VMI PRIČIUPO KOMPIUTERINĘ ĮRANGĄ PARDAVINĖJUSIĄ ĮMONĘ

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, išaiškino atvejį, kai kompiuteriais ir jų dalimis prekiaujanti Klaipėdos įmonė nuslėpė pardavusi kompiuterinės technikos ir jos įrangos už daugiau nei 192 000 eurų, o vengdama atsakomybės nurašinėjo, „ardė“ ir kitais būdais bandė atsikratyti oficialiai apskaitytų prekių likučių. Įmonei patikrinimo metu papildomai apskaičiuota per 40 000 eurų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, kontrolės veiksmų sulaukė ir įmonei vadovavęs akcininkas.

„Į Mokesčių inspekcijos akiratį įmonė pateko dėl abejotinai nuostolingos veiklos, apie galimą sukčiavimą, kai įmonėje neišduodami EKA kvitai, buvo pranešta ir VMI pasitikėjimo telefonu 1882.  VMI pradėjus patikrinimą įmonėje, įtarimai dėl įmonės sukčiavimo pasitvirtino – išaiškinta, jog siekiant išvengti mokesčių, joje buvo slepiamos gautos pajamos ir apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita“, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė. 

Siekdama suklaidinti tyrimą, įmonė ėmė „valyti“ sandėlius ir nurašinėti realiai parduotas, tačiau vis dar kaip likučiai apskaitytas prekes. Tokiu būdu įmonė prekių likučius sumažino net 95 proc.: jei praėjusių metų pabaigoje įmonė turėjo pardavimui skirtų prekių už daugiau nei 200 000 eurų, tai šiemet gegužę - tik už 9 000 eurų. Iš viso buvo nurašyta apie 14 000 vienetų įvairių pavadinimų naujų, dar „garantinių“ prekių, tarp jų 146 nešiojamieji kompiuteriai.

Nurašomų prekių sumai pagrįsti įmonė pateikė direktoriaus įsakymą išardyti dalims naujus, tačiau tariamai pasenusius ir nebeveikiančius kompiuterius. Po „išardymo“ vertingiausia jų dalis – monitoriai – buvo užpajamuoti kaip prekės, skirtos perpardavimui. Tačiau patikrinimo metu darbuotojai sutartinai tikino nežinantys, kas ir kaip ardė minėtus kompiuterius, o vietoj naujų monitorių inspektoriai dėžėse rado tik nežinia iš kur gautas senų kompiuterių dalis.

Apgaulei nepavykus, iškart radosi prekių nukainojimo aktai, į kuriuos pateko per 10 000 vnt. įvairių prekių už daugiau nei 134 000 eurų, tarp jų ir „išardytų“ kompiuterių monitoriai. Tačiau ir nukainotų prekių sandėlyje neaptikta – esą nukainotas prekes, įvertintas vos 6500 eurų, iškart įsigijo nežinomas pirkėjas, sumokėjęs „grynais“, o gautos pajamos kaip grąžinama skolos dalis atiteko įmonės akcininkui, kuris buvo ir įmonės vadovas.

„VMI surinko pagrįstų įrodymų, jog įmonė sukčiavo neapskaitydama ir nedeklaruodama už prekes gautų pajamų, nuo kurių neapskaitė, nedeklaravo ir nesumokėjo pardavimo PVM, tarp jų ir įrodymų, kad kompiuterinė technika negalėjo būti išardyta, nukainuota ir parduota simbolinėmis kainomis. Bendrovei papildomai apskaičiuota per 40 000 eurų, šia suma padidinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Be to, kilus pagrįstų abejonių, ar bendrovės akcininkas jos veiklą finansavo iš teisėtų šaltinių (įmonė akcininkui iš viso skolinga per 400 000 eurų), VMI pradėjo jo patikrinimą“, - komentavo G. Rimkienė.