STT: STATYBOS LEIDIMŲ IŠDAVIMAS PAJŪRYJE TURI SPRAGŲ IR SUDARO GALIMYBES PIKTNAUDŽIAUTI

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas Klaipėdos mieste ir rajone bei Palangoje turi spragų ir sudaro galimybes jo dalyviams piktnaudžiauti, antradienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi šios srities korupcijos rizikos analizę.

Tokie rizikos veiksniai taip pat nustatyti ir ankščiau atliktose korupcijos rizikos analizėse Vilniaus miesto savivaldybės bei Panevėžio miesto, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus.

Pasak tarnybos, už savavališkų statybų vykdymą numatytos sankcijos neatgraso nuo pažeidimų darymo.

„Analizuoti atvejai, kuomet statytojai nepaiso galimų sankcijų ir imasi statyti neturėdami statybos leidimų. Taip pat pastebėta, jog valstybės vykdoma išduotų statybos leidimų kontrolė gali būti nepakankama, kadangi nuo 2016 metų atliktų patikrinimų skaičius kasmet akivaizdžiai mažėja, nepaisant to, jog kiekvienais metais išduodamų statybos leidimų skaičius reikšmingai didėjo“, – teigiama STT pranešime.

Jos duomenimis, 2019-aisiais minėtose savivaldybėse per informacinę sistemą „Infostatyba“ patenkinti 13 tūkst. 448 prašymai išduoti statybos leidimus, 2020 metais patenkinta 15 tūkst. 550 prašymų, o 2021 metais – 17 tūkst. 21 prašymas.

Tuo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrino apie 2 proc. visų patenkintų prašymų: 2019 metais visose savivaldybėse pasirinktinai patikrinti 472 statybos leidimai, 2020 metais – 403, 2021 metais – 329.

STT taip pat teigia, kad antikorupciniu požiūriu kaip ydingas vertinamas statinių klasifikacijų atribojimas, kuris leidžia statytojams piktnaudžiauti statybų procesu, renkantis jiems tinkamesnę statinio klasifikaciją.

„Pavyzdžiui, projektuoti ir statyti faktiškai gyvenimui ir (ar) poilsiui pritaikytus pastatus, nors statybos leidimas išduotas administracinės ar pagalbinio ūkio paskirties pastato statybai“, – teigia tarnyba.

Pranešime pateikiamas pavyzdys Palangoje, kai leista statyti vasaros virtuvę, tačiau minėtas projektas savo techniniais sprendimais labiau priminė gyvenamosios ar poilsio paskirties statinį.

Taip pat analizėje nustatyta, jog naujos statybos ir rekonstrukcijos sąvokų tapatumas sudaro sąlygas korupcijos rizikai pasireikšti.

„Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą dėl pastato-garažo rekonstravimo į gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą su gydymo paskirties patalpomis, nors projektu siekta sukurti iš esmės naują statinį“, – tvirtina STT.

Jos duomenimis, beveik 81 kv. metro garažas, pagal projektą, rekonstruojamas į 1,1 tūkst. kv. metrų daugiabutį pastatą, pastato plotas padidėjo daugiau kaip 13 kartų.

STT kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama įvertinti atskirų vykdomų statybų teisėtumą ir atlikti statybos valstybinę priežiūrą Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Tarnybos pasiūlymai dėl nustatytų korupcijos rizikų pateikti savivaldybėms ir Aplinkos ministerijai. Šios institucijos per tris mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Kaip BNS atsiųstame komentare teigė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, savivaldybė dar tarsis su STT dėl pateiktų rekomendacijų.

„Šiuo metu specialistai analizuoja pateiktus duomenis, matome šiek tiek neatitikimų, tai dar tikrai diskutuosime su pačia STT ne tik apie jų atliktą analizę, bet ir rekomendacijas ir tai, kaip procesus organizuoti kuo skaidriau“, – teigė jis.

Pasak administracijos vadovo, dauguma rekomendacijų taikoma ministerijoms, o savivaldybėms – peržiūrėti žmogiškuosius išteklius, nes dėl didelės darbų apimties gali įsivelti klaidų, užtrukti derinimai.

„Tikiuosi, kad ir ministerijos reaguos į STT teikiamas pastabas ir teisinis reglamentavimas dėl statybos leidimų išdavimo, statinių rekonstrukcijos, klasifikavimo bus tobulinimas, nes savivaldybė, išduodama leidimus, vertindama projektus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais“, – teigė jis.

Kaip atsiųstame komentare BNS informavo Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius, specialistai yra susipažinę su minėtos analizės turiniu, su STT buvo aptarti aktualūs klausimai, svarstytinas tik klausimas dėl „keturių akių“ principo.

„Įvertinus tai, kokį „filtrą“, tai yra, kiek kartų kartojasi žodis „tikrinti“, praeina prašymas su visais pridedamais dokumentais iki statybos leidimo dokumento pasirašymo, nematytume, jog mūsų išdavimo procesuose nėra taikomas „keturių akių“ principas“, – informavo G. Pocius. 

Kitos savivaldybės BNS savo pozicijos dėl STT išvadų kol kas nepateikė.