Jūrininkų ligoninės analogija

Prieš kurį laiką kažkada už žvejų ir Lietuvos jūrinio sektoriaus pinigus pastatyta Jūrininkų ligoninė Klaipėdoje kėlė didelį susižavėjimą. Tai buvo aukščiausio lygio naujausią įrangą turėjusi ligoninė.

Jau ir seniau Klaipėdoje buvo bandymų ją prijungti prie kito medicinos padalinio. Tuo metu Klaipėdoje dar buvo jūrinė bendruomenė, kuri aiškiai pasisakė, kad nenori, jog būtų naikinamas Jūrininkų ligoninės pavadinimas.

Dabartinė valdžia ėmėsi Klaipėdos ligoninių pertvarkos ir jokios reakcijos dėl Jūrininkų ligoninės pavadinimo keitimo iš jūrinės bendruomenės nesulaukė.

Todėl palyginti lengvai Jūrininkų ligoninė prarado savarankiškumą, tapo Klaipėdos universiteto ligoninės filialu. Tiesa, pavadinimas „Jūrininkų ligoninė“ lyg ir liko. Buvusi ligoninė vadinama taip – VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialas Jūrininkų ligoninė.

Guodimasis: kai Jūreivystės mokykla taps Vilniaus įstaigos filialu, jos bazė vis tiek liks Klaipėdoje. / LAJM nuotr.

Jautėsi nepakankamai įvertinta

Buvusios savarankiškos Jūrininkų ligoninės pavadinime dar išliko dalis senojo jos pavadinimo. Minima ir Klaipėda, tai apibrėžia, kur yra ši ligoninė.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pavadinime po jos jungimosi žodžio „Klaipėda“ nebus. Valdžios spausta jungtis prie Klaipėdos universiteto, pati Jūreivystės mokykla pasirinko jungimąsi prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Kyla klausimas, kaip po tokio jungimosi vadinsis ši mokykla. Vilniaus Gedimino technikos universiteto filialas Jūreivystės mokykla? O gal Vilniaus Gedimino technikos universiteto filialas Jūreivystės akademija? Aliuzija į tai, kad Jūreivystės mokykla Klaipėdoje nepakankamai įvertinta, jai nesuteiktas akademijos statusas, nors panašios jūrininkų rengimo aukštosios mokyklos daugelyje Europos šalių vadinamos akademijomis.

Apie tai, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla nepakankamai įvertinta Klaipėdoje ir regione, yra kalbėjęs jos vadovas Vaclavas Stankevičius.

Jūreivystės mokyklos jungimasis prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto sukėlė diskusijų bangą Klaipėdoje. Nemaža dalis žmonių, tarp jų ir jūrininkų, jūrų verslo atstovų, pasisakė prieš jungimąsi prie Vilniaus mokymo įstaigos, nors ši ir esanti stipri. Baiminamasi, kad nuo pokario laikų savarankiškai Klaipėdoje veikusi jūrininkų rengimo mokykla gali ištirpti. Įvardinta, kad kartu su Jūreivystės mokyklos jungimusi prie Vilniaus aukštosios mokyklos iš Klaipėdos slysta dalis jos jūrinės tapatybės.

Į diskusiją įsitraukė ir Klaipėdoje rinkti Seimo nariai. Anot Audriaus Petrošiaus, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimasis su Vilniaus Gedimino technikos universitetu yra klaida, nes Klaipėda tarsi tampa Vilniaus filialu. Jis ragino Jūreivystės mokyklą jungti prie Klaipėdos universiteto. Tai neva būtų leidę Klaipėdos regiono politikams ir jūrų verslui siekti ambicingesnių rezultatų.

Seimo narė Ligita Girskienė siūlė palikti ramybėje Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir gerbti jos apsisprendimą. Ji pripažino, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla politikų tarsi buvo prievartaujama jungtis prie Klaipėdos universiteto. Anot L. Girskienės, nors jūrinio sektoriaus atstovai prieštaravo Jūreivystės mokyklos prisijungimui prie Vilniaus įstaigos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje sudaryta speciali komisija tam pritarusi.

Iš Klaipėdos slysta dalis jos jūrinės tapatybės.

Lėmę asmeniniai interesai

Žvelgiant iš Klaipėdos pozicijų, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jungimasis su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, nors tai iš dalies lėmė ir panašios mokymo programos, atrodo tarsi išdavystė.

Nors Jūreivystės mokykla ir liks Klaipėdoje tose pačiose patalpose, toje pat mokymo bazėje, bet teoriškai ji jau lyg ir nebebus Klaipėdoje. Seimo narys A. Petrošius pastebėjo, kad tiek akademijos statuso suteikimui, tiek magistrantūros programų diegimui, tiek galimybei studijuoti doktorantūroje jungimosi prie Vilniaus aukštosios mokyklos nereikėjo. Jis linkęs manyti, kad jungimąsi galėjo lemti asmeniniai interesai, vidinis atskirų asmenų menkavertiškumo jausmas, siauros ambicijos.

