Maskvos namai Vilniaus centre – tarp daugiausiai dėmesio sulaukusių Rusijos investicijų Lietuvoje. Valstybės saugumo departamentas skelbė, kad Maskvos namai kelia rizikų šalies saugumui, objektą ketinta panaudoti Rusijos propagandos sklaidai.

Automatiškai tos sankcijos taikomos ir Lietuvos teritorijoje.

Teismai nustatė, kad statinys pastatytas nesilaikant leidimo, savivaldybė siekia nugriauti. Pradėta ieškoti kitų rusų investicijų.

Kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, Rusijos ir Baltarusijos režimams įvestos sankcijos. „Automatiškai tos sankcijos taikomos ir Lietuvos teritorijoje“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

ES kol kas įvedė sankcijas beveik 700 rusų ir 200 baltarusių. Taip pat – pusšimčiui Rusijos įmonių ir 26 Baltarusijos įmonėms. Turtas Europoje turi būti įšaldytas, uždrausti sandoriai. Per porą savaičių Lietuvoje rastos penkios sankcionuojamos įmonės ir vienas asmuo. Įšaldyta 660 tūkst. eurų turto.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Sumos kol kas nėra didelės, bet čia mes kalbame apie bankines operacijas tam kartui. Taip pat oligarchų valdomų įmonių laikomos lėšos komerciniuose bankuose bei Rusijos komercinių bankų laikomos lėšos taip pat Lietuvos komerciniuose bankuose“, – kalbėjo M. Majauskas.

Geras dalykas yra tas, kad Lietuvos finansų ryšiai, finansų institucijų ryšiai su Rusija yra nykstamai maži.

Lietuvos bankas pabrėžia – į sankcijas patekę rusai ir baltarusiai Lietuvoje daug turto neturi. „Geras dalykas yra tas, kad Lietuvos finansų ryšiai, finansų institucijų ryšiai su Rusija yra nykstamai maži. Čia neturime kažkokių pernelyg didelių rizikų. Nepaisant to, mes, kaip priežiūros institucija, jau ėmėmės konkrečių žingsnių“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Bus ieškoma į sankcijas patenkančio nekilnojamojo turto, akcijų. „Laukia dar vienas labai svarbus etapas – tai nekilnojamojo turto registrų tikrinimas, vertybinių popierių, akcijų turimų tikrinimas. Ir tas procesas galbūt šiek tiek ilgiau užtruks nei stabdomos piniginės operacijos“, – situaciją komentavo M. Majauskas.

Brangiausias areštuotas objektas yra Aleksejui Mordašovui, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimam metalų magnatui, priklausanti 6 mln. eurų vertės jachta „Lady M Yacht“.

Italijos policija jachtą areštavo penktadienį, kai ES po Maskvos invazijos į Ukrainą patvirtino virtinę sankcijų, nukreiptų į A. Mordašovą ir kitus su Kremliumi susijusius oligarchus.

Taip pat penktadienį San Reme buvo areštuota jachta „Lena“, priklausanti milijardieriui Genadijui Timčenkai, vienam iš prekybos grupės „Gunvor“ įkūrėjų.

Areštuota ir Rusijos milijardieriaus Ališero Usmanovo valda Viduržemio jūros saloje Sardinijoje, kurios vertė – 17 mln. JAV dolerių.

Pasak Italijos vyriausybės, taip pat buvo areštuotas kito turto už 11 mln. eurų, priklausančio dviem Rusijos režimui artimiems asmenims.

Į ES „juodąjį sąrašą“ įtraukti daugiau nei 500 Rusijos žmonių ar subjektų, kurių turtas ir ekonominiai ištekliai turi būti laipsniškai įšaldyti, kai ES šalys juos nustatys ir susies su savininkais.

Šios priemonės praeitą naktį buvo pasiūlytos per ES lyderių susitikimą ir penktadienį pridėtos prie naujo Bendrijos sankcijų paketo, kurį turėtų patvirtinti 27 šalių bloko užsienio reikalų ministrai.

Vokietija ir Italija vengė pritarti šiai priemonei, bet ją palaikė dauguma ES šalių, sakė du pareigūnai, pageidavę likti anonimai.

Apie galimybę, kad bus įšaldytas V. Putino ir S. Lavrovo turtas, pirmiausiai pranešė dienraštis „Financial Times“, remdamasis trimis šaltiniais, kurie sakė, kad nei prezidentui, nei užsienio reikalų ministrui nebus taikomas draudimas atvykti į ES, nes siekiama išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį sakė, kad naujas ES sankcijų paketas bus nutaikytas į Rusijos „aukščiausio rango pareigūnus“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas), atvykęs į ES diplomatijos vadovų susitikimą Briuselyje, sakė, kad tolesnės sankcijos veikiausiai bus patvirtintos, nes Rusija tęsia karo veiksmus Ukrainoje.

„Šio [vėliausio sankcijų paketo] nepakanka. Turime užgniaužti [Rusijos] sistemą, ir toliau ypatingai taikytis į oligarchus“, – pabrėžė jis.

Tai yra naujausias Vašingtono žingsnis prieš Venesuelos lyderį Nicolas Maduro (Nikolą Madurą).

JAV prezidento įsakas paveiks visą Jungtinėse Valstijose esantį, JAV kilmės ar bet kokio Jungtinių Valstijų asmens turimą arba kontroliuojamą Venesuelos vyriausybės turtą ir teises į turtą.

Šis turtas užblokuojamas ir negali būti perduotas, išgabentas, išpirktas, už jį negali būti užmokėta ar vykdyti kitas operacijas su juo, sakoma prezidento įsake.

Tokias pataisas siūlė opoziciniai konservatoriai ir liberalai, tačiau Vyriausybė nusprendė joms nepritarti.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad Seime svarstomo projekto tikslui pritaria. Visgi jis tvirtino, kad Vyriausybės galės detaliau išanalizuoti, kaip toks įstatymas atitinka tarptautinę sankcijų politiką.

„Kitaip tariant, mes labai pritariame tikslui, bet tam projektui negalime pritarti ir todėl jo siūlome nesvarstyti“, – Vyriausybės posėdyje sakė ministras.

„Siūlome, kad Vyriausybė parengtų naują (...) įstatymo projektą ir mes būtume pasirengę tai daryti“, – pridūrė jis.

Naują Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo redakciją parengė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, jo bendražygis Seimo frakcijoje Laurynas Kasčiūnas bei Liberalų sąjūdžio atstovai Vitalijus Gailius ir Aušrinė Armonaitė.

Šis projektas papildytų vadinamąjį Magnitskio įstatymą, pagal kurį Lietuva gali uždrausti į šalį atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais.

Jei pataisos būtų priimtos, būtų įšaldomos Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomos piniginės lėšos ir kitas finansinis turtas, o Lietuvoje veikiantiems žmonėms ir įmonėms būtų draudžiama prekiauti su „juodajame sąraše“ esančiais asmenimis.

Vyriausybės išvada neįpareigoja Seimo atmesti opozicijos politikų siūlomo projekto.

Magnitskio įstatymas pavadintas 2009 metais Rusijos kalėjime mirusio teisininko Sergejaus Magnitskio vardu. Pastarasis skelbė atskleidęs finansines Rusijos pareigūnų bei piliečių machinacijas, apgaule pasisavinusių 230 mln. JAV dolerių mokesčių mokėtojų pinigų.

Panašius Magnitskio įstatymus yra priėmusios Jungtinės Valstijos, Britanija, Kanada, Estija ir Latvija.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybą su prašymu išsiaiškinti, kokį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą turi Sausio 13-osios byloje kaltinamaisiais pripažinti buvę sovietų kariai, kurie dalyvavo operacijose vykdant agresijos veiksmus prieš Lietuvos laisvę gynusius piliečius.

Apie tokį prokurorų kreipimąsi BNS pirmadienį patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Rasti įtariamųjų turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį prokurorų paprašė 1991 metais per Sausio 13-osios įvykius žuvusio laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis.

Pasak į Generalinę prokuratūrą besikreipusio R.Povilaičio advokato Alberto Butos, pagal Lietuvoje galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą, suradus tokį turtą, jis turėtų būti areštuotas potencialių civilinių ieškinių sumai, kad būtų išvengta jo perleidimo tretiesiems asmenims.

„Karo nusikaltimais kaltinamų žmonių turto paieška yra naujas žingsnis Lietuvos teisinėje sistemoje. Jis neturi daug analogų ir tarptautinėje teisėje, tad lieka neaišku, ar kitų šalių teisėsaugos institucijos atsižvelgs į Lietuvos institucijų prašymą. Lietuvos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymai galėtų būti vykdomi pagal tarptautinėje teisėje galiojantį abipusiškumo principą, kai esant tokioms pat sąlygoms valstybės viena kitos atžvilgiu taiko tokias pat taisykles ir elgesio normas. Todėl šioje byloje daug kas priklausys nuo Lietuvos prašymus vykdančių šalių geranoriškumo. Vis dėlto neatmetame galimybės, kad institucijoms bendradarbiaujant rezultatų galima pasiekti“, – pirmadienį R.Povilaičio išplatintame pranešime cituojamas A.Buta.

R.Povilaičio teigimu, Sausio 13-osios byla mūsų šaliai yra simbolinė, todėl svarbu, kad joje nukentėję žmonės teiktų civilinius ieškinius kaltinamiesiems dėl patirtos žalos atlyginimo. Šie ieškiniai kaltinamiesiems pirmiausiai turėtų būti teikiami ne dėl finansinės naudos – jie būtini kaip priemonė, padedanti užtikrinti, kad šioje byloje bus pasitelkti visi mechanizmai, galintys padėti pagal disponuojamą turtą atrasti įtariamųjų buvimo vietą ir sudarantys sąlygas apriboti jų finansinę laisvę iki kol ši byla bus išspręsta teisme.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.

Ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažinti 79 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, jų atžvilgiu yra išduoti Europos arešto orderiai. Įtariamieji yra Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie 1991 metais ėjo vadovaujančias pareigas sovietų gynybos ir vidaus reikalų ministerijoje, Gynybos komitete, Lietuvos komunistų partijos aktyvistai. Jie įtariami dalyvavę Vilniuje užgrobiant Vilniaus televizijos bokštą, Spaudos rūmus, Radiją ir televiziją, kitus objektus Vilniuje ir kituose miestuose.

Nukentėjusiais pripažinti daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie tuo metu buvo sužaloti prie Vilniaus televizijos bokšto, Spaudos rūmų ir kitur.