NAŠLAIČIŲ PINIGAI – ĮŠALDYTI

Sūnų, kurio tėvas yra miręs, auginanti klaipėdietė jaučiasi žeminama valstybės. Moterį piktina tai, kad ji negali laisvai naudotis valstybės jos atžalai skiriama našlaičio pensija. Teisės aktuose numatyta, jog kas mėnesį iš banko sąskaitos galima paimti tik po 80 litų, nors į ją pervedama gerokai didesnė suma.

Sūnų, kurio tėvas yra miręs, auginanti klaipėdietė jaučiasi žeminama valstybės. Moterį piktina tai, kad ji negali laisvai naudotis valstybės jos atžalai skiriama našlaičio pensija. Teisės aktuose numatyta, jog kas mėnesį iš banko sąskaitos galima paimti tik po 80 litų, nors į ją pervedama gerokai didesnė suma.

Mamos apmaudas

Klaipėdietė Aistė (pavardė neskelbiama, siekiant apsaugoti nepilnamečio teises – A.D.) augina 12 metų sūnų. Su vaiko tėvu moteris išsiskyrė prieš šešerius metus, dar po metų vyras mirė. Berniukas liko našlaitis.

"Vaikui buvo aštuoneri, kai mirė jo tėtis. Našlaičiu oficialiai jis bus iki 18-os, tai yra 10 metų. Vaikui mokama našlaičio pensija, kuri pervedama į jo sąskaitą banke, bet aš šių pinigų sūnaus išlaikymui naudoti praktiškai negaliu", – tvirtino Aistė.

Našlaičio pinigai pervedami į vaiko sąskaitą, kuri atidaryta pasirinktame banke. Pagal įstatymus, kol vaikas taps pilnametis, iš sąskaitos jo reikmėms per 10 metų galima paimti tik 10 tūkst. litų. Tai yra per metus vidutiniškai po 1 tūkst. litų arba per mėnesį apie 80 litų.

"Konkrečiai mūsų atveju iki pilnametystės vaiko sąskaitoje susikaups solidi suma. Per tą laiką, kol jis auga, galiu pasinaudoti tik 83 litais per mėnesį. Bet sūnų išlaikyti juk turiu dabar, o ne tada, kai jis taps pilnametis", – piktinosi klaipėdietė.

Pasak moters, įprastai, kai sutuoktiniai išsiskiria, mama arba tėvas alimentus vaikui išlaikyti gauna į savo sąskaitą, tačiau vieno iš tėvų mirties atveju – viskas kitaip.

"Taip kontroliuodama valstybė mane pažemina, tarsi iš karto nuspręsdama, kad našlaičio motina pragers vaiko pinigus, todėl geriau jai jų neduoti. Yra galimybė eiti į teismą ir prašyti, kad leistų išsiimti iš sąskaitos didesnę sumą, bet kodėl tokia neteisybė? Kodėl turiu žemintis ir vaikščioti po teismus?" – retoriškai klausė moteris.

Kontroliuoja ir tarnyba

Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė teigė, kad su tokiais atvejais, kai vienas iš tėvų nepatenkintas leidžiamu disponuoti našlaičio pensijos dydžiu, susiduria nedažnai.

"Jei vaiko tėvas, mama ar globėjas nori iš banko sąskaitos išimti didesnę sumą, jie turi kreiptis į teismą. Mūsų skyrius išduoda tokį dokumentą, kuriame patvirtiname, kad neturime informacijos, jog gali būti pažeidžiamos vaiko teisės. Tokių pažymų per metus išduodame penkias ar šešias", – tvirtino G.Aurylienė.

Esą informacijos, kad vaikus globojantys asmenys švaistytų našlaičio pinigus, tarnyba nėra gavusi. Teigiama, kad beveik visais atvejais teismai tenkina prašymus ir leidžia naudoti didesnę našlaičio pensijos dalį jų globėjams, nei numato teisės aktai.

Pasak G.Aurylienės, kontroliuojamas yra ne tik našlaičio pensijos panaudojimas, bet kai kuriais atvejais ir tai, kaip išsiskyrusi motina ar tėvas išleidžia alimentus.

"Būna situacijų, kai alimentus mokantis asmuo kreipiasi į teismą, manydamas, kad vaiko išlaikymui jo skiriami pinigai išleidžiami ne pagal paskirtį. Tada gaunantysis alimentus privalo atsiskaityti, kaip panaudoja tuos pinigus. Mes turime tokių tėvų, kurie kontroliuoja, kaip išleidžiami alimentai", – neslėpė G.Aurylienė.

