PRIE KAPO – PER OBUOLIUS

Prieš Vėlines Joniškės kapinėse apsilankiusi klaipėdietė buvo šokiruota ten esančios netvarkos. Prie kapo vedantis takelis buvo padengtas storu supuvusių obuolių sluoksniu, dvokė raugu. Problemų kapinėse kelia ir išsikerojęs ąžuolas, kurio šaknys verčia paminklus ir tvoreles. Uostamiesčio gyventoja stebisi, kodėl problemos nėra sprendžiamos jau daugelį metų.

Prieš Vėlines Joniškės kapinėse apsilankiusi klaipėdietė buvo šokiruota ten esančios netvarkos. Prie kapo vedantis takelis buvo padengtas storu supuvusių obuolių sluoksniu, dvokė raugu. Problemų kapinėse kelia ir išsikerojęs ąžuolas, kurio šaknys verčia paminklus ir tvoreles. Uostamiesčio gyventoja stebisi, kodėl problemos nėra sprendžiamos jau daugelį metų.

Prikrito ant kapo

Iš Joniškės kapinių ketvirtadienio vakarą grįžusi klaipėdietė Genovaitė Miltenienė neslėpė, kad jai reikia laiko atsigauti. Moterį sujaudino netvarka 34 šių kapinių kvartale.

Ramybėje čia ilsisi ir prieš daugiau nei 40 metų palaidota jos mama.

„Kas savaitę aplankau anapilin iškeliavusius artimuosius. Tikrai nesitikėjau, kad prieš mirusiųjų pagerbimo dienas gali būti tokia netvarka“, – tvirtino moteris.

G.Miltenienei labiausiai užkliuvo 34-ame kapinių kvartale prie tako auganti obelis. Nuo didelio medžio buvo prikritę obuolių. Jie mėtėsi ant kapaviečių.

Obuolių buvo daug ir ant takelio. Dalis jų jau supuvę, susidarė košė. Sklido nemalonus raugo kvapas.

„Vaizdas kaip karikatūroje. Viduryje kapinių obelis, gausu obuolių. Skamba kaip anekdotas“, – pasakojo klaipėdietė.

Pasak G.Miltenienės, viena moteris per tuos ant tako gulinčius obuolius vos nesusižalojo. Ji paslydo.

„Gerai, kad viskas laimingai baigėsi. Pargriuvusiai moteriai niekas nelūžo“, – tvirtino moteris.

Klaipėdietės teigimu, kad obelis kels problemų, buvo aišku tada, kai ją pasodino. Lankydama artimųjų kapus, moteris visada spėliodavo, kada kapinių prižiūrėtojai pašalins medį.

„Vis mąsčiau, kad gal jau kitais metais kažkas imsis darbų. Tokiam medžiui kapinėse tikrai ne vieta. Kol obelis buvo maža, rūpesčių nekėlė. Dabar ji didelė. Šiemet obuolių derlius taip pat gausus. Vaizdas tikrai keistas. Ar sunku buvo nupjauti tą obelį?“ – klausė klaipėdietė.

Renka ir giles

Daug rūpesčių 34 kvartale palaidotų žmonių artimiesiems kelia ir čia augantis didžiulis ąžuolas. Plačiašakio gilės rudenį nuolat krenta ne tik ant tako, bet ir kapų.

Anot G.Miltenienės, ąžuolo šaknys labai išsikerojusios. Jos jau pasiekė kitą kapinių kvartalą. Ąžuolo šaknys verčia paminklus, esančius apie 50 metrų spinduliu nuo jo.
Klaipėdietė prisiminė, kad prieš daugiau nei penkerius metus jai teko tvarkyti paminklą. Jis buvo pasviręs. Tačiau netrukus paminklas ir vėl pradėjo virsti į priekį.

„Iš pradžių maniau, kad gal darbininkai netinkamai darbus atliko. Tačiau jie paaiškino, jog problema – ąžuolo šaknys. Sakė, kad kol šis medis augs, visi verks“, – prisiminė moteris.

Klaipėdietė vylėsi, jog paminklas iki pavasario nenugrius: „Domėjausi, kiek kainuos atstatymas. Sakė, kad daugiau nei praėjusį kartą. Gaila, kad yra tokia situacija. Paminklą statėme dar tarybiniais laikais. Visi trys vaikai susidėjome“.