Vertėtų prisiminti ir tai, kad dar tuo laiku, kai Susisiekimo ministerijai kurį laiką vadovavo Rokas Masiulis, buvo bandymų jūrininkų rengimą ir egzaminavimą iš Klaipėdos perkelti į Kauną. Tuomet sukilo jūrininkai ir bandymas iš Klaipėdos išstumti jūrinį mokslą baigėsi.

Dabar jau aišku, kad Jūreivystės mokyklos jungimosi proceso prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto sustabdyti nebepavyks. Per pastaruosius metus ir jūrinė bendruomenė yra gerokai susilpnėjusi, ir pagarba valdžioje esantiems politikams sumenkusi, ir požiūris į Klaipėdą kaip uostamiestį, jo jūrinę tapatybę gerokai keičiasi.

Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kad jos sudaryta ekspertų komisija pritarė siūlymui Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM) prijungti prie „Vilnius TECH“, įsteigiant universiteto padalinį Klaipėdoje – Jūreivystės akademiją.

Nors tokiu sprendimu patenkinta LAJM, tačiau jūrinio verslo bendruomenė teigia nepritarianti tokiam siūlymui ir yra įsitikinusi, kad jūrinis ugdymas, išsilavinimas ir mokslas turi būti koncentruojamas Klaipėdoje. Verslas siūlo LAJM jungti prie Klaipėdos universiteto.

„Jų matymas ir vizija išsiskyrę su mūsų. Mes šiuo metu, verslo asocijuotos struktūros, manome, kad turime dėti pastangas, kad nutarimas būtų peržiūrėtas, atsižvelgta į daugkartinius prašymus ir norus, reikalavimus, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla būtų prijunta prie Klaipėdos universiteto ir suformuota savarankiška Lietuvos jūrų akademija“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

Jų matymas ir vizija išsiskyrę su mūsų.

Jo teigimu, verslui labai svarbu, kad Klaipėdoje, kur sukoncentruota visa jūrinė industrija, laivynas, uostas, ekspedijavimo įmonės – būtent tos industrijos pagrindu būtų ruošiami specialistai Klaipėdoje. Asociacijos vadovo teigimu, niekur kitur „negausite tokios praktikos arba nesuprasite to jūrinio verslo, kuris labai skiriasi nuo to, kas įvyksta Vilniuje“.

„Dabar bandoma kalbėti apie tai, kad Vilniuje sukoncentruotos yra transporto kompetencijos, bet transporto kompetencijos geležinkelių, kelių transporto yra pakankamai toli nuo jūrinės industrijos, jūrinio transporto ir, manome, kad čia yra ne tik mokslininkų branduolys, bet yra ir praktikų branduolys, yra galimybė visiems čia atlikti tiek praktikas, tiek baigus įsidarbinti“, – sakė V. Šileika.

Verslas teigia turintis abejonių, kad po to tam tikro laiko toks „Vilnius TECH“ padalinys Klaipėdoje „taps nebeįdomus ir galų gale čia bus atsisakyta rengimo specialistų“, tuomet jis praras savo vardą ir nustos egzistavęs.

Kreipimąsi Vyriausybei, ŠMSM, Seimo Švietimo ir mokslo komitetui bei Jūrinių reikalų komisijai pasirašė šešios organizacijos – Lietuvos laivų savininkų asociacija  Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija, Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos pramonininkų asociacija.

LAJM save mato kartu su VGTU

Tuo metu LAJM direktorius Vaclavas Stankevičius teigia, jog su „Vilnius TECH“, ruošiančiu transporto specialistus, įstaiga jau kurį laiką palaiko bendradarbiavimą, tad jungtis prie šio universiteto yra prasminga visam Vakarų regionui.

Vadovo teigimu, abiturientų mažėja, priėmimas į aukštąsias mokyklas nuo kitų metų griežtėja, tad įstaiga situaciją vertina realiai – studentų nepadaugės. Jų šiuo metu čia studijuoja 800. Pagal ŠMSM reikalavimą, kolegijose turės būti ne mažiau kaip 1200 studentų.

Anot V. Stankevičiaus, LAJM parengė įstaigos stiprinimo planą ir savo ateitį mato kartu su VGTU, jame absolventai tęsia studijas magistrantūroje, vėliau, tikimasi, taps LAJM dėstytojais.

„Vienas pagrindinių argumentų, kai išanalizavom situaciją, kaip mums sustiprinti veiklą – labai aiškiai matosi, kad VGTU rengia specialistus transportininkus sausumos, aviacijai, geležinkeliui, pas juos nėra jūrų transporto. Jūrų transportas – tai mes“, – sakė V. Stankevičius.

Jis teigė pats būdamas LAJM absolventu esąs įsitikinęs, kad ši įstaiga ir jos kolektyvas nusipelnė daugiau nei įprasta vertinti Klaipėdos regione, mokyklą žargonu vadinant „marichotke“.

V. Stankevičius teigia, kad Vakarų Lietuva suklestės, jei čia veiks stipri Lietuvos jūrų akademija. Įstaiga savęs su Klaipėdos universitetu (KU) nesieja, nes šioje įstaigoje nėra jūrų transporto specializacijų. Įstaigos vadovas sako, jog KU labiau orientuojasi į medicinos, akvakultūrų ir kitų specialistų rengimą.

