ATSARGIAI, KLAIPĖDOJE GRIŪVA BALKONAI

Prakiurę ir trupantys balkonai Klaipėdos centre jau ne juokais baugina praeivius. Baiminamasi, kad avarinės būklės konstrukcijos vieną dieną nukris ir mirtinai sužalos praeivius. Neatidėliotinus remonto darbus vilkina patys gyventojai, kurie nesutinka mokėti už tai, kuo negali pasinaudoti.

"Gali ką nors užmušti"

"J.Janonio gatvėje ties 14-uoju namu geriau nevaikščioti, nes darosi per daug pavojinga. Bet kuriuo metu ant galvos gali užkristi plyta, atraiža ar betoninis blokas ir ką nors užmušti. Negi veiksmų bus imtasi tik tada, kai įvyks skaudi nelaimė? Kiek dar paprasčiausiai lauksime?" – susirūpinimą reiškė viena klaipėdietė.

Ji pasakojo savo akimis mačiusi, kaip prieš daug metų Klaipėdos senamiestyje Jūros šventės metu balkonas su vyru nukrito tiesiai ant žmonių minios.

Esą tas pats scenarijus gali pasikartoti ir ties J.Janonio gatvės senos statybos namu.

"Iki pat šiandien prisimenu tą šiurpų vasaros įvykį. Panikos apimti žmonės apspito kraujo balą, kažkas dar bandė pajudinti ant asfalto ištiškusį vyro kūną. Vaizdas išties buvo kraupus. Netrukus atlėkė greitoji pagalba ir išsivežė sužeistąjį, vargu ar jis išgyveno. Tai – apsileidimo ir namo nepriežiūros pasekmė, o kalti patys žmonės, kurie atsisako mokėti už balkono remontą", – įsitikinusi pašnekovė.

Mokestis už orą?

Keičiant balkonus daugiabutyje, už šiuos darbus turi mokėti visi, net ir tie gyventojai, kurie balkonų neturi.

Dėl to kyla didelės aistros. Panašiai nutiko ir su minėtu J.Janonio gatvės namu.

"Nesuprantu, kodėl turėčiau prisidėti, jei neturiu balkono? Sąskaita už remonto darbus ateis tokia pati, kaip ir kitiems, nors man iš to – jokios naudos. Nesąžininga. Tegul remontuojasi tie, kuriems reikia. Aš čia niekuo dėta", – nukirto J.Janonio gatvėje gyvenanti klaipėdietė.

Taip mąsto dauguma daugiabučiuose namuose gyvenančių žmonių.

"Šis klausimas turi būti užduodamas Seimui. Kokius įstatymus priėmė, tokius ir turime", – gyventojų įtūžį atrėmė Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Protestuoja bergždžiai

Nors kai kurie kategoriškai nesutinka mokėti už balkono remontą, įstatymai lygūs visiems.

"Daugiabučių namų administratorių, bendrijų techninės priežiūros specialistai privalo laiku pastebėti ir tvarkyti kritinės būklės balkonus", – atkreipė dėmesį G.Pocius.

Vedėjo teigimu, įstatymais nustatyta, kad balkonas – bendro naudojimo konstrukcija.

Tai reiškia, kad lėšos už to bendro naudojimo objekto remontą yra dengiamos visų namo gyventojų bendra sąskaita.

Todėl avarinės būklės balkonai Klaipėdos centre neišvengiamai bus tvarkomi.

"Netrukus prasidės daugiabučio J.Janonio gatvėje 14 renovacija. Praeis apskundimo periodas ir po savaitės kitos turėtume startuoti, jau yra parinktas rangovas", – tvirtino įmonių "Vitės valdos" ir "Debreceno valda" direktorius Vaidas Barakauskas.

Reikia taikyti prievartą

"Gyventojus informavome, kad situacija išties prasta – reikia ne tik balkonus, bet ir namo fasadą remontuoti. Galiausiai buvo pritarta renovacijai", – pastebėjo direktorius.

Esą neturintieji balkonų dažnai atsisako finansiškai prisidėti prie nepigaus remonto.

Pinigų gailima net saugumo labui.

Tokiais atvejais, V.Barakausko žodžiais, taikoma prievarta.

"Nori to ar ne, bet grėsmę keliančius balkonus būtina sutvarkyti. Žmonės įsivaizduoja, kad tai padaryti turi pats buto savininkas. Juk pavojus kyla ne jam, o visiems aplinkiniams. Kai nepavyksta susitarti, remontas atliekamas prievartos būdu. Tokių atvejų būna nemažai. Ir J.Janonio 14-ajame name nė vienas pirmojo aukšto gyventojas neturi balkono. Tas nepasitenkinimas kyla nuolat, bet mūsų darbas yra aiškinti Civilinio kodekso nuostatas, kad balkonas yra bendras turtas", – pakartojo V.Barakauskas.

Brangus malonumas

Balkonų remontas nėra pigus. Kiekvienam gyventojui konkreti suma skaičiuojama pagal jo turimo buto plotą.

"Kaina priklauso nuo namo dydžio, buto ploto ir kitų dalykų. Tai iš tiesų yra brangus malonumas", – teigė įmonių "Vitės valdos" ir "Debreceno valda" direktorius V.Barakauskas.

Įvykus nelaimei už padarytus nuostolius atsako daugiabučio valdytojas, tai yra įmonė, prižiūrinti bendro naudojimo objektus.

"Jei gyventojai eina su šakėmis prieš ir liepia nelįsti prie jų turto, raštu pasirašomas atsisakymas remontuoti. Tokiu atveju atsakomybė tenka patiems gyventojams. Taip yra buvę prieš keletą metų Vilniuje. Kai nukrito balkonas ir žuvo močiutė, atsakingas už nelaimę buvo ne namo administratorius", – pasakojo pašnekovas.

Nesutarimo su gyventojais atveju numatomas ir kitas drastiškas scenarijus – pašalinti balkoną jo neatstatant.

Šiuo atveju žmonės irgi neišvengia nuostolių, nes krenta turimo nekilnojamojo turto vertė.

"Tikslių aplinkybių neprisimenu, bet žinau, kad buvo toks atvejis Danės gatvėje, kai teko panaikinti balkoną", – atsiminė savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas G.Pocius.

"Statybos reglamentavimo požiūriu tai yra blogas sprendimas. Jis priimamas tik kritiniais atvejais, kai nebeįmanoma suremontuoti balkono, o pastatyti naują kainuoja sunkiai protu suvokiamą sumą", – pastebėjo V.Barakauskas.

Nuosavybė ir mokestis

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, norėdami remontuoti namų valdos ar bendrijos administruojamą daugiabutį, gyventojai turi gauti specialų sutikimą.

Reikia ir gyventojų daugumos balsų.

Pagal įstatymus ir teisės aktus kiekvieno buto savininkas yra viso pastato bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių tinklų bendraturtis.

Jei objektai yra avarinės būklės ir kelia grėsmę aplinkiniams, jų remontas yra atliekamas privaloma tvarka.

Kadangi ir laikančioji balkono konstrukcija, ir balkono atitvarai (fasado elementai) yra priskiriami bendram namo turtui, suma už balkono remonto darbus, nepaisant to, gyventojai naudojasi bendra nuosavybe ar ne, yra priskiriama daugiabučio butų savininkams, atsižvelgiant į jų turimą nuosavybės plotą.