PRIE JONO KALNELIO – NEĮPRASTAS SVEČIAS

Savaitgalį palei taką link Jono kalnelio dėmesį patraukė išskirtinis paukštis – didysis kormoranas, kuris tarsi pozavo, žiūrovams plačiai išskleidęs sparnus. Visi ėmė jį fotografuoti ir ieškoti atsakymų internete, kas šis paukštis yra ir ką čia veikia, kai kurie praeiviai tikino jį matą pirmą kartą.

Nors kai kurie žmonės ir stebėjosi šiuo sparnuočiu viduryje miesto, pasak gamtininkų, didysis kormoranas Lietuvoje yra įprastas paukštis – šalyje jų skraido net apie 10 tūkst.

O stovėdami tokia keista poza, paprastai jie džiovinasi sušlapusias plunksnas.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos specialistas Erlandas Paplauskis pasakojo, kad dažniausiai kormoranų galima išvysti prie vandens telkinių, kuriuose yra žuvų.

Kadangi prie Jono kalnelio driekiasi Dangės upė, jam čia buvo patogi vieta pailsėti.

„Net į privačius tvenkinius kartais nusileidžia pažvejoti, bet daugiau maisto ieško prie marių ar jūros. Tai tiesiog viena iš žuvlesių paukščių rūšių, kurie neturi riebalinės liaukos, sutepančios plunksnas. Gali žvejoti būriais, giliai nardo“, – paaiškino specialistas.

Ties Kuršių mariomis jau ne vienus metus gyvuoja dvi kormoranų kolonijos – Juodkrantėje ir prie Karklės. Pastarojoje, mažesnėje, gyveno apie 7 tūkst. paukščių.

Ornitologai tikino, kad šie paukščiai dažniausiai maitinasi įvairių rūšių smulkiomis žuvimis, kartais – vėžiagyviais.

Didysis kormoranas – vietinė rūšis, su pertraukomis perėjusi keletą pastarųjų šimtmečių.

Visos iki šiol buvusios jų kolonijos XVII–XIX a. buvo sunaikintos žmonių.

Kormoranų populiacijos gausėjimas Europoje, prasidėjęs prieš 40 metų, Lietuvoje pasireiškė tik prieš 27 metus.