„Mes dabar neturim bendrų programų, studijų su Klaipėdos universitetu, turime labai daug bendro su „Vilniaus TECH“, prašau visų įveikti regioninį mąstymą ir suprasti, kad Lietuvai kaip valstybei reikalinga stipri Lietuvos jūrų akademija“, – teigė LAJM vadovas.

Valstybinių kolegijų pateiktas susijungimo iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.

Anot ŠMSM, kolegijos pasiūlymus dėl reorganizacijos galėjo teikti pačios. Kolegijų iniciatyvos vertintos atsižvelgiant į jų galimybes sudaryti palankesnes sąlygas studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei tobulinti, taip pat prisiderinti prie regionų darbo rinkos poreikių.

Komisijos siūlymus dar turės įvertinti švietimo, mokslo ir sporto ministrė – šiuo metu šias pareigas eina teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Jie bus peržiūrėti, tada bus parengtas nutarimas, kuris bus teikiamas Vyriausybei.

Sprendimus dėl kolegijų jungimosi siekiama priimti iki birželio pabaigos.

Vakar diplomai įteikti 72-osios Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) laidos absolventams.

Iš 57 absolventų 17 yra būsimųjų laivo mechanikų, du – elektromechanikai, 27 – laivavedžiai ir 11 logistikos specialistų.

"Šios vasaros diplomų įteikimas ypatingas tuo, kad pirmąkart nepriklausomos Lietuvos istorijoje įteikėme diplomus dviem ukrainiečiams iš Chersono valstybinės jūrų akademijos. Jie prasidėjus karui buvo už Ukrainos ribų, ir tęsti studijų atvyko į Klaipėdą", – patikslino LAJM vadovas Vaclavas Stankevičius.

Chersono sritis ir pats Chersono miestas nuo pat Rusijos pradėto karo pradžios buvo okupuotas, tad LAJM Klaipėdoje pasirinko beveik šimtas jūreivystės profesijas studijuojančių ukrainiečių.

Dar per 90 kursantų iš Chersono valstybinės jūrų akademijos studijuoja LAJM.

Įstaigos vadovas neslėpė, kad didelių sunkumų studijoms – tai nuotoliniu, tai kontaktiniu būdu – sukėlė ne tik dvejus metus trukęs karantinas.

"Dar vienas iššūkis buvo karas Ukrainoje, nežinau, ar Lietuvoje kokia kita aukštoji mokykla priėmė tiek daug studentų iš Ukrainos ir integravo juos į studijų procesą. Lapkričio pabaigoje apie 100 ukrainiečių gaus mūsų mokyklos diplomus ir eis dirbti savo šeimų ir savo šalies labui", – kalbėjo LAJM direktorius.

Vakar per diplomų teikimo ceremoniją buvo įteiktos garbės nario regalijos buvusiam Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovui ir šios įstaigos alumnui Petrui Bekėžai.

Kitas buvęs LAJM auklėtinis – kapitonas Sigitas Šileris įstaigos muziejui padovanojo savo baigimo diplomą.

"S.Šileriui, vienam pirmųjų Jūreivystės mokyklos auklėtinių, 1959 metais įteiktas vadinamasis raudonas diplomas, kuris buvo įteikiamas tik labai gerai besimokiusiems absolventams. Toks simbolinis aktas, diplomas sugrįžo į įstaigą, kuri jį jam ir įteikė", – pasidžiaugė V.Stankevičius.

Direktorius tapo analitiku

Jis į Klaipėdą atvyko iš Panevėžio, baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą, 12 metų dirbo okeaninės žvejybos laivuose laivų radijo stoties viršininku. Po to dar 15 metų laivų radijo stoties viršininku žvejų kolūkyje „Baltija“. Dvejus metus, nuo 1992 m. rugsėjo, buvo šio kolūkio, kuris tapo žuvininkystės bendrove „Baltija“, direktoriumi. Į šias pareigas jį delegavo pats kolektyvas, kai viename susirinkime pasakė, kad reikia vogti mažiau žuvų, tada ir bendrovės rezultatai bus geresni.

Ir staigus posūkis 1994 m. rugsėjį. Netikėtai jis tapo naujai besikuriančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vienu iš analizės ir prognozės inžinierių.

„Aš tų pareigų specialiai neieškojau. Mane pasikvietė tuometis Uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas. Kai vadovavau žvejų bendrovei, su direkcija buvome lyg ir priešininkai, nes ji žvejus norėjo priglausti po savo sparneliu, o aš įrodinėjau, kad to daryti nereikėtų. Galbūt jam patiko argumentavimas, kuriuo aš įrodinėjau savo tiesą“, – prisiminė V.Kaunietis.

Apie V.Greičiūną jis atsiliepia itin pagarbiai, tai buvo protingas Uosto direkcijos vadovas. Jis puikiai suprato, kad uostas galės vystytis, jei turės rimtas analizes, prognozes, semsis patirties iš kitų Vakarų Europos uostų.

Komanda: Uosto direkcijos Marketingo skyriaus darbuotojai R.Valantiejus, J.Karalavičius, A.Čižas ir V.Kaunietis 1998 m. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Koncepciją įgyvendino praktikoje

1994 m. Uosto direkcijoje, įskaitant ir kapitono tarnybą, dirbo 167 žmonės. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad tuomet tokioje įstaigoje nebuvo kompiuterių. „Pirmuosius grafikus ir analizes su kolega Antanu Čižu braižėme

spalvotais pieštukais. Darbo turėjome daug, nes V.Greičiūnas reikalavo daug informacijos. Jos norėjo ir Susisiekimo ministerija. Ne veltui vieną iš dviejų pirmųjų gautų kompiuterių Uosto direkcijos vadovybė skyrė mums“, – teigė V.Kaunietis.

Dar viena teigiama V.Greičiūno savybė buvusi ta, kad jis skatino specialistus mokytis. V.Kaunietis dalyvavo ir verslo planų kūrimo seminare Stokholme, ir kompiuterių programų ar rinkos tyrimų kursuose Vilniuje, ir uostų valdymo, užsienio prekybos per uostus kursuose Hamburge ir Stokholme.

1995 m. V.Kaunietis Vilniaus technikos universitete įgijo tarptautinės inžinerinės ekonomikos ir vadybos magistro diplomą. Tapo vienu pirmųjų magistrų Lietuvoje. Jo apsiginto magistro diplomo darbo tema buvo Klaipėdos uosto marketingo koncepcija.

„Magistro darbe pagal įvairių šalių pavyzdžius iš esmės jau buvau sukūręs Uosto direkcijos Marketingo skyriaus funkcinę schemą. Ją reikėjo įdiegti realybėje“, – prisiminė V.Kaunietis.

Prognozė: apie būtinybę rekonstruoti uosto molus kalbėta jau 1994-1996 m. uosto krovos analizės ataskaitose, kas realiai buvo daroma po 2000 metų. („Jūros“ archyvo nuotr.)

Laisvė protingoms idėjoms

Jis tapo naujai įdiegto Uosto direkcijos Marketingo skyriaus vadovu. Be A.Čižo, su kuriuo kartu braižė schemas, į šį skyrių atėjo dirbti Juozas Karalavičius, atsakingas už aplinkosaugą, Robertas Valantiejus, atsakingas už ryšius su užsieniu, tarptautines parodas, kuriose būdavo pristatomas Klaipėdos uostas.

Uosto direkcijos Marketingo skyriuje buvo ir tuometis juristas, vėliau verslininku tapęs Konstantinas Sanda.

Neįtikėtina, bet nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo pradžioje Uosto direkcijos Marketingo skyrius kūrė netgi įstatymų projektus. Tai darė pats skyriaus viršininkas V.Kaunietis, juridinę jų dalį tvarkė K.Sanda.

„Lietuva turi būti dėkinga už protingą ministrą Joną Biržiškį, kuris 1990–1996 m. dirbo bent su keliais premjerais. Jo ir viceministro Algirdo Šakalio dėka per Lietuvą, Klaipėdos uostą buvo nubrėžtas tarptautinis transporto koridorius 9B, dėl kurio taip smarkiai vėliau krimtosi estai ir latviai“, – sakė V.Kaunietis.

Jo teigimu, prie J.Biržiškio buvo laisvės protingoms idėjoms. Uosto direkcija rengė daug su uosto veikla susijusių įstatymų projektų. 1996 m. uosto krovos darbų ataskaitoje surašyti 22 pasiūlymai, ką reikia daryti Klaipėdos uoste. Tarp jų – vyriausybinės tranzito programos kūrimas, tarptautinių konvencijų pripažinimas, laisvųjų uosto zonų steigimas Klaipėdoje, bendrų darbo grupių steigimas su Rusija ir Baltarusija dėl tranzito skatinimo, distribucinės veiklos plėtojimas uoste, Klaipėdos uosto atstovybių steigimas Rusijoje ir Vokietijoje, Klaipėdos uosto techninių galimybių plėtra, įskaitant uosto vartų rekonstrukciją.

1996 m. ataskaitoje pirmą kartą buvo pristatyta ir Klaipėdos išorinio uosto būtinybė, pateiktas tokio uosto pavyzdys Belgijos Zebriugėje. V.Kaunietis kartu su A.Čižu ranka nubraižė pirmąją įsivaizduojamą išorinio uosto schemą prie Melnragės.

„1996 m. išorinį uostą suvokėme kaip tolesnės perspektyvos dalyką. V.Greičiūnas tuomet sakė – jei negalvosime apie naują uostą atviroje jūroje, ateinančios kartos mūsų nesupras“, – prisiminė V.Kaunietis.

Sulaukė viliojančio pasiūlymo

Su dideliu entuziazmu ėmęsis veiklos Uosto direkcijoje, vėliau V.Kaunietis teigė nusivylęs. Jis pats ne kartą pristatinėjo įvairius projektus Susisiekimo ministerijos kolegijoje, bet po J.Biržiškio išėjimo viskas tarsi atsitrenkdavo į sieną. Laisvojo uosto statusas Klaipėdoje taip ir nepajudėjo. Jo siūlymas steigti multimodalinius logistikos centrus taip pat nerado pritarimo Vilniuje.

„Kuo toliau, tuo labiau jautėsi Vilniaus politikų nekompetencija, idėjų iš Uosto direkcijos marinavimas, jų nustūmimas į šoną. Nuolat keitėsi politikai, Susisiekimo ministerijos planai, jos vadovai. Buvo keista, kad žmonės, besiveržiantys į valdžią, daug ir gražiai kalba, o atėję pamiršta pažadus“, – prisiminė V.Kaunietis.

Jis teigė, kad jo ketverių metų laikotarpis Uosto direkcijoje jam buvęs įsimintinas. Nebeatsispyrė vieno iš tuometės „Klaipėdos Smeltės“ savininkų Rimando Stonio trečią kartą pateiktam pasiūlymui tapti šios bendrovės komercijos direktoriumi.

„Man pasiūlė tris kartus didesnį atlyginimą, nei gavau Uosto direkcijoje. Plius erdvų kabinetą, tarnybinį automobilį, galimybę pačiam rinktis komandą ir įdomų projektą – sukurti schemą, kaip buvusį žvejybos uostą pertvarkyti į šiuolaikinę laivų krovos bendrovę“, – teigė V.Kaunietis.

Uosto reikšmė Klaipėdai

Ar normalu, kad Uosto direkcijoje atlyginimai buvo gerokai mažesni nei privačiose uosto kompanijose? Ar ne todėl uoste ir nepavykdavo išlaikyti gerų specialistų? V.Kauniečio teigimu, palyginti su kitomis miesto įmonėmis, atlyginimai uoste buvo didesni. Jis išsaugojo įdomių 1994 m. Klaipėdos miesto statistikos duomenų.

Tuomet Klaipėdoje buvo 204 tūkst. gyventojų. Iš jų dirbo per 86 tūkst. gyventojų. Iš jų uoste – 22,69 tūkst.

Vidutinės pajamos, neatskaičius mokesčių, Klaipėdos mieste 1994 m. buvo 408 litai, uoste – 480 litų. Daugiausia – vidutiniškai po 978 litus uždirbo pirmosios privačios uosto bendrovės „Bega“ darbuotojai.

Tuometis Uosto direkcijos darbuotojų vidutinis atlyginimas buvo 776 litai. Iš valstybinių įmonių didžiausias atlyginimas – vidutiniškai 929 litai buvo valstybinėje naftos eksporto įmonėje. Daugiausia darbuotojų 1994 m. buvo dar gyvavusioje valstybinėje žvejybos laivyno įmonėje „Jūra“ – 6 483, bet jų atlyginimų vidurkis siekė vos 295 litus.

Klaipėdos miesto biudžetas tais metais buvo 88,5 mln. litų. Iš jų 40,1 mln. litų sudarė iš uosto įmonių per fizinių ir juridinių asmenų pelno mokesčius gautos pajamos.

„Drąsiai galima teigti, kad Klaipėdos miestas be uosto būtų eilinis provincijos miestelis. Taip pat galima pamąstyti ir taip, kad Vilnius daug ką atiduotų, jei tik pas save galėtų perkelti uostą, ne vien butaforinį paplūdimį, kokį buvo įsirengę Lukiškių aikštėje“, – pusiau juokais, bet su gilia potekste tarsi padėjo tašką V.Kaunietis.

Įteikė dirbantiesiems

Profesinio bakalauro diplomai įteikti laivavedžiams, būsimiesiems kapitonams, studijavusiems navigacijos mokslus, būsimiesiems vyriausiesiems laivų mechanikams, kurie mokėsi Energetikos katedroje, bei Uosto ekonomikos ir vadybos katedros absolventams, kurie taps uosto infrastruktūros vadybininkais.

Visi vakar gavę aukštojo mokslo diplomus absolventai yra Lietuvos piliečiai.

Gausiame 73 diplomus gavusių vyrų būryje buvo 16 merginų, didžioji jų dauguma taps uosto valdymo įstaigų darbuotojomis.

Vakar iškilmėse dalyvavę absolventai mokėsi tęstinėse studijose, kitaip tariant, neakivaizdiniu būdu. Dirbantys žmonės mokykloje kėlė savo kvalifikaciją ir įgijo aukštąjį išsilavinimą.

Dieninių studijų absolventams diplomai Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje bus įteikti birželio pabaigoje, tada diplomus gaus kur kas gausesnis absolventų būrys.

Galės tapti vadovais

Kaip ir daugelis panašių renginių, iškilmės Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje prasidėjo visiems giedant studentų himną "Gaudeamus", sveikinimo žodžius tarė mokyklos vadovas, dėstytojai, seni jūrų vilkai, atstovaujantys Kapitonų sąjungai, Karinių jūrų pajėgų atstovai, politikai.

Skaičius: vakar diplomus atsiėmė 73 absolventai. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Baigę mokslus mūsų absolventai dirba jūrinėse kompanijose, plaukioja po Lietuvos vėliava. Mūsų partneriai yra "DFDS Seaways" ir Limarko laivininkystės kompanija. Palaikome partnerystės ryšius su daugybe užsienio bendrovių. Mūsų diplomai pripažįstami visame pasaulyje, ypač – ES. Vakar dalyvavusieji ceremonijoje jau dirba, o, įgiję aukštojo mokslo diplomą, galės pretenduoti į vadovų pareigas", – pasakojo mokyklos vadovas Vaclavas Stankevičius.

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė patikino, kad merginos jau veržiasi studijuoti ir itin vyriškų profesijų – neseniai viena baigė laivų mechanikos mokslus.

Daugiausia merginų renkasi uosto ir laivybos valdymo studijų bei finansų programas.

Namus kuria Klaipėdoje

Diplomų teikimo iškilmės yra didelė šventė ne tik patiems studijas baigusiesiems bei jų šeimoms, bet ir mokyklai, jūrininkų bendruomenei. Nors daugelis absolventų dirbs pasaulio laivybos kompanijose, tačiau juos įdarbinančios agentūros veikia Lietuvoje.

"Ryšys su mūsų krantu yra nenutrūkstamas. Nors didelė mūsų absolventų dalis dirba užsienio kompanijose, bet čia stato savo namus, čia jų laukia žmonos ir vaikai. Nemažai mūsų studentų pasikviečia Klaipėdos uosto įmonių vadovai. Gerosios studentų savybės atsiveria per praktikas", – patikino R.Mickienė.

Mokykla jūrininkus rengia nuo 1948 m., viena naujesnių specialybių – laivų elektros įrengimų eksploatavimas čia dėstoma nuo 2014-ųjų.

Jūrinių profesijų magistro studijų Lietuvoje nėra, dažniausiai Klaipėdoje jūrinius mokslus baigę žmonės toliau studijuoti važiuoja į Lenkiją ar tolimesnius kraštus.

Sveikinimų lietus

„Uosto stiprybė priklauso nuo jūsų atsidavimo. Dėkojame jums už tai, nes šiai veiklai paskyrėte savo gyvenimą“, – teigta Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos atsiųstame sveikinime jūrinei bendruomenei jos vakare „Mano uostas“.

Ministro Pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo, užsienio ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Piktžirnis išreiškė Sauliaus Skvernelio padėką jūrinei bendruomenei „už nuolatinį uosto infrastruktūros tobulinimą, socialinių ir kultūrinių iniciatyvų skatinimą bei jūrinių tradicijų tąsą“.

Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus akcentavo, kad Klaipėdos uostas yra Lietuvos vartai į pasaulį. Jis dėkojo uostui už pastarųjų metų pasiekimus ir linkėjo taikyti naujas technologijas.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad žodžiai „mano uostas“ siejasi ir su Klaipėda. Jo nuomone, ne apie jūrų turistus, konteinerius ar milijonus tonų reikėtų kalbėti, o apie žmones, kurie dirba jūriniame sektoriuje, kuria jūrinę valstybę. Klaipėda kaip niekas kitas turi visai valstybei svarbius jūrinius simbolius.

Tradicija: laivo varpo garsas paskelbė jūrinės bendruomenės vakaro atidarymą.

„Neabejoju, kad laukia didelių pokyčių metai. Tikėtina, kad ir Klaipėdos miestui, ir uostui jie bus į gera – miestas ir uostas eis koja kojon“, – akcentavo V.Grubliauskas.

Palaiminti dėl jūros

Laikinai einantis Uosto direkcijos vadovo pareigas Vidmantas Paukštė pastebėjo, kad kaskart, kai šurmuliuoja Jūros šventė, norisi padėkoti jūrininkams, kurie pasirinko sunkų, bet prasmingą kelią. Jo teigimu, ne mažiau svarbūs ir uostininkai, kurių dėka Klaipėda įsitvirtina tarp stipriausių Europos uostų.

„Jūrinėje srityje yra daug profesijų, žmonių. Kiekvienas suka sudėtingą mechanizmą, kuris veda į priekį, į jūrinės valstybės lyderystę“, – sakė V.Paukštė.

Pripažinimas: L.Stulpino medaliu apdovanotas Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės vadovas A.Šileika.

Specialiai į jūrinės bendruomenės vakarą atvyko Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, kurio žodžiai apie jūrą buvo itin prasmingi.

„Turime didžiuotis, kad esame jūrinė valstybė. Per jūrą pasiekta daug atradimų, mokslo žinių, prekybinių santykių. Keliavimas jūra, ryšiai stiprina ir turtina mūsų kraštą. Esame palaiminti, kad turime jūros vartus į pasaulį“, – teigė vyskupas.

Jūra skatina ištvermę, brandina asmenybes, stiprina tikėjimą.

Kalba: anot K.Kėvalo esame palaiminti, kad turime jūros vartus į pasaulį.

„Įsiminė jūrininko žodžiai, kuris pasakė, kad tas, kuris nėra skendęs, nėra meldęsis. Todėl į jūrą žiūrime su pagarba. Jūra – amžinybės simbolis. Kai matai horizontą, kuris susilieja su dangumi, tarsi suvoki, kad jūra primena, jog žmogui skirta amžinybė“, – gražius žodžius apie jūrą sakė vyskupas K.Kėvalas.

