UOSTAMIESČIO BĖDŽIAMS – DAUGIAU BŪSTŲ

Artimiausiu metu uostamiestyje prasidės naujo socialinių būstų pastato statybos, netrukus startuos ir dar vieno tokio statinio rangovų paieškos. Tiesa, šios priemonės stogo virš galvos laukiančiųjų eilės pakankamai nesutrumpins, todėl kitąmet ketinama nupirkti dar 10 bėdžiams teksiančių butų.

Sutartis – dar šį mėnesį

Per maždaug porą metų Klaipėdoje atsiras daugiau socialinių būstų.

Klaipėdos savivaldybės Projektų atrankos ir analizės poskyrio vedėja Jurgita Dumbauskaitė paaiškino, kad sutartį su pirmojo socialinių būstų namo, iškilsiančio adresu Irklų g. 1, rangovais ketinama pasirašyti dar šį mėnesį.

Po šios procedūros, jeigu oro sąlygos nesukliudys, turėtų startuoti ir paties socialinių būstų namo statybos darbai.

„Pasirašius sutartį per 3–5 d. rangovas turi pateikti darbų vykdymo grafiką, kad suspėtų per numatytą terminą. Tada mes jau matysime visą vaizdą“, – dėstė poskyrio vedėja.

Planuoja dar vieną

Uostamiesčio bėdžiams skirtų būstų pastatas, numatoma, turėtų iškilti per 24 mėnesius. Statybos terminą, pasak pašnekovės, dar galima pratęsti ne ilgiau nei trims mėnesiams.

Poskyrio vedėja pastebėjo, kad Irklų gatvėje atsirasiantį namą rangovai ketina pastatyti pigiau nei buvo tikėtasi prieš skelbiant konkursą. Bendra šio pastato vertė sieks kiek per 1,9 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos skirs ES.

Ateityje dar vieną socialinių būstų namą žadama statyti adresu Rambyno g. 14A. Šiuo metu, anot J.Dumbauskaitės, atliekama šio statinio techninio projekto ekspertizė.

Planuojama, kad gruodį bus pateiktos šios ekspertizės teigiamos išvados ir prasidės statinio rangovų paieška.

Abiejuose namuose bus 76 būstai, keliolika jų – pritaikyti žmonėms su negalia.

Visiems nepakaks

Vis dėlto, specialistai neslėpė, pastačius šiuos du namus, gausesnis socialinių būstų fondas dar nepanaikins stogo virš galvos laukiančiųjų eilės, tad kitais metais socialinių būstų ketinama įsigyti dar ir papildomai.

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės teigimu, nuo 2014-ųjų savivaldybė, parduodama jai priklausančius būstus, sukaupė per 1 mln. eurų.

„Tai yra pinigai, kurie buvo nenaudojami nuo 2014 m., kai gavome informaciją apie galimybę savivaldybės biudžeto lėšomis prisidėti prie ES struktūrinių fondų lėšų gyvenamųjų namų statybai. Nuo 2014 m. savivaldybės lėšos, gautos už parduotus butus, nebuvo naudojamos socialiniams būstams įsigyti“, – paaiškino D.Netikšienė.

Dalis šių sutaupytų pinigų bus skirta minėtų naujų socialinių būstų namų statybų sumos daliai, kurią reikia atseikėti iš miesto kišenės, sumokėti.

Pirks naujų

Padengus keliolika procentų nuo planuojamų statyti namų sąmatinės kainos, miestui dar turėtų likti apie 350 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus kitais metais ketinama nupirkti 10 vieno kambario butų.

„Jų poreikis, vertinant asmenų ir šeimų, įrašytų į sąrašą paramai būstui gauti pirmaisiais numeriais, šiuo metu yra didžiausias“, – apibendrino pašnekovė.

Anot D.Netikšienės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija miestą jau informavo apie tai, kad savivaldybė savo strateginio planavimo dokumentuose socialinio būsto fondo plėtrai planuotų ir valstybės biudžeto lėšas.

„Atitinkamai numatyta dar 350 tūkst. iš valstybės biudžeto. Jie ir tektų 10-iai vieno kambario butų“, – dėstė pašnekovė.

Jeigu šie pinigai iš šalies biudžeto bus skirti, kitais metais iš viso ketinama nupirkti 20 vieno kambario butų, kuriuose galės įsikurti sunkiai galą su galu suduriantys klaipėdiečiai.

Socialinių būstų fondas kasmet pasipildo ir suremontuotais butais iš savivaldybės turimo būsto fondo.

Sąrašas mažėja

Šiuo metu savivaldybės sudarytuose sąrašuose paramai būstui yra įrašyti 829 asmenys ir šeimos.

Socialinio būsto skyriaus vedėja pastebėjo, kad uostamiestyje socialinio būsto laukiančiųjų sąrašas prieš kurį laiką sutrumpėjo ir, numatoma, – dar trumpės.

Viena priežasčių – teisės aktuose numatyta pareiga asmenims, kurie laukia tokios paramos, kasmet iki gegužės 1 d. deklaruoti turtą ir pajamas. To nepadariusieji iš sąrašo išbraukiami.

„Daugiausia skaičius ir mažėja dėl šios priežasties. Taip pat pastebime, kad nemažai asmenų ir šeimų, kurie laukė ir buvo įrašyti į sąrašus, išvyksta iš Lietuvos arba persikrausto į kitų savivaldybių teritorijas“, – dar vieną priežastį įvardijo D.Netikšienė.

Teisės į socialinį būstą neturi kituose miestuose gyvenantys asmenys.