V. GRUBLIAUSKAS APIE SKENDUSĮ LAIVĄ: UPĖ – NE KAPINĖS, ČIA NE VIETA TOKIEMS SKENDUOLIAMS

Dangės krantinėje prišvartuoto laivo „Ole Willassen“ nelaimių istorija jau ima priminti anekdotą. Pernai dukart sviręs ant šono ir grimzdęs laivas vakar vėl ėmė skęsti. Miesto vadovams ši situacija atrodo nepakenčiama, o daugybė klaipėdiečių plūsta pasižiūrėti neįprasto reginio.

Išgriebė lagaminą

Vakar 11.16 val. uosto direkcijos dispečeriai gavo pranešimą, kad Dangės upėje skęsta laivas „Ole Willassen“.

Į įvykio vietą atskubėjo ugniagesiai gelbėtojai. Nors naftos produktų pėdsakų vandens paviršiuje nebuvo matyti, jie aplink laivą įrengė bonų užtvaras.

Vienas darbuotojas graibštu iš vandens ištraukė lagaminą ir dar kelis daiktus.

Ugniagesiai ėmėsi pumpuoti iš triumo vandenį.

Pernai rudenį tą patį nelaimėlį teko panašiai gelbėti dusyk. Pirmą kartą „Ole Willassen“ pavojingai pasviro spalio 4-osios naktį.

Upė – ne kapinės, čia ne vieta tokiems skenduoliams.

Pernai spalį, išpumpavus vandenį iš laivo, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas griežtai pareikalavo, kad savininkai rastų kitą vietą laivui, o geriausiai būtų, jog jį visai išplukdytų iš Klaipėdos.

Kaip ir šį kartą, tada apie incidentą informuoti aplinkosaugininkai, Klaipėdos savivaldybės atstovai, Klaipėdos pilies uosto kapitonas. Laivo savininkas įpareigotas pasirūpinti skęstančiu laivu.

Žadėjo kreiptis į prokuratūrą

Vanduo anąkart per kelias dienas buvo išpumpuotas, bet po mėnesio laivas vėl ėmė skęsti. Jis vėl buvo gelbėjamas, prie jo skubėjo ugniagesiai.

Vėliau borte buvo aptiktos trys skylės. V.Grubliauskas buvo įsitikinęs, kad situaciją reikia spręsti nedelsiant.

Į krantinę ne kartą buvo atvykę laivo savininkų atstovai, patys savininkai – ne Lietuvoje.

Pasikartojimas: pavojingai pasviręs laivas toje pačioje vietoje jau tapo  įprastu reginiu. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pernai miesto meras dalijosi turima informacija, kad pirmą kartą laivo skendimo išvakarėse buvo planuojamas jo pardavimas, bet dėl incidento sandoris neįvyko. Po mėnesio, kai buvo susitarta plukdyti laivą į doką, jis pakrypo į kitą pusę.

V.Grubliauskas pernai lapkritį žadėjo kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir tikino neleisiąs trečio tokio skendimo.

Pernai laivas buvo išplukdytas į doką. Suremontuotas jis grįžo į tą pačią krantinės vietą ir plūduriavo mažiau nei metus.

Nori kuo greičiau išlydėti

Vakar meras vėl buvo įširdęs.

„Čia galvoti nebėra ko, reikia imti ir daryti – kuo greičiau likviduoti tą avariją, atstatyti jį į daugmaž plaukiojančią padėtį ir tempti kuo greičiau iš Dangės visiems laikams. Upė – ne kapinės, čia ne vieta tokiems skenduoliams ir apie tai nebegali būti diskusijos“, – piktinosi V.Grubliauskas.

Radinys: į upę iš laivo iškrito lagaminas ir keli kiti daiktai. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Meras suabejojo, ar prieš nuleidžiant laivą į vandenį buvo įsitikinta, kad jis suremontuotas tinkamai. Vakar V.Grubliauskas pats apžiūrėjo pasvirusį „Ole Willassen“.

„Labai tikiuosi, kad šį kartą nereikės eiti kryžiaus kelių iki prokuratūros. Savininkų atstovai jau yra atvykę ir tariasi dėl visų būtinų darbų. Netrukus pamatysime, kaip viskas bus. Labai norėtume, kad jis daugiau nekeltų galvos skausmo. Kad laivo čia neliktų, turi teisę pareikalauti krantinių operatorius – įmonė „Klaipėdos laivų remontas“. Suprantu, kad po dviejų skendimų sutartis buvo atnaujinta, joje atsirado daugiau įpareigojimų laivų savininkams arba jų atstovams. Kaip tai suveiks, pamatysime netrukus. Labai tikiuosi, kad greitai pamatysime jo laivugalį išplaukiant iš Dangės visiems laikams. Šis laivas jau yra istorinis vien todėl, kad tiek kartų skendo toje pačioje vietoje“, – kalbėjo Klaipėdos meras.

Nuskendo girtas sargas

2020-aisiais Naujųjų metų naktį nuskendo „Ole Willassen“ sargas.

Tą naktį du laivo apsauginiai girtavo ir į laivą girti grįžo tik paryčiais.

Lipdami ant denio jie neišlaikė pusiausvyros ir įkrito į vandenį. Vienas jų nuskendo lediniame Dangės vandenyje. Likęs gyvas jo sugėrovas užmigo laive ir tik kitą dieną iškvietė gelbėjimo tarnybas.

Atvykę narai upėje pirmiausia rado skenduolio batą, o po poros valandų penkių metrų gylyje, maždaug už aštuonių metrų nuo laivo, aptiko ir 45 metų nelaimėlio kūną.

Aplinkinių kavinių darbuotojai, pažinoję šiuos vyrus, pasakojo, kad jie dažnai girtaudavo ir kad ne kartą šiuos laivo sargus tekdavo drausminti dėl pernelyg garsiai leidžiamos muzikos.