Pagerbti jūrininkai, uostininkai

Iškilmingame jūrinės bendruomenės vakare išdalyti įvairūs apdovanojimai.

Liudviko Stulpino medaliu apdovanotas Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Šis apdovanojimas skiriamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei.

Susisiekimo ministerijos Lietuvos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu apdovanotas Klaipėdos jūrų kompanijos „Bega“ Trąšų, cheminių medžiagų ir žaliavų terminalo vadovas Rytis Rutkauskas. Ženklu pagerbiami labiausiai nusipelnę ir iškiliausi šalies jūrininkai ir transporto darbuotojai.

Tąsa: Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos choro daina - pasveikinimas jūrinei bendruomenei.

Ministro Pirmininko S.Skvernelio padėkos raštai įteikti Lietuvos jūrininkų sąjungos iždininkui Aleksandrui Nagiui, „Smiltynės perkėlos“ pamaininiam kapitonui Nikolajui Babinui, bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ gamybos direktoriui Linui Miceikai, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vyriausiajam instruktoriui Ričardui Marijonui Zažeckiui.

Susisiekimo ministro padėkos raštais pagerbti „Limarko laivininkystės kompanijos“ Technikos skyriaus vadovas Romanas Lygnugaris, „Baltik Kontor“ laivybos ekspertas Juozas Liepuonius, „Klaipėdos radaro“ direktorius Viktoras Belovas, „Smiltynės perkėlos“ pamaininis kapitonas Mindaugas Butilkinas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos laivų energetinių įrenginių treniruoklio vedėjas Marijus Jacevičius, „Klaipėdos Smeltės“ technikos direktorius Gintaras Sadauskis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos padėkos įteiktos Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Navigacijos katedros lektoriui, Jūrininkų mokymo centro vyr. instruktoriui Arvydui Jankauskui, „Klaipėdos Smeltės“ gamybos vadovui Tadui Škultinui, šios bendrovės Konteinerių terminalo vyriausiajam planuotojui Tadeušui Nechviadovičiui, Centrinio Klaipėdos terminalo dispečeriui Egidijui Albrektui, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Jūrininkų mokymo centro vedėjui, Navigacijos katedros lektoriui Artūrui Virkėčiui, Tarptautinės jūrininkų konsultavimo misijos direktoriui Algirdui Grybui, „Caverion Lietuva“ Laivų skyriaus vadovui Kęstučiui Ivanauskui.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Profesijos riterio apdovanojimai įteikti „Vakarų krovos“ gamybos direktoriui Remigijui Kačinskui ir Krovinių terminalo vyriausiajam technologui Gintarui Gvezdauskui.

Po 10 metų darbo Užsienio reikalų ministerijoje diplomatas ir jūrininkas, buvęs politikas klaipėdietis V.Stankevičius ryžosi dalyvauti atrankos konkurse į Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovo vietą ir jį laimėjo. Beje, jis pats yra šios mokymo įstaigos absolventas.

"Esu tas žmogus, kuris gali palyginti, kaip atrodė ši įstaiga prieš kelis dešimtmečius ir dabar. Tada ji vadinosi Klaipėdos jūreivystės mokykla, dabar – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Pasikeitė labai daug kas, ne tik pavadinimas. Ir tik į geresnę pusę. Tai didelis prof. Viktoro Senčilos ir viso kolektyvo nuopelnas. Tikrai yra kuo pasidžiaugti, šuolis į priekį yra milžiniškas", – atviravo V.Stankevičius.

64-erių V.Stankevičius tolimojo plaukiojimo jūrų kapitonu dirbo 17 metų.

Po to krante buvo Klaipėdos transporto laivyno (iki jo privatizacijos) direktoriumi laivyno eksploatacijai, kompanijos viceprezidentu.

Buvo išrinktas į Klaipėdos miesto tarybą, o 2000–2008 m. buvo Seimo nariu, priklausė Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijai.

Vėliau, nuo 2009-ųjų iki 2014-ųjų, V.Stankevičius vadovavo Generaliniam konsulatui Rusijos Kaliningrado srityje, nuo 2015-ųjų yra Lietuvos konsulas Seinuose, Lenkijoje.

"Užsienio reikalų ministerijoje dirbau lygiai dešimt metų. Atėjo laikas, išėjau. Gailiuosi tik vieno, kad ne viską spėjau padaryti. Dabar tenka gilintis visai į kitus dalykus. Niekada gyvenime neplanavau, kad dirbsiu švietimo sistemoje. Mokykloje dirbu jau antrą savaitę, įspūdžiai labai geri, puikus darbo kolektyvas, aukštos kvalifikacijos dėstytojai. Kol kas vyksta studentų priėmimas", – kalbėjo naujasis įstaigos vadovas.

2018-ieji Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai yra jubiliejiniai: 70 metų – tiek ši jūrininkų kalvė gyvuoja Klaipėdoje. Įstaiga tapo neatsiejama uostamiesčio dalimi, jos jūriškumo simboliu.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėja Genutė Kalvaitienė teigė, jog, skaičiuojant su šių metų laida, įstaiga išleido jau beveik 14 tūkst. absolventų.

