„Jeigu kurį laiką buvo žinoma, kad tėvai ar vienintelis turimas iš tėvų sunkiai serga, netekčiai ir vaiko įstatyminių atstovų paieškai galima daugiau pasiruošti iš anksčiau. Galbūt vaiko globėją jau yra parinkusi pati šeima, sutarusi su būsimu globėju – paprastai tai būna artimas giminaitis. Tačiau yra situacijų, kai tėvai, ar vienintelis turėtas žūsta staiga. Nors tokios situacijos visada sukrečia, joms visada turime veiksmų planą, pagalbos viziją. Patyrus netektį, pirma žmogaus reakcija būna neigimas. Kuo skaudesnė netektis, tuo sunkiau ją priimti kaip realybę, tai, be abejo, išgyvena vaikas ir visi su juo susiję artimieji. Vaiko teisių specialistai yra tie, kurie imasi iniciatyvos, kad būtų skubiai ištiesta pagalbos ranka našlaičiu tapusiam vaikui“, – jautrias situacijas apibūdina Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Inga Baranauskė.

Labai svarbu prakalbinti vaiką

Vienoje iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliųjų komandų dirbanti psichologė Neringa Jankauskaitė sako, kad po tėvų netekties, suvokus realią situaciją, vaiką ištinka šokas – jis negali čia ir dabar susitaikyti su mintimi, kad liko be tėvų. Vėliau pamažu taikosi su realybe laidotuvėse, mažesniesiems šis periodas užtrunka, nes jie nelabai supranta, kas nutiko ir klausinėja, kada sugrįš mama ir tėtis.

„Iš patirties žinau, kad vaikai, nors ir žinodami ar net matę tėvų mirtį, laukia grįžtant tėvų, tikisi stebuklo. Maži, maždaug ikimokyklinio amžiaus vaikai, nelabai suvokia mirties sąvoką, jiems reikia laiko suprasti, ką reiškia ,,niekada nebegrįš“. Šiuo periodu negalima palikti vaiko vieno su savo mintimis, geriausia atrama našlaičiui – artimojo, kurį vaikas myli, paguoda, patarimai, tiesiog buvimas kartu, kad vaiko neapimtų nepaaiškinamos baimės, sunkiai pakeliamos mintys. Kartais tokia misija gali tekti visiškai nepažįstamam žmogui – globotojui“, – sako N. Jankauskaitė. Tokiose situacijose tiek vaikui, tiek su juo likusiems suaugusiesiems vaiko teisių apsaugos specialistai teikia maksimalią psichologinę pagalbą.

Specialistai, teikiantys pagalbą vaikui iš karto po tėvų mirties, išsamiai atsako ir kalbasi su vaiku visais jam tuo metu svarbiausiais klausimais, pavyzdžiui: „tavęs atvažiuos pasiimti močiutė su seneliu“ , „vyksime pas tavo tetą“, „klauski visko, kas tave neramina, mes tau atsakysime“, „yra žmonių, kuriems tu rūpi ir kurie tavimi pasirūpins“, „nebijok, tu nelikai vienas“ ir panašiai.

„Vaikui reikia leisti išsikalbėti, išsakyti savo lūkesčius, skausmą, mintis. Ypač reikia susirūpinti vaiku, kuris po tėvų mirties ima elgtis taip, kaip jam nebuvo būdinga. Geriausia pagalba yra vaiką priglaudusių artimųjų dėmesys, pokalbiai su psichologais, mokyklos socialiniais darbuotojais“, – sako N. Jankauskaitė.

Vaikus apsiima globoti artimiausi žmonės

Gavę pranešimą, jog vaikas liko be įstatyminių atstovų (arba turimo vienintelio iš atstovų), specialistas nedelsdamas stengiasi surasti vaiko artimuosius, giminaičius, arba artimais emociniais ryšiais susijusių asmenų, kurie galėtų juo pasirūpinti.

„Nepilnamečiams likus našlaičiais, dažniausiai jų globėjais ar įtėviais tampa seneliai, broliai, seserys, taip pat dėdės ir tetos. Pastaraisiais metais Šiaulių apskrityje nėra atvejo, kada našlaičiais likę vaikai patektų į institucinę globą ar pas globėjus, nesusijusius giminystės ryšiais“, – sako I. Baranauskė.

Lietuvoje yra situacijų, kai vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai ima globoti savo nepilnamečius brolius ir seseris. Pasak specialistės, tai dažniausiai yra labai artimos ir darnios šeimos.

Kokios pagalbos sulaukia šeimos, ėmusios globoti našlaičius?

Kiekvienu atveju, kai našlaičiu likęs vaikas priimamas į naują šeimą, vaiko teisių apsaugos specialistai visą būtinąją pagalbą teikia tiek, kiek šeimai ji reikalinga – lanko globojamą vaiką, bendrauja su šeima, padeda jai. Reguliariai išklausoma vaiko nuomonė apie gyvenimo sąlygas, apie santykį su globėju. Išklausoma ir vaiko globėjo nuomonė apie globos vykdymą, jo santykius su vaiku ir vaiko artimaisiais giminaičiais, kitais žmonėmis, su kuriais globojamą vaiką sieja emociniai ryšiai. Išsiaiškinama, kokios pagalbos reikia globėjui, jeigu reikia, pasiūloma psichologo ar kitokios konsultacijos.

Vaiko teisų gynėjai reguliariai įvertina, kaip globėjas rūpinasi vaiko saugumu, jo sveikata ir mokymusi, kam naudoja globos (rūpybos) išmoką.

Nustačius nuolatinę globą, globojamas vaikas pirmą kartą aplankomas ne vėliau kaip po mėnesio nuo nuolatinės globos nustatymo dienos, kitus kartus – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per pirmus nuolatinės globos metus.

Vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmai, vaikui likus be tėvų:

1. Ieškoma vaiko giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių asmenų. Suradus, vaikas apgyvendinamas saugioje aplinkoje;

2. Vaikui bei artimiesiems teikiama Mobilios komandos specialistų – psichologų pagalba;

3. Kreipiamasi į savivaldybės administraciją dėl globėjo (rūpintojo) paieškos;

4. Jeigu vaikas gydomas ligoninėje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas bendradarbiauja su gydymo įstaigos darbuotojais, taip pat, esant poreikiui, bendrauja ir bendradarbiauja su vaiko ugdymo bei kitomis įstaigomis;

5. Vaiko teisių apsaugos skyrius atlieka pradinį asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) vertinimą ir kreipiasi į teismą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo.

Asmenys, norintys tapti vaiko globėjais, savivaldybėje veikiančiam Globos centrui teikia prašymą. Dažniausiai, prašymą tapti nuolatiniu globėju (rūpintoju) pateikia vaiko artimieji giminaičiai. Savivaldybės Globos centras vaiko teisių gynėjams pateikia fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), rekomendaciją.

Vyriausybė pasisako prieš siūlymą ilginti našlaičių pensijų mokėjimą besimokantiems.

Dabar tokios pensijos yra mokamos ne ilgiau kaip iki 24-erių, o socialdemokratai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas yra pateikę pataisą, kad jos būtų mokamos iki 25-erių.

Vyriausybės išvadoje sakoma, kad pagal Civilinį kodeksą tėvai, turintys galimybę, besimokančius vaikus privalo išlaikyti, kol jie yra ne vyresni negu 24 metų.

„Šiuo metu specialiųjų teisės aktų, nustatančių socialinių garantijų teikimą besimokantiems našlaičiams, nuostatos dėl amžiaus, iki kurio šios garantijos teikiamos, kyla iš minėtosios Civilinio kodekso nuostatos. Pritarus Įstatymų projektų iniciatorių siūlymams plėsti našlaičiams teikiamų garantijų apimtis vienai specifinei išmokų gavėjų grupei – tik našlaičiams už mirusius tėvus, tėvus turintys besimokantys ar studijuojantys asmenys atsidurtų nelygiavertėje padėtyje“, - teigia išvadą rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kartu išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad siūlomam pakeitimui įgyvendinti kasmet papildomai reikėtų apie 175,66 tūkst. eurų valstybės biudžeto ir apie 1 721 tūkst. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

„Manytina, kad valstybės socialinė parama turi būti skiriama asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, ir atsižvelgiant į tai, ar asmuo išnaudoja visas kitas galimybes gauti pragyvenimui reikalingų lėšų. Todėl abejotina, ar imperatyviai įstatymo leidėjo plečiamas socialinės paramos gavėjų ratas iš esmės atitiktų pačią socialinės paramos paskirtį ir funkciją“, - teigiama Vyriausybės patvirtintoje išvadoje.

Per konfliktą Rytų Ukrainoje našlaičiais likę vaikai mokytis į Lietuvą turėtų atvykti ketvirtadienį arba penktadienį.

Tai BNS patvirtino Užsienio reikalų ir Švietimo ministerijų atstovai. Iš viso į Lietuvą turėtų atvykti penkiolika moksleivių iš Donecko-Luhansko regiono, kai kurių iš jų tėvai žuvo karinio konflikto Rytų Ukrainoje metu. Juos turėtų lydėti du mokytojai.

