Nesaugiausią JAV miestą Detroitą gelbės rašytojai | KaunoDiena.lt

NESAUGIAUSIĄ JAV MIESTĄ DETROITĄ GELBĖS RAŠYTOJAI

Detroite yra daugiau nei 100 tūkst. apleistų namų ir kitų pastatų. Prieš kelerius metus bankrotą paskelbęs miestas laikomas antru nesaugiausiu gyventi visoje Amerikoje. Tačiau ne visi nuleidžia rankas prieš kai kam, atrodytų, nenugalimą miesto degradaciją. Iš aukojamų lėšų veikianti organizacija „Write A House“ veikia jau daugiau nei trejus metus ir į miestą pritraukia rašytojų.

Pirmiausia organizacija per aukcionus nusiperka namą, kurie yra vieni pigiausių Amerikoje, jį renovuoja ir tada perleidžia iš kitų miestų atvykusiems rašytojams – nemokamai ir amžinai. Rašytojai įsipareigoja dovanotame name pragyventi bent jau trejus metus ir mokėti už komunalines paslaugas. Jei paskui rašytojai nuspręstų išvykti,  namą jie galėtų parduoti, bet pirmiausia turėtų atsiklausti „Write a House“, ar ši nenorėtų namo susigrąžinti.

Organizacijos įkūrėja Detroito žurnalistė Sarah Cox teigia, kad programa suteikia miestui tai, ko labiausiai reikia siekiant sukurti gerovę, – kaimynystę ir kultūrą.

Tiesa, projektas dar ir suteikia darbo vietų, kai namas yra renovuojamas. Šiuo metu Detroite bedarbystė siekia daugiau 30 proc. „Write a House“ įdarbina profesinius kursus baigusius žmones, kad šie turėtų galimybę įgauti patirties.

S. Cox teigia, kad apie Detroitą žiniasklaidoje atsiliepiama labai vienpusiškai – kalbama tik apie skurdą, nusikaltimus, apleistus namus. Ji teigia, kad Detroite nesunku pastebėti, jog tai gyvas ir įdomus miestas, kuris gali būti puikiu įkvėpimu šaltiniu rašytojams, fiksuojantiems kasdienio gyvenimo detales ir spalvas.

„Write A House“ projekto vadovai teigia, kad jie negatyvius dalykus paverčia galimybe. Organizacija pirmuosius namus nusipirko 2013 m., vos po 1 000 dolerių už kiekvieną. Trečiajį namą nusipirko prieš porą metų. Rašytojų, norinčių apsigyventi atnaujintame name Detroite, buvo šimtai, todėl tris menininkus atrinko komisija. Kandidatus ji rinkosi ir pagal jų galimybes įsijungti į Detroito visuomeninį gyvenimą.

Poetė Casey Rocheteao atvyko iš Niujorko. Laisvai samdoma žurnalistė Liana Aghajanianwa iš Los Andželo savo bloge teigia, kad naujuose namuose jaučia daug mažiau streso, turi daugiau laiko kūrybai, o mieste atranda daugybę įkvepiančių detalių, be to, pirmą kartą gyvenime pasijutusi, kad gyvena bendruomenėje, kaimynystyje.

Prieš keletą mėnesių į naujus namus iš Čikagos atsikraustė menininkė ir meno kritikė Anne Elizabeth Moore, kuri jau kuria bendrus projektus su kaimynais. Artimiausiu metu į Detroitą gyventi atvyksta poetė Nandi Comer, kuri ir užaugo Detroite.

Organizacija „Write a House“ pritraukia vis daugiau suaukotų lėšų ir siekia per metus renovuoti tris namus.

Per operaciją „Pandora“ konfiskuota gausybė meno vertybių

Europolas atskleidė tarptautinį nelegalios prekybos meno kūriniais tinklą. Sulaikyti 75 asmenys,  susiję su prekyba archeologinėmis ir meno vertybėmis. Graikijos tyrėjai konfiskavo Osmanų imperijos, Bizantijos laikų vertybes. Iš viso Europolo pareigūnai konfiskavo 3,5 tūkst. egzempliorių.

Kol kas neatskleidžiama, kokios būklės yra išplėšti meno kūriniai  ir artefaktai.  Žinoma, kad atsirado meno kūrinių anksčiau pavogtų iš Ispanijos muziejų. Prie operacijos pavadinimu „Pandora“ prisidėjo 18 Europos šalių, UNESCO, tyrimui vadovao Ispanijos ir Kipro pareigūnai.

Į pareigūnų akiratį iš viso pateko beveik 50 tūkst. žmonių, buvo apieškotos beveik 30 tūkst. transporto priemonių ir 50 laivų. Įtariamieji buvo suimti 2016 m. spalį lapkritį, bet apie operaciją buvo paskelbta tik praėjusią savaitę.

Didelė dalis konfiskuotų archeologinių artefaktų ir meno kūrinių atkeliavo iš karo nusiaubtos Sirijos. Pasak pareigūnų, „Islamo valstybė“ gauna neblogą finansavimą iš nelegalių meno prekeivių. Tačiau pati grupuotė nebuvo operacijos „Pandora“ taikinys. Po to, kai gruodį „Islamo valstybė“ vėl atsiėmė Palmyros miestą, palydovai ne kartą užfiksavo, kad grupuotės kovotojai toliau naikina svarbius istorinės ir kultūrinės reiškmės objektus.

