TILŽĖS AKTAS NESUDEGĖ: METŲ METUS IEŠKOTAS LOBIS SLYPĖJO MUZIEJAUS ARCHYVUOSE

Tilžės aktas, Mažosios Lietuvos dokumentas, savo svarba beveik prilygstąs Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės deklaracijai – tarsi dar vienas lietuviškasis Gralis, kurio originalas ieškotas metų metus, beveik praradus viltį jį surasti. Vis dėlto artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, paaiškėjo, kad originalus šis istorinės svarbos lobis slypėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvuose.

Beveik deja vu

Klaipėdos universiteto profesorius, šviesaus atminimo Stasys Vaitekūnas (1941–2016), it koks detektyvas, ilgus metus ieškojo Vasario 16-osios akto originalo.

Beveik prieš 10 metų, kalbėdamas su dienraščio žurnalistais, profesorius spėjo užčiuopęs galimos šio akto rankraščio buvimo vietos gijas ir ištarė metaforą, vėliau tapusią tam tikru burtažodžiu: "Svarbūs dokumentai nedega."

S. Vaitekūnas savo gyvenimo Gralio surasti nespėjo, nepraėjus nė keturiems mėnesiams po jo mirties, ši sėkmė aplankė jo kolegą, profesorių, dabartinį Europos parlamentarą Liudą Mažylį.

2017 m. kovo 29 d., Vokietijos diplomatiniame archyve jis rado nutarimo dėl 1918 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybės paskelbimo originalą lietuvių kalba.

Tuomet, artinantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, tai buvo stiprus emocinis pakylėjimas visiems šalies žmonėms, ne tik valstybininkams ar mokslininkams.

Dabar, belaukiant kito šimtmečio – Klaipėdos karšto prijungimo prie Lietuvos jubiliejaus, staiga pavyko atrasti dar vieną svarbų dokumentą, kurį tyrinėtojai jau manė esant prarastą – Tilžės akto originalą, pareiškimą, kuriuo Prūsijos lietuviai išreiškė pageidavimą, kad kraštas būtų prijungtas prie Lietuvos.

Adaptavo: 1926 m. ir 1936 m. buvo išleisti Tilžės akto plakatai, tikėtina, kad jie galėjo būti parengti pagal vieną iš šešių krašte likusių šio akto egzempliorių. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Burtažodis vėl suveikė

Rengdama istorinę parodą šia proga, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė visur viešai prieinamuose šaltiniuose ieškojo eksponatų, kurie galėtų tikti ekspozicijai šiai progai.

Viskas buvo labai paprasta, pradėjau žiūrinėti, ką virtualioje erdvėje turi Vytauto Didžiojo karo muziejus ir staiga pamatau Tilžės aktą, netikiu savo akimis.

Ir čia, prisiminus S. Vaitekūno metaforą, kad svarbūs dokumentai nedega, tyrėjai nusišypsojo stulbinanti sėkmė.

"Viskas buvo labai paprasta, pradėjau žiūrinėti, ką virtualioje erdvėje turi Vytauto Didžiojo karo muziejus ir staiga pamatau Tilžės aktą, netikiu savo akimis. Juk iki tol mes šio dokumento originalo nematėme. Vyravo įvairios versijos, galbūt Tilžės aktas buvo pasirašytas vėliau, gal jo ir nebuvo, bet štai dabar matome, kad jis yra. Ir tai labai svarbu. Dokumentas buvo ypač svarbus 1923 m. įvykiams, nes juo liudijama, kad dalis krašto žmonių pritaria prijungimui", – kalbėjo Z. Genienė.

Vytauto Didžiojo karo muziejui leidus, Klaipėdoje bus eksponuojamas Tilžės akto originalas.

Pirmieji smalsuoliai jį jau galės išvysti šiandien oficialiame Tilžės akto pasirašymui skirtame iškilmingame renginyje Pilies muziejaus Konferencijų salėje.

Likimas: prieš 81 metus Paneriuose kartu su šeimos nariais buvo sušaudytas vienas iš Tilžės akto signatarų, Klaipėdos krašto šviesuolis, spaustuvininkas ir leidėjas E. Jagomastas. Šiandien žūties vietą ženklina memorialinis akmuo, tačiau Jagomastų palaikai lig šiol neatrasti ir neperlaidoti. R. Narvydo nuotr.

Žingsnis link sukilimo

Mažosios Lietuvos tautinės tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. pareiškimas – dar kitaip vadinamas Tilžės aktu – laukė savo valandos Vytauto Didžiojo karo muziejaus spaudos rinkiniuose, kur saugoma daugiau nei 60 tūkst. eksponatų.

Originalus, jokiuose istorijos vadovėliuose nematytas Tilžės aktas atrastas likus keliems mėnesiams iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio, vadinamojo sukilimo, minėjimo.

Šiandien neabejojama, kad Tilžės aktas iš dalies lėmė, kad 1923 m. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos ir šiandien Lietuva gali vadintis jūrine valstybe.

Perlaidojo: J. Lėbartas – vienas iš 24 Tilžės akto signatarų, miręs 1944 m. pradžioje ir atgulęs Klaipėdos senosiose kapinėse, prieš 20 metų buvo perlaidotas Joniškės kapinėse. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir į tai, kad mes, lietuviai, čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes, remdamiesi Vilsono paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Maž. Lietuvos prie Didž. Lietuvos. Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdymą minėtojo siekio pašvęsti", – rašoma Tilžės akte.

Pareiškimą pasirašė 24 signatarai: Jonas Vanagaitis, Mikelis Deivikas, Mikas Banaitis, Kristupas Kupelis, Jurgis Lėbartas, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, Jokūbas Juška, Viktoras Gailius, Ansas Smalakys, Mikelis Lymantas, D. Kalniškis, Enzys Jagomastas, Liudvikas Deivikas, Emilis Bendikas, Mikelis Klečkus, Martynas Jankus, Kristupas Paura, Jonas Fridrichas Sūbaitis, Jurgis Arnašius, Jonas Užpurvis, Mikelis Reidys, Valteris Didžys ir Jurgis Margis.

Sugrąžino: dar vieno Tilžės akto signataro – J. Vanagaičio – palaikai 2009 m. rugsėjį iš Vokietijos buvo atgabenti ir perlaidoti Bitėnų kapinėse (Pagėgių savivaldybėje). Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.

Ilga kelionė jūra

Mažosios Lietuvos tautinė taryba, norėdama, kad išreikšti siekiai būtų įgyvendinti, nutarė Aktą įteikti Santarvės valstybėms ir taip jį paskelbti.

Aišku, labai džiaugiamės šiuo dokumentu, tik gaila, kad ne mes tuokart jį įsigijome.

"1918 m. gruodžio mėnesį į Karaliaučių išvyko J. Vanagaitis ir Jurgis Aukštuolaitis, tačiau Santarvės atstovų ten nerado, todėl pasuko link Dancigo. Yra žinoma, kad Dancige rado Danijos Raudonojo Kryžiaus laivą. Tarpininkaujant jo kapitonui, susisiekė su Prancūzijos karinio laivo-kreiserio kapitonu, įteikė jam keturis Tilžės akto egzempliorius su viltimi, kad jie bus perduoti Prancūzijos, Anglijos, Italijos ir JAV atstovams. Penktas egzempliorius ir jį lydintys dokumentai buvo įteikti minėto Danijos laivo kapitonui ir netrukus paskelbti Danijos, o vėliau ir Vokietijos spaudoje", – teigė Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikai.

Ilgai manyta, kad nė vienas dokumento originalas neišliko, nes pagrindiniai žinomi šaltiniai, liudiję akto pasirašymo faktą, buvo tik 1926 m. ir 1936 m. išleisti Tilžės akto plakatai.

Pagerbimas: Tilžės akto signataro V. Gailiaus atminimas Klaipėdoje įamžintas memorialinėje lentoje, kuri kabo ant pastato Liepų gatvėje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Taisytas šeštas egzempliorius

Vytauto Didžiojo karo muziejaus saugomas Tilžės akto rankraštis yra dvipusis, su korektūromis ir originaliais parašais, užklijuotas ant vienspalvio popieriaus lapo, kitoje pusėje – spaudinys su parašais.

Todėl tikėtina, kad tai vienas iš šešių šio akto egzempliorių, pagal kurį galėjo būti sumaketuoti ir išleisti minėti plakatai.

"Į Spaudos rinkinį ši išskirtinė vertybė pateko dar 1983-iaisiais. Žinoma tik tiek, kad šis akto rankraštis buvo nupirktas iš R. Špigelskienės. Daugiau informacijos apie unikalų rankraštį pardavusią moterį neturime", – teigė muziejininkai.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Spaudos rinkinyje saugomi ir gana reti, 1926 m. išleisti Tilžės akto plakatai bei daugeliui gerai žinomas paties Tilžės akto signataro J. Vanagaičio iniciatyva 1936 m. "Ryto" spaustuvėje išleistas plakatas su deklaracijos tekstu ir parašais.

"Aišku, labai džiaugiamės šiuo dokumentu, tik gaila, kad ne mes tuokart jį įsigijome. Būtų buvę labai miela Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje turėti Tilžės akto originalą", – pastebėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.