KLAIPĖDOJE – JŪRINIO SAVARANKIŠKUMO NAIKINIMO METAS

Dažnai kyla klausimas, ar yra Klaipėdoje jūrinė bendruomenė, ar daroma tiesiog taip, kaip nurodo valdžia iš Vilniaus ar to norisi ambicijų apimtiems vietiniams vadams.

Jūrininkų ligoninės analogija

Prieš kurį laiką kažkada už žvejų ir Lietuvos jūrinio sektoriaus pinigus pastatyta Jūrininkų ligoninė Klaipėdoje kėlė didelį susižavėjimą. Tai buvo aukščiausio lygio naujausią įrangą turėjusi ligoninė.

Jau ir seniau Klaipėdoje buvo bandymų ją prijungti prie kito medicinos padalinio. Tuo metu Klaipėdoje dar buvo jūrinė bendruomenė, kuri aiškiai pasisakė, kad nenori, jog būtų naikinamas Jūrininkų ligoninės pavadinimas.

Dabartinė valdžia ėmėsi Klaipėdos ligoninių pertvarkos ir jokios reakcijos dėl Jūrininkų ligoninės pavadinimo keitimo iš jūrinės bendruomenės nesulaukė.

Todėl palyginti lengvai Jūrininkų ligoninė prarado savarankiškumą, tapo Klaipėdos universiteto ligoninės filialu. Tiesa, pavadinimas „Jūrininkų ligoninė“ lyg ir liko. Buvusi ligoninė vadinama taip – VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialas Jūrininkų ligoninė.

Guodimasis: kai Jūreivystės mokykla taps Vilniaus įstaigos filialu, jos bazė vis tiek liks Klaipėdoje. / LAJM nuotr.

Jautėsi nepakankamai įvertinta

Buvusios savarankiškos Jūrininkų ligoninės pavadinime dar išliko dalis senojo jos pavadinimo. Minima ir Klaipėda, tai apibrėžia, kur yra ši ligoninė.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pavadinime po jos jungimosi žodžio „Klaipėda“ nebus. Valdžios spausta jungtis prie Klaipėdos universiteto, pati Jūreivystės mokykla pasirinko jungimąsi prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Kyla klausimas, kaip po tokio jungimosi vadinsis ši mokykla. Vilniaus Gedimino technikos universiteto filialas Jūreivystės mokykla? O gal Vilniaus Gedimino technikos universiteto filialas Jūreivystės akademija? Aliuzija į tai, kad Jūreivystės mokykla Klaipėdoje nepakankamai įvertinta, jai nesuteiktas akademijos statusas, nors panašios jūrininkų rengimo aukštosios mokyklos daugelyje Europos šalių vadinamos akademijomis.

Apie tai, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla nepakankamai įvertinta Klaipėdoje ir regione, yra kalbėjęs jos vadovas Vaclavas Stankevičius.

Jūreivystės mokyklos jungimasis prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto sukėlė diskusijų bangą Klaipėdoje. Nemaža dalis žmonių, tarp jų ir jūrininkų, jūrų verslo atstovų, pasisakė prieš jungimąsi prie Vilniaus mokymo įstaigos, nors ši ir esanti stipri. Baiminamasi, kad nuo pokario laikų savarankiškai Klaipėdoje veikusi jūrininkų rengimo mokykla gali ištirpti. Įvardinta, kad kartu su Jūreivystės mokyklos jungimusi prie Vilniaus aukštosios mokyklos iš Klaipėdos slysta dalis jos jūrinės tapatybės.

Į diskusiją įsitraukė ir Klaipėdoje rinkti Seimo nariai. Anot Audriaus Petrošiaus, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimasis su Vilniaus Gedimino technikos universitetu yra klaida, nes Klaipėda tarsi tampa Vilniaus filialu. Jis ragino Jūreivystės mokyklą jungti prie Klaipėdos universiteto. Tai neva būtų leidę Klaipėdos regiono politikams ir jūrų verslui siekti ambicingesnių rezultatų.

Seimo narė Ligita Girskienė siūlė palikti ramybėje Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir gerbti jos apsisprendimą. Ji pripažino, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla politikų tarsi buvo prievartaujama jungtis prie Klaipėdos universiteto. Anot L. Girskienės, nors jūrinio sektoriaus atstovai prieštaravo Jūreivystės mokyklos prisijungimui prie Vilniaus įstaigos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje sudaryta speciali komisija tam pritarusi.

Iš Klaipėdos slysta dalis jos jūrinės tapatybės.

Lėmę asmeniniai interesai

Žvelgiant iš Klaipėdos pozicijų, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimasis su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, nors tai iš dalies lėmė ir panašios mokymo programos, atrodo tarsi išdavystė.

Nors Jūreivystės mokykla ir liks Klaipėdoje tose pačiose patalpose, toje pat mokymo bazėje, bet teoriškai ji jau lyg ir nebebus Klaipėdoje. Seimo narys A. Petrošius pastebėjo, kad tiek akademijos statuso suteikimui, tiek magistrantūros programų diegimui, tiek galimybei studijuoti doktorantūroje jungimosi prie Vilniaus aukštosios mokyklos nereikėjo. Jis linkęs manyti, kad jungimąsi galėjo lemti asmeniniai interesai, vidinis atskirų asmenų menkavertiškumo jausmas, siauros ambicijos.

Vertėtų prisiminti ir tai, kad dar tuo laiku, kai Susisiekimo ministerijai kurį laiką vadovavo Rokas Masiulis, buvo bandymų jūrininkų rengimą ir egzaminavimą iš Klaipėdos perkelti į Kauną. Tuomet sukilo jūrininkai ir bandymas iš Klaipėdos išstumti jūrinį mokslą baigėsi.

Dabar jau aišku, kad Jūreivystės mokyklos jungimosi proceso prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto sustabdyti nebepavyks. Per pastaruosius metus ir jūrinė bendruomenė yra gerokai susilpnėjusi, ir pagarba valdžioje esantiems politikams sumenkusi, ir požiūris į Klaipėdą kaip uostamiestį, jo jūrinę tapatybę gerokai keičiasi.