JŪRŲ MŪŠIS SU DŽENTELMENIŠKA PABAIGA PRISIMENAMAS IKI ŠIŲ DIENŲ

Suomijos įlankoje, netoli Naisaro salos, vykęs jūrų mūšis tarp rusų ir britų prisimenamas iki šių dienų dėl didvyriško pasipriešinimo ir nugalėtojų kilniaširdiškumo.

Vienmečiai, bet skirtingi

Britų fregata „Salsette“ užpuolė nedidelį rusų karo laivą „Opyt“ („Опыт“). Abu mūšyje dalyvavę laivai buvo pastatyti 19 a. pradžioje beveik tuo pat metu, tik skirtingose vietose.

„Opyt“ suprojektavo ir pastatė Sankt Peterburgo laivų statyklos meistrai. Tai buvo 20 metrų ilgio burinis-irklinis laivas, labai manevringas ir lengvai valdomas. Jis turėjo tik vieną stiebą su burėmis ir po vieną eilę irklų abiejose bortų pusėse. Jo ginkluotę sudarė 14 karonadų – lengvų patrankų trumpais vamzdžiais ir mažesniu parako užtaisu. Tokiai laivo artilerijai prižiūrėti reikėjo mažiau žmonių, nei įprasta. Iš archyvinių dokumentų žinoma, kad „Opyt“ įgulą sudarė ne mažiau kaip 45 vyrai. Jų valdomas laivas buvo skirtas žvalgybos ir kurjerio funkcijoms atlikti Baltijos jūroje.

Prisiminimas: dailininko A. Tronio paveiksle pavaizduota kaip anglų laivai „Centaur“ ir „Iplekeibl“ 1808 m. rugpjūtį užpuolė rusų laivą „Vsevolod“. / Tsushima.su nuotr.

Britų fregata „Salsette“ buvo žymiai solidesnis laivas. Trijų stiebų burlaivio ilgis siekė beveik 42 metrus. Jis buvo ginkluotas 36 patrankomis ir turėjo maždaug 260 žmonių įgulą. Jos didžiąją dalį sudarė šauliai ir jūrų pėstininkai. Laivas buvo pastatytas Indijoje, Salsetės saloje, iš kurios paveldėjo pavadinimą. Tai pirmas Karališkojo jūrų laivyno laivas, kurį ištisai, pradedant korpusu ir baigiant deniais, pastatė iš tikmedžio, kurio mediena labai patvari. Tai užtikrino laivui „Salsette“ ilgą septyniasdešimties metų trukmės tarnybą Indijos vandenyne, Viduržemio ir Baltijos jūrose.

Netikėtas susitikimas

Taip jau lėmė likimas, kad 1808 m. birželį „Salsette“ ir „Opyt“, vykdydami pavestas jiems užduotis, atsidūrė Suomijos įlankoje tarp Revelio (Talinas) ir Sveaborgo (Suomenlina).

Rusų burlaiviui „Opyt“, kuriam vadovavo 35 metų leitenantas Gavrila Nevelskojus, buvo pavesta kartu su korvete „Šarlota“ („Шарлотта“) kreisuoti tarp Sveaborgo ir Ganguto (Hankas) uostų-tvirtovių Suomijos pietuose. Kadangi anglai jau buvo prasiveržę į Baltijos jūrą, jiems buvo įsakyta stebėti visą pakrantę ir nepamesti vienas kito iš akiračio.

Koronada: tokiomis patrankomis buvo ginkluotas rusų laivas „Opyt“. / Redakcijos archyvo nuotr.

Tuo metu, kai „Opyt“ sukiojosi ties Sveaborgu, „Šarlota“ prie Ganguto kyšulio sutiko kelis anglų laivus ir spruko nuo jų į Baltijskij uostą (dabar Paldiskis Estijoje). Pametęs iš akiračio savo porininkę, „Opyt“ leidosi jos ieškoti. Artėdama prie Naisaro salos, „Opyt“ įgula horizonte pamatė trijų stiebų burlaivį, plaukiantį be vėliavos ir vimpelo. Manydami, kad tai jų ieškoma „Šarlota“, rusai nuplaukė jos link.

Priartėjus per patrankos šūvio nuotolį, paaiškėjo, kad tai britų fregata „Salsette“. Ji jau nuo 1808 m. birželio pradžios sukiojosi Baltijos jūroje ir buvo spėjusi užgrobti keturis rusų laivus su grūdais. Šį kartą, birželio 23 d., prieš britų akis išdygo nekeliantis pavojaus nedidelis karinis rusų laivas.

Pagarba didvyriškai kovai

Nepaisant ryškaus jėgų skirtumo, „Opyt“ įgula drąsiai stojo į mūšį su gausesniu ir stipriau ginkluotu priešu.

Mūšio pradžioje nurimus vėjui rusai griebėsi irklų ir bandė pasprukti nuo britų fregatos. Jie tikėjosi pasislėpti už Naisaro salą supančių seklumų, kurių neįveiks anglų laivas. Deja, koją pakišo netikėtas škvalas. Jis paguldė laivą ant šono, suplėšydamas bures ir sulaužydamas irklus.

Sustiprėjęs vėjas leido fregatai pasivyti bėglį ir atidengti į jį ugnį. Rusai taip pat paleido į darbą savo patrankėles. Keturias valandas truko tokia dvikova, kol galiausiai anglų paleisti sviediniai smarkiai apgadino „Opyt“ rangautą ir pramušė skylių jo korpuse. Viename ir kitame laive buvo žuvusių bei sužeistų.

Triumfas: anglų dailininko Nicholas Pococko paveikslas „Burning of the Sewolod“ („Vsevolodo“ sudeginimas“). / Redakcijos archyvo nuotr.

Iš „Salsette“ pasiųstas anglų desantas užėmė rusų laivą „Opyt“. Sunkiai sužeistą jo vadą G.Nevelskojų valtimi perkėlė į anglų fregatą. Jos vadas 44 metų kapitonas Walteris Bathurstas, pagerbdamas rusų laivo įgulos didvyrišką pasipriešinimą, grąžino į nelaisvę patekusiam „Opyt“ vadui jo kardą. Tada visi likę gyvi rusų laivo jūrininkai kartu su savo vadu buvo paleisti ir išlaipinti į krantą netoli Liepojos.

Rusų caras Aleksandras I, sužinojęs apie šį mūšį, už parodytą drąsą išgyvenusiems „Opyt“ laivo jūreiviams sutrumpino tarnybos laiką, o jo vadą apdovanojo 3 000 rublių.

Po atmintino mūšio G.Nevel-skojus dar 20 metų tarnavo Rusijos kariniame laivyne. Jį į nelaisvę paėmęs W.Bathurstas po 19 metų žuvo Navarino mūšyje, tarnaudamas jungtinėje Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos eskadroje.