Kadetų mokykla – jūrinės valstybės viltis? | KaunoDiena.lt

KADETŲ MOKYKLA – JŪRINĖS VALSTYBĖS VILTIS?

Po daugiau nei dešimtmečio grupės entuziastų atkaklių pastangų Klaipėdoje įsteigti Jūrų kadetų mokyklą, ši idėja pagaliau įgauna realius kontūrus. Rugsėjo 1-ąją uostamiestyje duris turėtų atverti ugdymo įstaiga, su kuria ne be pagrindo siejama Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ateitis.

Kaip "uždaryti" jūros vartus?

Klajojančiu anekdotu tapo vieno buvusio valstybininko iš Vilniaus klausimas klaipėdiečiui: "O kaip jūs ten uždarote tuos jūros vartus?"

Tai esą tik parodo, jog sostinės žmonių supratimas apie jūrą ir Lietuvą, kaip jūrinę valstybę, daugeliu atvejų baigiasi ties paplūdimių ribomis ir Kuršių marių krantinėmis.

Jūrinės valstybės sampratos ir jos būtinybės sklaida Lietuvoje sunkiai skinasi kelią nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.

Tad nekeista, kad Jūrų kadetų mokykla Klaipėdoje pradės veikti tik praėjus beveik trims dešimtmečiams, nors šios mokyklos steigimo idėja pradėta judinti dar prieš keliolika metų.

O kol klaipėdiečiai tik kalbėjo ir galvojo apie tai, 2006-aisiais Juodkrantėje Jūrų kadetų mokykla buvo įsteigta. Jos iniciatorius – tuometis Karinių jūrų pajėgų kapelionas Romualdas Ramašauskas.

Vis dėlto mokykla gyvavo neilgai. Nuo 2014-ųjų mokslo metų pradžios numatyta įstaigą uždaryti, nes nesugebėta pastatyti moksleivių bendrabučio. Ją nuspręsta prijungti prie Nidos vidurinės mokyklos.

Taip nesėkmingai pajūryje žlugo geras sumanymas ugdyti vaikus jūrine dvasia.

Ilgi žygiai į Vilnių

Pastaruosius ketverius metus klaipėdiečiai intensyviai ruošė savo Jūrų kadetų mokyklos koncepciją. Suvokta, kad tai turėtų rūpėti ne vien uostamiesčiui, bet ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, taip pat Vidaus reikalų ar Krašto apsaugos ministerijoms.

Tačiau po ilgo slenksčių mindymo Vilniuje, Klaipėdos savivaldybė nusprendė šią mokyklą steigti pati savo jėgomis, o tai nėra labai lengva.

Karalienė turėtų būti su karūna.

"Labai liūdina biurokratinis abejingumas, tačiau, nepaisant to, mes nusiteikę dirbti, Klaipėda – ne Juodkrantė ir ne Šilutė, čia yra daug jūrinių specialistų, galinčių dirbti su vaikais. Ir mes tą darysime", – kalbėjo vienas Jūrų kadetų mokyklos idėjos iniciatorių Raimondas Praleika.

Pastaraisiais metais savivaldybės atstovai važinėjo ir į Seimą, kur įrodinėjo Seimo Švietimo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai, kad Klaipėdai reikia tokios mokyklos.

"Žingsniai, kad tokia mokykla atsirastų, jau padaryti ir pagaliau palaiminti valdžios. Kol kas Jūrų kadetų mokykla bus skirta klaipėdiečiams, galbūt dar Klaipėdos rajono vaikams, nes šią mokyklą kuria miestas, tačiau, kai paklausėme E.Jovaišos, ar tai turėtų būti tik Klaipėdos, ar ir visos Lietuvos mokykla, jis pasakė: "Jei kuriame tokią mokyklą, tai karalienė turėtų būti su karūna." Tai reiškia, kad ši mokykla vis dėlto ateityje turėtų būti visos šalies mokykla, tačiau kol kas Klaipėda negali prisiimti tokios didelės naštos už visą Lietuvą, nes mokykla bent jau dabar bus finansuojama tik iš Klaipėdos biudžeto. Neaišku, kas turėtų išlaikyti iš kitur atvykusių vaikų bendrabutį ar pasirūpinti jų maitinimu", – kalbėjo uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Klaipėdiečiai patikėjo sėkme

J.Simonavičiūtė tvirtino, kad tam, jog ta mokykla atsirastų, buvo įtemptai dirbama dvejus metus.

"Buvo mero sudaryta darbo grupė, parengtas priemonių planas, patvirtinta koncepcija, tokios Lietuvoje dar nebuvo. Faktiškai mokykla kaip ir yra. Iki rugsėjo 1-osios turi būti priimti vaikai, baigtos formuoti klasės", – teigė vicemerė.