Vyriausybė spalio pradžioje našlaičių apgyvendinimui ir priėmimui skyrė 330 tūkst. litų. Lėšos bus naudojamos moksleivių mokymui, priežiūrai, apgyvendinimui, maitinimui, taip pat komunalinėms paslaugoms, socialiniam draudimui ir kitoms reikmėms.

Šiuo metu Donecko ir Luhansko srityse pamokos nevyksta, mokyklos sugriautos arba nešildomos.

Dėl moksleivių priėmimo į Lietuvą kreipėsi Dnipropetrovsko srities administracija bei Ukrainos Vyriausybė.

Vaikai Lietuvoje mokysis iki 2014–2015 mokslo metų pabaigos.

Sūnų, kurio tėvas yra miręs, auginanti klaipėdietė jaučiasi žeminama valstybės. Moterį piktina tai, kad ji negali laisvai naudotis valstybės jos atžalai skiriama našlaičio pensija. Teisės aktuose numatyta, jog kas mėnesį iš banko sąskaitos galima paimti tik po 80 litų, nors į ją pervedama gerokai didesnė suma.

Mamos apmaudas

Klaipėdietė Aistė (pavardė neskelbiama, siekiant apsaugoti nepilnamečio teises – A.D.) augina 12 metų sūnų. Su vaiko tėvu moteris išsiskyrė prieš šešerius metus, dar po metų vyras mirė. Berniukas liko našlaitis.

"Vaikui buvo aštuoneri, kai mirė jo tėtis. Našlaičiu oficialiai jis bus iki 18-os, tai yra 10 metų. Vaikui mokama našlaičio pensija, kuri pervedama į jo sąskaitą banke, bet aš šių pinigų sūnaus išlaikymui naudoti praktiškai negaliu", – tvirtino Aistė.

Našlaičio pinigai pervedami į vaiko sąskaitą, kuri atidaryta pasirinktame banke. Pagal įstatymus, kol vaikas taps pilnametis, iš sąskaitos jo reikmėms per 10 metų galima paimti tik 10 tūkst. litų. Tai yra per metus vidutiniškai po 1 tūkst. litų arba per mėnesį apie 80 litų.

"Konkrečiai mūsų atveju iki pilnametystės vaiko sąskaitoje susikaups solidi suma. Per tą laiką, kol jis auga, galiu pasinaudoti tik 83 litais per mėnesį. Bet sūnų išlaikyti juk turiu dabar, o ne tada, kai jis taps pilnametis", – piktinosi klaipėdietė.

Pasak moters, įprastai, kai sutuoktiniai išsiskiria, mama arba tėvas alimentus vaikui išlaikyti gauna į savo sąskaitą, tačiau vieno iš tėvų mirties atveju – viskas kitaip.

"Taip kontroliuodama valstybė mane pažemina, tarsi iš karto nuspręsdama, kad našlaičio motina pragers vaiko pinigus, todėl geriau jai jų neduoti. Yra galimybė eiti į teismą ir prašyti, kad leistų išsiimti iš sąskaitos didesnę sumą, bet kodėl tokia neteisybė? Kodėl turiu žemintis ir vaikščioti po teismus?" – retoriškai klausė moteris.

Kontroliuoja ir tarnyba

Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė teigė, kad su tokiais atvejais, kai vienas iš tėvų nepatenkintas leidžiamu disponuoti našlaičio pensijos dydžiu, susiduria nedažnai.

"Jei vaiko tėvas, mama ar globėjas nori iš banko sąskaitos išimti didesnę sumą, jie turi kreiptis į teismą. Mūsų skyrius išduoda tokį dokumentą, kuriame patvirtiname, kad neturime informacijos, jog gali būti pažeidžiamos vaiko teisės. Tokių pažymų per metus išduodame penkias ar šešias", – tvirtino G.Aurylienė.

Esą informacijos, kad vaikus globojantys asmenys švaistytų našlaičio pinigus, tarnyba nėra gavusi. Teigiama, kad beveik visais atvejais teismai tenkina prašymus ir leidžia naudoti didesnę našlaičio pensijos dalį jų globėjams, nei numato teisės aktai.

Pasak G.Aurylienės, kontroliuojamas yra ne tik našlaičio pensijos panaudojimas, bet kai kuriais atvejais ir tai, kaip išsiskyrusi motina ar tėvas išleidžia alimentus.

