Generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybą su prašymu išsiaiškinti, kokį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą turi Sausio 13-osios byloje kaltinamaisiais pripažinti buvę sovietų kariai, kurie dalyvavo operacijose vykdant agresijos veiksmus prieš Lietuvos laisvę gynusius piliečius.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybą su prašymu išsiaiškinti, kokį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą turi Sausio 13-osios byloje kaltinamaisiais pripažinti buvę sovietų kariai, kurie dalyvavo operacijose vykdant agresijos veiksmus prieš Lietuvos laisvę gynusius piliečius.

Apie tokį prokurorų kreipimąsi BNS pirmadienį patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Rasti įtariamųjų turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį prokurorų paprašė 1991 metais per Sausio 13-osios įvykius žuvusio laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis.

Pasak į Generalinę prokuratūrą besikreipusio R.Povilaičio advokato Alberto Butos, pagal Lietuvoje galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą, suradus tokį turtą, jis turėtų būti areštuotas potencialių civilinių ieškinių sumai, kad būtų išvengta jo perleidimo tretiesiems asmenims.

„Karo nusikaltimais kaltinamų žmonių turto paieška yra naujas žingsnis Lietuvos teisinėje sistemoje. Jis neturi daug analogų ir tarptautinėje teisėje, tad lieka neaišku, ar kitų šalių teisėsaugos institucijos atsižvelgs į Lietuvos institucijų prašymą. Lietuvos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymai galėtų būti vykdomi pagal tarptautinėje teisėje galiojantį abipusiškumo principą, kai esant tokioms pat sąlygoms valstybės viena kitos atžvilgiu taiko tokias pat taisykles ir elgesio normas. Todėl šioje byloje daug kas priklausys nuo Lietuvos prašymus vykdančių šalių geranoriškumo. Vis dėlto neatmetame galimybės, kad institucijoms bendradarbiaujant rezultatų galima pasiekti“, – pirmadienį R.Povilaičio išplatintame pranešime cituojamas A.Buta.

R.Povilaičio teigimu, Sausio 13-osios byla mūsų šaliai yra simbolinė, todėl svarbu, kad joje nukentėję žmonės teiktų civilinius ieškinius kaltinamiesiems dėl patirtos žalos atlyginimo. Šie ieškiniai kaltinamiesiems pirmiausiai turėtų būti teikiami ne dėl finansinės naudos – jie būtini kaip priemonė, padedanti užtikrinti, kad šioje byloje bus pasitelkti visi mechanizmai, galintys padėti pagal disponuojamą turtą atrasti įtariamųjų buvimo vietą ir sudarantys sąlygas apriboti jų finansinę laisvę iki kol ši byla bus išspręsta teisme.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.

Ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažinti 79 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, jų atžvilgiu yra išduoti Europos arešto orderiai. Įtariamieji yra Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie 1991 metais ėjo vadovaujančias pareigas sovietų gynybos ir vidaus reikalų ministerijoje, Gynybos komitete, Lietuvos komunistų partijos aktyvistai. Jie įtariami dalyvavę Vilniuje užgrobiant Vilniaus televizijos bokštą, Spaudos rūmus, Radiją ir televiziją, kitus objektus Vilniuje ir kituose miestuose.

Nukentėjusiais pripažinti daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie tuo metu buvo sužaloti prie Vilniaus televizijos bokšto, Spaudos rūmų ir kitur.