Šiuo metu jau yra 23 būsimieji penktokai, o kitų klasių vaikų kol kas užregistruota po 6–8. Su jais dirbs pedagogai iš I.Simonaitytės mokyklos (kuri nuo rugsėjo naikinama), o jūrų sampratos ir viso neformaliojo ugdymo dalykus dėstys grupė specialiai tam parengtų lektorių. Šiuo metu tikslinamos ugdymo programos.

"Lektorių yra gana daug. Jie mokys ir laivybos, ir skautavimo pradmenų, ir karinės savigynos, ir rikiuotės pagrindų. Mes labai džiaugiamės ir optimistiškai vertiname šios mokyklos atsiradimą. Manau, kad Vyriausybės nustatytą mokinių minimumą klasėse tikrai suformuosime. Juk taip ir kuriasi naujos mokyklos. Prisiminkime Vydūno ir H.Zudermano mokyklų atsiradimo pradžią, ji irgi nebuvo lengva", – dėstė Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Jos teigimu, neabejojama, kad Jūrų kadetų mokykla ateityje užsitarnaus nepriekaištingą reputaciją, netgi taps prestižine ir galės gauti net licėjaus statusą.

"Mano supratimu, mokykla turėtų būti labai patraukli. Ten taip pat nemažai dėmesio bus skiriama lyderystės ugdymui, etiketo mokymui, ne tik jūriniams ir karybos dalykams. Jau sudėliojome ir dienotvarkę. Bendrojo lavinimo dalykai tikrai nenukentės. Čia bus visapusiškai lavinami vaikai. Ketiname maitinti juos nemokamais pietumis, nes mokiniai bus užimti visą dieną", – teigė L.Prižgintienė.

Ginčas dėl tinkamų patalpų

Pradinė idėja buvo, kad į Jūrų kadetų mokyklą būtų galima priimti vaikus iš viso Klaipėdos regiono, deja, paaiškėjo, jog kol kas mokykla bus skirta tik uostamiesčio ir galbūt Klaipėdos rajono vaikams, nes bent jau šiais metais nėra, kur įkurti bendrabučio.

"Keli vaikai, kuriuos greitai perkels į savivaldybės nupirktus butus, begyvena globos namuose "Rytas". O tos globos namų patalpos liks tuščios. Tai yra ideali vieta bendrabučiui, juolab visai šalia, Naikupės gatvėje, yra I.Simonaitytės mokyklos patalpos, kur kadetai galėjo ir mokytis. Tačiau nuspręsta Jūrų kadetų mokyklą steigti buvusio Tęstinių studijų centro pastate, Sportininkų gatvėje, kur jokio bendrabučio nėra. Kažin, ar tai geriausias sprendimas", – svarstė R.Praleika.

Tačiau savivaldybė apsisprendė, kad Jūrų kadetų mokykla vis dėlto bus steigiama Sportininkų gatvėje.

"Apsisprendėme, kad mokykla būtų Tęstinių studijų centro pastate, Klaipėdos universiteto patalpose. O tos patalpos yra labai geros. Du trečdaliai patalpų suremontuotos europinėmis lėšomis. Tik kai kurie koridoriai ir kai kurie flygeliai dar nesutvarkyti, bet tai yra mažiau nei trečdalis viso pastato. Taip suremontuotų mokyklų mieste mes neturime", – tikino Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

N.Laužikienė pripažino, kad reikės tvarkyti sporto salę, tačiau tikino, kad iki rugsėjo 1-osios viskas bus parengta, jog vaikai galėtų čia sportuoti. Esą mokykla tose Sportininkų gatvės patalpose galėtų pradėti veikti kad ir šiandien.

O I.Simonaitytės mokyklos patalpose neįkurdinti kadetų apsispręsta po techninės ekspertizės išvadų.

"Paaiškėjo, kad patalpos yra prastokos, kai kurios mokyklos sienos beveik avarinės būklės. Viso pastato būklė nėra avarinė, bet – kritiška. Tai paliudijo ir mūsų užsakyta techninė ekspertizė. Ten reikia labai daug investuoti, kad ji būtų tinkama eksploatuoti. Politikai turės apsispręsti, ar ateityje tas patalpas Naikupės gatvėje parduoti, ar į jas vis dėlto investuoti", – teigė N.Laužikienė.

Pašnekovė dar pridūrė, jog miestui reikia naujų mokyklų, bet – tik šiaurinėje Klaipėdos dalyje.

Ko išmoks jūrų kadetai?

Registracija į Jūrų kadetų mokyklą jau prasidėjo. 2019–2020 mokslo metais 5–8 klasėse mokytis kviečiami berniukai ir mergaitės iš visos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bei regioninėse savivaldybėse gyvenantys mokiniai.

Ją pasirinkę vaikai galės baigti 12 klasių ir įgyti vidurinį išsilavinimą.