"Būna situacijų, kai alimentus mokantis asmuo kreipiasi į teismą, manydamas, kad vaiko išlaikymui jo skiriami pinigai išleidžiami ne pagal paskirtį. Tada gaunantysis alimentus privalo atsiskaityti, kaip panaudoja tuos pinigus. Mes turime tokių tėvų, kurie kontroliuoja, kaip išleidžiami alimentai", – neslėpė G.Aurylienė.

Įstatymo paradoksai

Klaipėdietė Aistė našlaičių pensijų mokėjimą reglamentuojančiame įstatyme pastebėjo dar keletą keistenybių. Kai vaikui sukanka 14 metų, jei jis pageidauja, bankas jam gali išduoti kortelę ir našlaitis gali naudoti tuos pinigus kaip nori, neklausdamas mamos leidimo.

"Kitaip tariant, 14 metų vaikas gali tuos pinigus pasiimti nors ir visus iš karto, o mamai neleidžiama kontroliuoti, kaip jis tas lėšas panaudoja. Situacija – visiškai absurdiška", – nuomonę reiškė moteris.

Jei našlaičio pensiją gaunantis paauglys, sulaukęs 14-os metų, šia galimybe nepasinaudoja – neišsiima banko kortelės, pinigų išėmimo tvarka iš banko sąskaitos lieka ta pati, kol jis sulauks pilnametystės.

"Egzistuoja dar viena blogybė – pinigų nuvertėjimas. Tiems, kam priklauso tie pinigai, jais disponuoti negali, o bankas tuo metu naudoja našlaičio pensijos lėšas kaip tik nori. Kokią teisę bankas turi naudotis vaiko pinigais be jo sutikimo? Manau, kad tai – labai subtili valstybės palaiminta smurto forma prieš savo piliečius", – žodžių į vatą nevyniojo klaipėdietė.

Pensija per maža?

Našlaičiams skiriama pensija yra pusė mirusiam tėvui ar motinai galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo pensijos. Tačiau Aistės nuomone, tokiu būdu valstybė skriaudžia našlaičius ir ši suma yra per maža.

"Man atrodo neteisinga, kad mirus tėvui valstybė našlaičiu likusiam vaikui skiria tik pusę vieno jo tėvų uždirbtos pensijos, o likusią dalį pasiima sau. Tokia valstybės "malonė" – trupiniai, numesti mirusiojo artimiesiems, yra ciniška", – įsitikinusi klaipėdietė.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė stebėjosi tokia žmonių pozicija ir teigė, jog reikėtų suprasti, kad tai yra socialinio solidarumo pensijos ir 50 proc. dydžio išmoka yra pakankama.

"Kai mes mokame mokesčius "Sodrai", pasirūpiname ne savimi, o sistema. Mes mokame įmokas ne už save, o už tai, kas gali atsitikti kitam žmogui. Didžioji dalis vaikų juk niekada negaus našlaičio pensijos. Bet tokie mokėjimai yra reikalingi, kad socialinės apsaugos sistema valstybėje iš viso galėtų funkcionuoti", – pabrėžė A.Maldeikienė.

Anot ekonomistės, žmonės turi suvokti, kad jų sukaupti pinigai neguli nejudinami, jie yra dalijami tiems, kuriems nutiko bėda.

Esą šis klausimas Lietuvoje labai dažnai iškyla įvairiuose kontekstuose. Pasak A.Maldeikienės, žmonės nuoširdžiai baisisi, kad jie, per gyvenimą sunešę keliasdešimt tūkstančių litų mokesčių, susirgę jų visų neatgauna.

"Visuomenė neturi suvokimo, kas vyksta, kai jie moka mokesčius "Sodrai". Žmonės mano, jog jie moka tam, kad kažkada atgautų tai, ką įmokėjo. Labai svarbu, kad jie suvoktų, jog tai yra socialinio solidarumo mokesčiai, mes padedame kitiems, kai galime, o ne saugiai pasidedame į lentynėles ir pasiimame sau, kai reikia", – dėstė A.Maldeikienė.

Skaičiai ir faktai:

Klaipėdoje 2005 m. buvo 3 209 tėvų globos netekę nepilnamečiai, iš jų 1 196 – vaikai iki 6 metų.
2012 m. Klaipėdoje buvo 2 055 tėvų globos netekę vaikai, iš jų 949 – mažamečiai iki 6 metų.
2011 m. našlaičio pensiją Klaipėdoje gavo 1 712 vaikų.
2012 m. našlaičio pensija Klaipėdoje buvo mokama 1 631 vaikui.
2013 m. našlaičio pensiją Klaipėdoje gavo 1 459 vaikai.
2014 m. sausio 1 d. duomenimis, našlaičių pensijų gavėjų skaičius uostamiestyje buvo 1 424.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.