Duobkasiai keikia šaknis

Pasak G.Miltenienės, ąžuolo šaknys problemų kelia ne tik jiems. Keli paminklai jau buvo nuvirtę.

„Teko kalbėti su vienu senuku. Jis atsiklaupęs verkė. Kapo, kurį jis lanko, paminklas buvo visai nuvirtęs. Teko girdėti, kad kitas kryžius griuvo. Net nuskilo nukrisdamas. Kiekvienam žmogui skauda širdį dėl tokių dalykų. Tačiau visi padejuoja, bet nieko nedaro“, – stebėjosi moteris.

Ąžuolo šaknys rūpesčių kelia ir duobkasiams. Klaipėdietė prisiminė, kaip prieš metus atvažiavo į kapines aptvarkyti mamos kapo. Moteris išgirdo besikeikiančius duobkasius.

„Pagalvojau, kad gal kokia nelaimė atsitiko – susižalojo. Pasiteiravau, kas įvyko, gal galiu kuo padėti. Vyrai guodėsi, kad jau būtų kelias duobes iškasę per laiką, kol dirbo. Visur vienos medžio šaknys. Net per karstą buvo perlindusios. Medis drumsčia mirusiųjų ramybę. Judina juos“, – tvirtino moteris.

Klaipėdietei nesuprantama, kodėl dėl vieno medžio kentėti turi visi. Jai keista, kodėl kapinių prižiūrėtojai nesprendžia problemos.

„Negi nemato? Gal nepavaikšto po kapines? Prieš kurį laiką buvo nupjautas vienas netoliese esantis ąžuolas. Pamaniau, kad pašalins ir šį, tačiau jis liko. Suprantu, kad ąžuolas šventas medis, bet jam kapinėse ne vieta“, – pabrėžė klaipėdietė.

Anot moters, jei šis ąžuolas toks svarbus prižiūrėtojams, iš jo galėtų sukurti skulptūrą, kuri papuoštų kapines: „Galėtų kokį nors rūpintojėlį išdrožti. Būtų geriau“.

Siūlo uždrausti tujas

G.Miltenienės nuomone, kapinėse apskritai nereikia medžių. Jie galėtų augti tik prie įėjimo ir pagrindinio tako. Sodinti plačiašakių šoniniuose keliukuose nebūtina. Jie tik sukelia problemų.

„Apsodina, o rūpintis nėra kam. Vasarą liepų žiedai kapus teršia, rudenį – lapai, gilės, obuoliai. Dar šermukšniai kai kuriose vietose auga. Kapinės virsta sodu, daržu ar parku. Taip neturėtų būti. Mieste medžiai šalinami, o šventoje vietoje niekas netvarkoma“, – piktinosi moteris.

Anot klaipėdietės, kapinėse derėtų uždrausti sodinti ir tujas. Jei jos prižiūrimos, problemų nekyla, tačiau yra kapų, kur jos pamirštos. Peraugusios tujos teršia kitus kapus, per jas neįmanoma praeiti.

„Žmonės sutvarko kapus, papučia vėjas, ir vėl šiukšlynas. Matyt, tie, kurie sodino tujas, yra išvykę ar dėl kitų priežasčių negali lankyti mirusių artimųjų kapų ir jų prižiūrėti. Dėl to kenčia visi kiti“, – teigė klaipėdietė.

G.Miltenienė pabrėžė, kad kapinių prižiūrėtojai turėtų peraugusias tujas išpjauti neatsiklausę.

Vagys nugvelbė chrizantemą

Pasak klaipėdietės, kad ir kaip būtų gaila, Joniškės kapinės yra pamirštos prižiūrėtojų. Anot moters, jie nebent apšluoja prie pagrindinio tako, o atokiau esančiose vietose šiukšlių nesurenka.

„Joniškės kapinės tikrai neturi gero šeimininko. Dėl to nėra tvarkos. Gėda net svečius atvykusius atsivesti. Gal Lėbartuose geriau tvarkomasi. Kur matyta, kad turi eiti per
supuvusius obuolius?“ – klausė moteris.

G.Miltenienė tvirtino, kad Joniškės kapinėse trūksta ir saugumo. Vagys jos artimųjų kapą išniekino du kartus. Prieš šešerius metus nuo paminklo buvo pavogtas bareljefas.

Ilgapirščiai pasisavino ir ant kapo pasodintą chrizantemą.
Klaipėdietė pasakojo, kad teko lankytis kitų miestų kapinėse: Šiaulių, Pakruojo. Jos moteriai paliko didelį įspūdį. Kapinės tvarkingos, prie takelių neauga medžiai.

Laukia lankytojų prašymų

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė pabrėžė, kad Joniškės kapinės tikrai nėra pamirštos. Jos nuolat prižiūrimos, tvarkomos.

„Iškirtome ir labai daug savaime išaugusių krūmų, ir medžių pašalinome nemažai“, – teigė vedėja.

Pasak Z.Stankienės, medžiai kertami ne jų vegetaciniu laikotarpiu. Tai daroma atsižvelgiant į lankytojų prašymus. Gavus juos, yra kviečiama komisija. Ji įvertina kiekvieną medį.

Gavus leidimą, medis yra pašalinamas. Kada tai daroma, priklauso nuo turimų lėšų.

„Kapinės yra labai subtili vieta. Kiekvienas turi savų sentimentų. Negalime nuspręsti už kitus žmones, ar jiems patinka vienas ar kitas medis, ar obelis turi augti, ar ją reikia pašalinti. Priešingu atveju gali kilti konfliktų“, – komentavo vedėja.

Z.Stankienės teigimu, jei problemų lankytojams kelia vienas ar kitas medis, jie turėtų kreiptis į tarnybą ir pateikti prašymą, kad plačialapis būtų pašalintas. Tada bus svarstoma, ar imtis darbų.

Dažniausiai šalinami medžiai, kurie pavojingi, sausuoliai. Jie kertami tais atvejais, kai medžių šaknys verčia paminklus, ardo kapus.

„Į kiekvieną prašymą reaguojame, bet be leidimo šalinti medžių negalime. Kiekvieno augalo mes juk nesužiūrėsime. Labai svarbu, kad mums praneštų, kur yra problema“, – pabrėžė vedėja.

Visų pašalinti negalima

Joniškės kapinės atidarytos prieš daugiau nei pusšimtį metų. Anot Z.Stankienės, nemažai medžių ar krūmų čia pasodino patys mirusiųjų artimieji.

„Matyt, žmonės nepagalvojo, kad ateityje medis užaugs ir kels rūpesčių. Gal ir patys jėgų nebeturėjo ateiti ir prižiūrėti. Joniškės kapinėse mes nepasodinome nė vieno medžio. Iš kur čia atsirado obelis, sunku pasakyti“, – dėstė vedėja.

Z.Stankienė pabrėžė, kad tarnyba nepraktikuoja medžių sodinimo kapinėse. Keletas jų buvo pasodinta plečiant Lėbartų kapines. Tačiau nors plotai buvo dideli, plačiašakių ten žaliuoja nedaug.

Pasak vedėjos, mirusiųjų artimieji skirtingai žiūri į medžius. Vieniems jų reikia, kitiems – ne.

„Kai kurie žmonės tikrai gražiai susitvarko. Medžiai Joniškės kapinėse yra seni. Tikrai negalima drastiškai visų pašalinti. Kils didelis nepasitenkinimas. Kam patiktų, kad svetimas ateitų ir tvarkytų jo kapavietę? Kiekvienas kapas turi atsakingą asmenį, kuris privalo jį prižiūrėti“, – komentavo vedėja.

Z.Stankienė aiškino, kad kapinėse galima sodinti ne visus medžius ir kitus želdinius. Draudžiama sodinti tuos, kurių plačios lajos, žiedynai ar vaisiai gali teršti aplinką.

Komentaras

Valerija Jankūnaitė

Klaipėdos krašto papročių, tradicijų ir folkloro ekspertė, etnologė

Medžiai nuo gilios senovės lietuviams buvo svarbūs. Tautosakoje yra labai daug jų reikšmių. Kapinėse medžiai buvo sodinami neatsitiktinai. Žmonės tikėjo, kad sielos apsigyvena juose. Medžiai – jų šaknys ir šakos – yra vėlių kelias į dangų. Kapinės visada būdavo ant aukštų kalnelių, prie bažnytėlių. Žmonės kiekvieną sekmadienį eidavo į bažnyčią, o grįždami užsukdavo aplankyti mirusių artimųjų. Tai turėjo labai didelę reikšmę. Manau, kad tokiose kapinėse, kuriose auga daug medžių, yra daugiau paslapties. Pomirtinis gyvenimas yra paslaptis. Mes juo tikime ir galvojame, kaip bus.