Pagrindinis jūrų kadetų ugdymo tikslas – formuoti mokinių jūrinį mentalitetą, ugdant patriotišką Lietuvos, kaip jūros valstybės, pilietį, puoselėjantį jūrinės kultūros tradicijas ir jūreivystės istoriją.

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų bendrąsias programas papildys Jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų ugdymo programa.

Dalis minėtos programos temų bus integruojamos į mokomųjų dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, matematikos, informacinių technologijų, kūno kultūros ir kitų) ugdymo turinį, kita šios programos dalis bus įgyvendinama per pasirenkamųjų dalykų programas ("Lietuvos karo istorijos pradmenys", "Nacionalinio saugumo pradžiamokslis", "Įdomioji astronomija" ir kitas).

Vaikams bus dėstoma komunikacijos jūroje ženklų teorija ir praktika, saugumo ir gelbėjimosi jūroje pagrindai.

Mokinių atostogų metu numatyta organizuoti stacionarias stovyklas, tarptautinius jaunimo mainus, jūrų kadetų praktiniams įgūdžiams ugdyti skirtas veiklas mokomuosiuose laivuose.

Mokykla turės Jūrų kadeto garbės kodeksą, savo simboliką: vėliavą, priesaiką, devizą, uniformą, asmeninius skiriamuosius ženklus.

"Iki rugsėjo viso uniformų komplekto vaikams pasiūti veikiausiai nepavyks, bet pirmai pradžiai pakaks jūrinio tipo megztuko, baltų marškinių ir juodų kelnių. Pavyzdžiui, kamufliažinė uniforma vienam vaikui kainuoja 500 eurų. Vaikui reikia dar ir paradinės uniformos, taip pat kasdienės uniformos. Tad vienam kadetui aprengti reikės iki tūkstančio eurų. Savivaldybei tai būtų labai sunki našta, todėl teks tartis su Krašto apsaugos ministerija", – kalbėjo R.Praleika.

Planuojama, kad Jūrų kadetų mokykla bendradarbiaus su Klaipėdos aukštąja jūreivystės mokykla, Klaipėdos universitetu, Klaipėdos laivininkų mokykla, Lietuvos šaulių sąjunga, Jūrų šaulių 3-iąja sąjunga.

Rašyti komentarą
Komentarai (14)

to "Jūrų Kapitonas"

senais laikais (sov,laikais) ten buvo-Ziemes ukiu merginu buxgalterkiu texnikumas! Ir mergos, is to texnekumo begdavo pas vaikinus i.. Klaipedos 'marexodka.!.IR,,Ten buvo -"tanci dlia devusek- litovok " Kur, lietuvaites (mergos is kaimo) TAIP!! Norejo ..tapti .."rusu jureiviu zmona" Taip ir buvo ..bet . ne visi - lietuvaites - tapo -..tikra.".rusu jureiviu zmona"..!!!

Jūrų Kapitonas

Verksnių klausyti neverta. Tie kas svaisčioja,kad nieko nereikia. Tik kodėl pasirinkta tokia vieta kur nėra nei jūrinės specifikos auditorijų ,nei specializuotų klasių ir panašiai .Tai yra visos reikalingos tam bazės. Kodėl netiko Laivininkų mokykla kuri yra pustuštė ir kurioje viskas yra būsimiems jūrų kadetams. Tame tarpe ir tinkamas bendrabutis. O gal čia kažkam pinigėlius reikia pasidaryti iš viso to. Kol kas matome tik gražias p.Simonavičiūtės kalbas.Su jūrine bendruomene apie tai net nekalbėta.Negi ponia tokia protinga ir jūrinėje sferoje puikiai viską irgi išmano. Kaip visada paslapčiomis .Manomai kad galima būtų "gerus: sau darbelius daryti prisidengiant

tai LTSR (ne Lietuvos) laivynas.

Bet!!!, tais laikas.. buvo ir lietuviai - KAPITONAI ir "dedaj'(starmexaj) Kurie... dabar "zigioja" per "Juros svente " Tai, iskur tie- lietuviai(kapitonai ir starmexaj) "atsirando dabar", kai.. LJL - "sekmingai"--- subankruot??? Kur, dabar dirba? "dabartines Lietuvos marexodkes" absolventaj?? Mano vyr. sunas dirba-kapitonu.. pas Anglus!! O, jaunisnis.. pas Vokiecius -starpomu !!! Paklausiau-" kaip jums ten reikalingi - lietuviu jur. terminaj- "denis".." stebas".."inkaro pakeltuvas"?..Ne,ne.NEKADA!! mums geriau anglu kalba(su filipinu matrosu), o, rusu kalba...- .su ukrainecias ir su lietuviais! Tie- normaliai supranto rusu kalba ..kad "paluba"- tai- olandu terminas.. o ne kazkos ten-"lietuviu" - "denisAs"...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS