jurkevičienė penktadienį vėlavo į nuosprendžio paskelbimą – stengėsi atidėti šį neišvengiamą momentą iki paskutinės sekundės. "Labai bijau!" – prisipažino ji, po kelių minučių išgirdusi, kad yra antrą kartą išteisinama, nes tai buvo būtinoji gintis.

Kliudė širdį

Išklausyti jos bylą nagrinėjusio Kauno apygardos teismo teisėjo Viktoro Preikšo sprendimo 61-ų D.Jurkevičienė atėjo nešina iškalbingo dydžio krepšiu. Prokuroras siūlė ją pasiųsti už grotų vienuolikai metų.

Išgirdusi, kad byla nutraukta, o joje pareikštas daugiau kaip 30 tūkst. eurų ieškinys paliktas nenagrinėtas, D.Jurkevičienė sunkiai tramdė emocijas. "Labai palengvėjo", – sakė ji, nesuvaldydama ašarų. Pradėjusi pasakoti ketverių metų senumo istoriją, dėl kurios ji tiek laiko mynė teismų slenkstį – kurį laiką net buvo vežiojama į jų posėdžius su antrankiais, D.Jurkevičienė jau pro ašaras nebegalėjo kalbėti.

"Per šitą bylą likau be akies – iki šiol ja nematau. Taip tada buvau sužalota, kai tas, kurio nužudymu buvau kaltinama, grasindamas mane išžaginti, trenkė mano galvą į stalą. Tada gindamasi pagriebiau iš kriauklės stalo įrankius ir sviedžiau į jį. Tačiau tikrai nedūriau jam peiliu", – prisiekinėjo D.Jurkevičienė.

Ekspertai konstatavo, kad už išžaginimą jau teistas 54-erių S.B., rastas nebegyvas su vienomis trumpikėmis, buvo nužudytas vieninteliu peilio dūriu į širdies plotą.

Bėgo nuo šalčio

"Tai galėjo padaryti ir kitas asmuo, kuris išsinešė ir nusikaltimo įrankį. Peilio, kuriuo buvo nužudytas S.B., rasti nepavyko. Be to, mano ginamoji teigia girdėjusi, kaip S.B. ją dar vijosi. O jo kūnas su durtine žaizda krūtinėje buvo rastas tik ryte", – pakartojo "Kauno dienai" savo argumentus, kuriais remiantis, prašė teismo D.Jurkevičienę išteisinti, jos advokatas Vytautas Gustas.

Anot V.Gusto, šis sunkus įtarimų šešėlis ant jo ginamosios krito dėl to, kad ši "gyvenimo vėtyta ir mėtyta".

Pasak pačios D.Jurkevičienės, likimas suvedė ją su S.B. po to, kai, antstolio reikalavimu, ji per dvi dienas turėjo su šešiolikmečiu sūnumi už skolas išsikraustyti iš buto M.K.Čiurlionio gatvėje. Tada jie prisiglaudė tame pačiame Kauno geležinkelio stoties rajone esančiose apleistose buvusios įmonės patalpose. Dalį vieno jos cecho D.Jurkevičienė pavertė savo būstu ir sargavo kaimynystėje įrengtoje dažasvydžio zonoje.

Žiemą tekdavo šalti, todėl ji ir susidomėjo pažįstamos pasiūlymu vos už 100 litų per mėnesį išsinuomoti butą Vilijampolėje – A.Strazdo gatvėje, kurio šeimininkas esą ieško patikimo žmogaus.

Pateko į spąstus

Apie tai, kad esą nuomininkės ieškantis S.B praleido keliolika metų už grotų – už išžaginimą, o išėjęs į laisvę, anot kaimynų, ir toliau darė tokius pačius nusikaltimus, už kokį kalėjo, D.Jurkevičienė sužinojo jau po to lemtingo vakaro, atvedusio ją pačią į teisiamųjų suolą.

Teisme ir žiniasklaidai ji pasakojo, kad, tada nuvykusi į nuomojamą butą, aptiko išgertuvių pėdsakus. Siūlė pilstuko šeimininkas ir jai. Tačiau ji išgėrusi tik puodelį alaus.

Po to, paprašęs iškepti jam kotletų – esą turi vykti vakare į komandiruotę, S.B. kažkur išėjo, užrakindamas virtuvėje šeimininkaujančią nuomininkę. Jis grįžo tik po gero pusvalandžio – jau gerokai įkaušęs. Ir, nusimovęs kelnes, pradėjo priekabiauti prie viešnios. Ši teigia S.B. atstūmusi, tuo pažadindama jame žvėrį. Čiupęs už plaukų, buto šeimininkas pradėjo daužyti jos galvą į stalą. Šios egzekucijos padarinius D.Jurkevičienė tikina jaučianti iki šiol.

Galiausiai ištrūkusi ji užsidarė tualete. Ir, S.B. kiek nurimus, mėgino sprukti laukan. Tačiau buto šeimininkas jos taip lengvai neišleido. Tada ji ir pamatė į kriauklę sudėtus stalo įrankius. Sviedusi juos į S.B., D.Jurkevičienė sako girdėjusi, kaip vyras pradėjo plūstis. Tačiau ji neatsisukdama nėrė pro duris, dar girdėdama, kaip S.B. ją vejasi. Pabėgusi nuo S.B., D.Jurkevičienė teigia dar kurį laiką slėpusis krūmuose.

Praeities šešėlis

Anot D.Jurkevičienės, kad kitą rytą kaimynas rado S.B. negyvą, ji sužinojo tik po vienuolikos mėnesių. Kai grįžusią atgal į Kauno geležinkelio stoties rajoną ją po kurio laiko susirado ir pakvietė pokalbio Kauno policijos kriminalistai.

Pastarieji atsekė D.Jurkevičienės pėdsakais pagal DNR, aptikto S.B. bute, tyrimus. D.Jurkevičienės DNR pareigūnai turėjo, tirdami kitą, prieš kelerius metus iškeltą bylą.

Tačiau, anot D.Jurkevičienės advokato, šis DNR patvirtina tik viena – kad jo ginamoji buvo S.B. bute, o to ši ir neneigia.

"Bandyta sukurpti bylą iš D.Jurkevičienės praeities skeveldrų, ypač naudojantis tuo, kad ji neblaivi jau buvo kažką sužalojusi", – įsitikinęs išteisintosios advokatas. Iš tikrųjų, prašydamas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės, prokuroras grindė būtinumą įkalinti D.Jurkevičienę, piešdamas neigiamą jos paveikslą – teista, nors teistumas ir išnykęs, ne kartą bausta administracine tvarka, būdama neblaivi yra linkusi į agresyvų elgesį, nusikaltimo, kuriuo kaltinama, metu niekur nedirbo, neturėjo gyvenamosios vietos.

Grėsė nemažas ieškinys

Vis dėlto vakar teismas antrą kartą konstatavo, kad D.Jurkevičienė veikė būtinosios ginties sąlygomis ir jos ribų neperžengė.

Pirmą kartą tokią išvadą padarė šią bylą nagrinėjęs dabartinis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys. Tada D.Jurkevičienei, vežiotai į teismo posėdžius iš Tardymo izoliatoriaus, kuriame ji praleido pusantrų metų, antrankiai buvo nuimti teismo salėje.

Ir tada ją įkalinti vienuolika metų siūlęs prokuroras šį nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui. Šis, atsižvelgęs į prokuroro argumentus, grąžino bylą Kauno apygardos teismui svarstyti iš naujo. Tačiau vakar vėl paskelbta D.Jurkevičienę išteisinanti nutartis.

Šiandien ji glaudžiasi Šančiuose – vieno iš trijų savo sūnų šeimos bute ir dirba "Kauno švaroje" valytoja.

Dvi S.B. seserys norėjo, kad joms būtų priteistos iš D.Jurkevičienės ne tik brolio laidotuvių išlaidos, bet ir beveik 29 tūkst. eurų (100 tūkst. litų) moralinis atlygis. "Tiek jos prašė iš manęs už prarastą tarną dirbant ūkio darbus, nors nelabai norėjo šį, grįžusį iš kalėjimo, įsileisti į savo namus", – liejo nuoskaudas išteisintoji.

Tarp aukų – ir kaimynė

Tik prasidėjus teismų maratonui, D.Jurkevičienė sako sužinojusi, kad ji buvo ne pirmoji S.B. į aukas nusižiūrėta moteris.

Teisme parodymus davė dar viena jo kaimynė, kuriai S.B. kažkada taisė durų spyną, o po to paprašė, kad ji padėtų jam pakabinti užuolaidas. Tada S.B. ir išžagino šią pusamžę kaimynę.

"Aš šitiek laiko buvau verčiama prisiminti tą košmarą, iš kurio vos pavyko ištrūkti gyvai. Iki šiol, važiuodama pro Vilijampolę, sunkiai tramdau jaudulį, viską išgyvendama iš naujo", – po antro išteisinamojo nuosprendžio guodėsi D.Jurkevičienė.

Ar ją įkalinti siūlęs prokuroras vėl skųs teismo nutartį nutraukti bylą, sužinoti nepavyko. Išklausyti teismo sprendimo jis neatvyko – kolegų teigimu, greičiausiai turėjo dalyvauti kitos bylos nagrinėjime.