BIBLIOTEKŲ ATSTOVAI SVEIKINA SIŪLYMĄ DĖL NURAŠYTŲ KNYGŲ: ŽMONĖS PASIBAISĖDAVO, KRITIKUODAVO
Vyriausybės siūlymas leisti bibliotekoms perduoti nurašytas knygas gyventojams ar įmonėms yra sveikintinas, nes dėl knygų utilizavimo bibliotekos sulaukdavo kritikos, sako Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Laura Juchnevič.
„Sulaukdavo bibliotekos kritikos, nes didžiuliai skaičiai nurašomų dokumentų, o tai valstybės turtas, kitoks nei stalas ar kėdė, bet žmonės pasibaisėdavo, kritikuodavo bibliotekų kasdienį darbą. Naujas pakeitimas leidžia po visų procedūrų, kai turtas yra įvardinamas kaip netinkamas naudoti bibliotekoje, nepavyksta aukciono būdu parduoti, nurašomas, bet galima knygas perduoti neatlygintai fiziniams arba juridiniams asmenims“, – BNS sakė L. Juchnevič.
„Tai gera naujiena menininkams. Nurašytų knygų teiraudavosi kūrėjai idėjoms realizuoti, koncepcijoms. Galės būti panaudota kaip meno kūrinys“, – teigė draugijos pirmininkė.
Vyriausybė šią savaitę pritarė Kultūros ministerijos siūlymui neatlygintinai perduoti nurašytas knygas gyventojams ar įmonėms, pataisos teikiamos Seimui.
Jas priėmus, ministerija parengs tvarką, detaliai nustatančią knygų perdavimo procesą, būdus ir taikomus kriterijus, taip sudarant galimybę pratęsti knygos gyvavimo amžių.
Lietuvos bibliotekininkų draugijos duomenimis, 2022 metais šalies bibliotekų fonduose buvo 47 mln. dokumentų, iš jų nurašyta apie du milijonus – tai 4,5 proc.
Sulaukdavo bibliotekos kritikos, nes didžiuliai skaičiai nurašomų dokumentų, o tai valstybės turtas, kitoks nei stalas ar kėdė, bet žmonės pasibaisėdavo, kritikuodavo bibliotekų kasdienį darbą.
Pasak L. Juchnevič, pagal tarptautines rekomendacijas ir Europos šalių praktiką, fondo nurašymas siekia apie 8 procentus.
„Mes labai taupom, atsargiai nurašinėjam, didesnis prašymų procesas buvo per pandemiją, kai bibliotekos negalėjo kitų darbų daryti, valėsi fondą. Kai skaičiuojam, ar bibliotekos fondas yra sveikas, gyvas, skaičiuojame fondo apyvartą, kiek esančios knygos cirkuliuoja per skaitytojus“, – teigė L. Juchnevič.
Draugijos pirmininkės teigimu, knygos, kurios užsistovi, senos, nereikalingos, nepaklausios, pažeistos, suplėšytos, jų nebesiskolinama, ir „fondą susargdina, šis tampa užsistovėjęs“.
L. Juchnevič pabrėžia, kad kalbant apie nurašymą, į tokį sąrašą nepatenka retos, vertingos, senos knygos, rankraštiniai dokumentai, nacionalinis publikuotų dokumentų archyvas.
„Kokios knygos nurašomos? Nereikalingos, neatitinkančios poreikių, neaktualios turiniu, atkeliavom prie sovietmečiu išleistų knygų, jos nurašinėjamos, turinys neaktualus, propagandinio gali būti turinio. Kai kurių knygų turinys geras, bet nusipirktos kai buvo populiarios, atsirado didelis egzemplioriškumas, o po kurio laiko jos aktualumas krenta trečdaliu – tokios knygos bibliotekoje užima vietą“, – teigė draugijos pirmininkė.
Nusprendus, kurios knygos nebereikalingos, bibliotekos skelbia jų pardavimo aukcionus. L. Juchnevič teigimu, šis procesas sudėtingas ir gaunamos lėšos nepateisina įdėto darbo. Nepardavus knygų šios būdavo utilizuojamos.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
5 komentarai -
11 komentarai -
DMN inf.2 komentarai
įdomu