"Mūsų mokykla ypatinga tuo, kad ji nuo pat įkūrimo 70 metų ruošia jūrininkus, o pastaruosius 18 metų – dar ir uosto specialistus: vadybininkus, finansininkus ir logistus. Kitaip tariant, rengiame specialistus visam jūrų verslui. Metai ypatingi dar ir tuo, kad ne tik tęsiame senas mokyklos tradicijas, bet ir kuriame naujas", – pasakojo G.Kalvaitienė.

Ruošiantis mokyklos šventei, jos vadovai dar negalėjo prognozuoti, kiek alumnų atvyks į iškilmes, tačiau iki pusės tūkstančio jų esą turėtų susirinkti. Patys vyriausi jubiliejuje dalyvavę alumnai mokyklą baigė prieš 40, 50 metų.

"Žinomi klaipėdiečiai, mūsų gerbiami kapitonai Sigitas Šileris ir Ričardas Zažeckis – irgi vieni pirmųjų mūsų mokyklos laidų absolventų. Taip pat buvęs mūsų mokyklos direktorius kapitonas Jonas Baltramonaitis. Sunku net išvardyti visus. Pirmąkart rengiame tokią didelę šventę. Myli mūsų absolventai savo Alma Mater, kasmet apsilanko, bet taip gausiai susirinks pirmą kartą", – neslėpė G.Kalvaitienė.

Visus buvusius Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos auklėtinius įstaigos kiemelyje žuviene vaišino tos pačios mokyklos 1982 m. mechanikų laidos absolventai, mažosios žvejybinių laivų bendrijos "Bardaitis" žvejai.

Pašalino iš studentų

Prieš metus, tiksliau 2015-ųjų lapkričio 27-ąją Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą sustabdyti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus įsakymą, kuriuo iš studentų sąrašų pašalintas vienas jaunuolis. Jam nuo parėjusių metų spalio nebebuvo mokama stipendija.

Teismo sprendimą vykdanti antstolė nurodė sustabdyti minėto įsakymo galiojimą, suteikti pašalintam studentui prieigą prie mokyklos vidiniam naudojimui skirtos interneto svetainės - sudaryti galimybę naudotis elektroniniu paštu, susipažinti su studijų tvarkaraščiu.

Taip pat nurodyta įtraukti jaunuolį į studentų sąrašus, kad jis turėtų galimybę lankyti paskaitas, seminarus, tartis su dėstytojais dėl atsiskaitymo tvarkos. Nurodyta suteikti galimybę išbrauktam studentui naudotis praktikos dienynu, pateikti informaciją apie studijų rezultatus.

Netgi nurodyta, kad studentas galėjo kreiptis su prašymu dėl darbo stažo laive „E.R. Georgina“ įskaitymo kaip jūrinės praktikos dalies.

Į mokslus su antstole

Atrodytų teisingumas įsigalėjo – studentas nori grįžti į mokyklą, užbaigti ją, įgyti būtinąją praktiką ir tapti pavyzdingu jūrininku.

Tačiau, kai iš pirmo žvilgsnio atrodytų paprasti teisiniai reikalai įsisuka į teismų karuselę, viskas pasidaro sudėtingiau.

Antstolės nurodymai nebuvo vykdomi. Ji pakartotinai kreipėsi į teismą, prašė skirti baudą mokyklos direktoriui.

Tas pats Klaipėdos miesto apylinkės teismas, kuris antstolei pateikė vykdyti 2015 m. lapkričio 27 d. teismo nutartį, 2016 m. liepos 11 d. nutartimi antstolės pareiškimo netenkino.

Motyvuota, kad antstolė nurodė Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai atlikti veiksmus, kurie nebuvo nurodyti 2015 m. lapkričio 27 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Tačiau antstolė su tuo nesutiko – jai prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones esmės esanti aiški - leisti studentui tęsti studijas.

Iškilo ir toks klausimas, ar studentas nori tęsti studijas? Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovai teismuose nurodė, kad jaunuolis neatvyko tęsti studijų į mokyklą, neatliko privalomos praktikos, todėl yra kaltas dėl savo pareigų nevykdymo.

Nagrinės iš naujo

Bylą ėmėsi nagrinėti Klaipėdos apygardos teismas. Jis nurodė, kad antstolės patvarkymas grąžinti studentą į studijas nebuvo apskųstas, todėl turi būti vykdomas. Taip pat atmestas argumentas, kad nesuprantama buvusi 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis. Jei ir taip, tai mokykla turėjo kreiptis į teismą dėl jos išaiškinimo, bet to nepadarė.

Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų įrodymų ir aplinkybių. O tai reiškia, kad naikinama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis ir grąžinama klausimą spręsti iš naujo.

Tai yra antstolės ir studento, kuris pagal bylos medžiagą, nori tęsti mokslus pergalė. Retas atvejis, kad studentas taip aršiai – netgi per teismus veržtųsi į jūrą.