Įstatymo paradoksai

Klaipėdietė Aistė našlaičių pensijų mokėjimą reglamentuojančiame įstatyme pastebėjo dar keletą keistenybių. Kai vaikui sukanka 14 metų, jei jis pageidauja, bankas jam gali išduoti kortelę ir našlaitis gali naudoti tuos pinigus kaip nori, neklausdamas mamos leidimo.

"Kitaip tariant, 14 metų vaikas gali tuos pinigus pasiimti nors ir visus iš karto, o mamai neleidžiama kontroliuoti, kaip jis tas lėšas panaudoja. Situacija – visiškai absurdiška", – nuomonę reiškė moteris.

Jei našlaičio pensiją gaunantis paauglys, sulaukęs 14-os metų, šia galimybe nepasinaudoja – neišsiima banko kortelės, pinigų išėmimo tvarka iš banko sąskaitos lieka ta pati, kol jis sulauks pilnametystės.

"Egzistuoja dar viena blogybė – pinigų nuvertėjimas. Tiems, kam priklauso tie pinigai, jais disponuoti negali, o bankas tuo metu naudoja našlaičio pensijos lėšas kaip tik nori. Kokią teisę bankas turi naudotis vaiko pinigais be jo sutikimo? Manau, kad tai – labai subtili valstybės palaiminta smurto forma prieš savo piliečius", – žodžių į vatą nevyniojo klaipėdietė.

Pensija per maža?

Našlaičiams skiriama pensija yra pusė mirusiam tėvui ar motinai galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo pensijos. Tačiau Aistės nuomone, tokiu būdu valstybė skriaudžia našlaičius ir ši suma yra per maža.

"Man atrodo neteisinga, kad mirus tėvui valstybė našlaičiu likusiam vaikui skiria tik pusę vieno jo tėvų uždirbtos pensijos, o likusią dalį pasiima sau. Tokia valstybės "malonė" – trupiniai, numesti mirusiojo artimiesiems, yra ciniška", – įsitikinusi klaipėdietė.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė stebėjosi tokia žmonių pozicija ir teigė, jog reikėtų suprasti, kad tai yra socialinio solidarumo pensijos ir 50 proc. dydžio išmoka yra pakankama.

"Kai mes mokame mokesčius "Sodrai", pasirūpiname ne savimi, o sistema. Mes mokame įmokas ne už save, o už tai, kas gali atsitikti kitam žmogui. Didžioji dalis vaikų juk niekada negaus našlaičio pensijos. Bet tokie mokėjimai yra reikalingi, kad socialinės apsaugos sistema valstybėje iš viso galėtų funkcionuoti", – pabrėžė A.Maldeikienė.

Anot ekonomistės, žmonės turi suvokti, kad jų sukaupti pinigai neguli nejudinami, jie yra dalijami tiems, kuriems nutiko bėda.

Esą šis klausimas Lietuvoje labai dažnai iškyla įvairiuose kontekstuose. Pasak A.Maldeikienės, žmonės nuoširdžiai baisisi, kad jie, per gyvenimą sunešę keliasdešimt tūkstančių litų mokesčių, susirgę jų visų neatgauna.

"Visuomenė neturi suvokimo, kas vyksta, kai jie moka mokesčius "Sodrai". Žmonės mano, jog jie moka tam, kad kažkada atgautų tai, ką įmokėjo. Labai svarbu, kad jie suvoktų, jog tai yra socialinio solidarumo mokesčiai, mes padedame kitiems, kai galime, o ne saugiai pasidedame į lentynėles ir pasiimame sau, kai reikia", – dėstė A.Maldeikienė.

Skaičiai ir faktai:

Klaipėdoje 2005 m. buvo 3 209 tėvų globos netekę nepilnamečiai, iš jų 1 196 – vaikai iki 6 metų.
2012 m. Klaipėdoje buvo 2 055 tėvų globos netekę vaikai, iš jų 949 – mažamečiai iki 6 metų.
2011 m. našlaičio pensiją Klaipėdoje gavo 1 712 vaikų.
2012 m. našlaičio pensija Klaipėdoje buvo mokama 1 631 vaikui.
2013 m. našlaičio pensiją Klaipėdoje gavo 1 459 vaikai.
2014 m. sausio 1 d. duomenimis, našlaičių pensijų gavėjų skaičius uostamiestyje buvo 1 424.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.