Prasidėjo cirko eros pabaiga

Po to, kai pernai garsusis Niujorko cirkas „Big Apple Circus“ paskelbė apie bankrotą, gyvūnų teisių aktyvistai susirūpino dėl ten dirbusių gyvūnų likimo. Buvo baiminamasi, kad jies pateks į prieglaudas ir labai greitai būtų užmigdyti. Tačiau šešerius metus gyvūnų trenere „Big Apple Circus“ dirbusi Jenny Vidbel sugalvojo, kaip „į pensiją“ išėjusius gyvūnus vėl įdarbinti.

Daugiau nei tuzinas arklių, kelios kiaulės ir būrys šunų apsigyyveno jos fermoje, apsuptoje kalnų ir esančioje daugiau nei 2 val. kelio nuo Niujorko. Dabar šie gyvūnai taps pagrindiniais veikėjais terapinėje programoje vaikams, turintiems specialių poreikių, paaugliams iš skurdžių šeimų ir vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms. Tokia veiklai priimtinesnė ir gyvūnų teisių aktyvistams.

Programos dalyviai mokysis, kaip prižiūrėti gyvūnus, rūpinsis jais ir bendraus. Pasak J. Vidbel, gyvūnų ir dalyvių bendravimas bus abipusė pagalba. Vaikai ir paaugliai mokysis atsakomybės, švelnumo, o arkliams ir šunims, tai bus puiki reabilitacija po darbo cirke. Ji teigia, kad prie pasirodymų pripratę gyvūnai vis dar labai aktyvūs, jiems reikia nuolatinio veiksmo.

Cirkas anksčiau rengdavo terapinius arklių pasirodymus vaikams, turintiems negalią, ir, anot J. Vidbel, buvo matomi akivaizdūs teigiami vaikų emociniai pokyčiai. Tačiau gyvūnų trenerė teigia, kad ir gyvūnams reikia šilumos, dėmesio ir bendravimo, kad jie prisitaikytų prie pasikeitusių sąlygų ir gerai jaustųsi.  Nors cirko trenerė savo fermoje planuoja rengti arklių pasirodymus, jie bus kitokie nei cirke – daug mažiau šviesų, garsų, triukšmo. Kaip ji sako, per pasirodymą bus kamerinė, jauki atmosfera.

Ateityje planuojama priglausti ir daugiau gyvūnų, kurie nebūtinai dirbo cirke.

Pataruoju metu pradėta kalbėti apskritai apie cirko, kaip reiškinio, eros pabaigą. Pirmiausia apie bankrotą paskelbė Niujorke keturis dešimtmečius veikęs „Big Apple Circus“. Jo savinininkas tikisi, kad po aukciono pirkėjai atgaivins trupę.

Tačiau tokios galimybės nedidelės, ypač po paskutinių naujienų, kai prieš savaitę apie užsidarymą pranešė kitas žymus Amerikoje beveik 150 metų veikęs keliaujantis „Ringling Bros. and Barnum & Bailey“ cirkas.  Savo laiku jis buvo toks pupuliarus, kad pasirodymus pavadino „The Greatest Show on Earh“ (geriausiu pasirodymu žemėje). Paskutiniaisiais metais bilietų buvo nuperkama vis mažiau, todėl išlaikyti cirką darėsi vis sunkiau, be to, prisidėjo nuolatiniai teisiniai ginčiai su gyvūnų gynėjais. Praėjusių metų gegužę cirkui teko atsisakyti dramblių, dėl kurių ir kilo daugiausia ginčų.

Gyvūnų gynėjų organizacijos PETA atstovai teigia, kad tai ne puikiausio, o liūdniausio pasaulyje pasirodymo pabaiga, ir ragina kitus mažesnius cirkus pasekti seniausio cirko „Ringling Bros. and Barnum & Bailey“ pavyzdžiu, nes, pasak jų, laikai keičiasi ir cirkų užsidarymas žymi naujų pokyčių ir požiūrio į gyvūnus erą.

„Cirkas užima ypatingą vieta Amerikos kultūroje, – sako Pasaulio cirko muziejaus Viskonsine vadovas Scottas O`Donellis. – jokios kitos pramogos taip nepaveikė Amerikos kultūros, kaip cirkas. Kai cirkas atvykdavo į miestelį, būdavo uždaromos mokyklos, būdavo skelbiami laisvadieniai. Tai buvo kaip valstybinė šventė.“

Vis dėlto patys cirkų vadovai pripažįsta, kad žiūrovai į cirką jau nebeateina su tokiu pat entuziazmu, kaip prieš kelis dešimtmečius ar šimtą metų.

„Ringling Bros. and Barnum & Bailey“ paskutinis pasirodymas rengiamas gegužės mėnesį, be darbo liks 462 artistai ir kiti cirko darbuotojai, o maždaug 85 gyvūnai esą nepateks į prieglaudą ir ras naujus namus.

Apie cirko, kaip pasilinksminimo formos, ir apskritai kaip Amerikos kultūros dalies pabaigą kalbama jau nebe pirmus metus. Pernai pasirodymus sustabdė kitas keliaujantis ir daugiau nei 100 metų veikęs cirkas „Cole Bros“.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS