Meksikai ruošiantis švęsti Vėlines savaitgaliais gatvėse rengiamos eitynės, į kurias susirenka daugybė žmonių, vilkinčių puošnius kostiumus ir išsidažiusių veidus, kad jie atrodytų kaip kaukolės.

Įmantriai nusigrimavę persirengėliai vaizduoja Katriną – seną Meksikos politinės ir socialinės satyros simbolį, o jų procesijos yra savotiškas atsakas į amerikietiško stiliaus Helovino iškilmių invaziją.

Vienos procesijos organizatorė Jessica Esquivias (Chesika Eskivias) buvo apsirengusi juodai, pasidariusi įmantrią šukuoseną, papuoštą didelėmis raudonomis ir baltomis dirbtinėmis gėlėmis ir ant kaklo užsidėjusi kelias eiles stambių perlų vėrinių. Jos nugrimuotas veidas atrodė kaip kaukolė su didžiulėmis akimis ir dantimis.

Praeitą savaitgalį buvo surengtas pirmasis iš kelių paradų, turinčių įvykti prieš Mirusiųjų dieną, švenčiamą lapkričio 2-ąją.

Tokios procesijos organizuojamos jau penktus metus iš eilės, siekiant atgaivinti meksikietiškas tradicijas, patiriančias spaudimą dėl didėjančio Helovino populiarumo.

„Katrinų karštinė“ prasidėjo senųjų tradicijų puoselėtojams atkreipus dėmesį, kad tokiu metų laiku Meksikos rinkoje iš vakarėliams skirtų prekių daugiausiai parduodama raganų, monstrų ir vampyrų kostiumų.

Jie paragino kūno tapybos meistrus padėti žmonėms persirengti Katrinomis už prieinamą kainą.

Taigi, kas yra Katrina?

Iš pradžių taip vadinosi menininko Jose Guadalupe Posados (Chosė Gvadelupės Posados) graviūra, sukurta XX amžiaus pradžioje, kai pradėjo įsibėgėti Meksikos revoliucija, 1911 metais nuvertusi diktatorių Porfirio Diazą (Porfirijų Diasą).

Pirmoji iš jo sukurtų turtuolius pašiepiančių iliustracijų vaizdavo skeletą su puošnia prancūziško stiliaus skrybėle, mat P. Diazas buvo žinomas dėl savo aistros prabangai ir viskam, kas europietiška. Šiuo atvaizdu taip pat buvo pašiepiamos ir daugeliui kitų žmogiškųjų silpnybių.

J. G. Posados karikatūros originalus pavadinimas buvo „Catrina Garbancera“, turint omenyje neturtingus meksikiečius, besigėdijančius savo vietinių šaknų ir mėginančių dėtis europiečiais.

Šis atvaizdas padarė didelę įtaką daugeliui kitų menų ir menininkų, įskaitant sienų tapybos meistrą Diego Rivera (Diegą Riverą).

Viena iš parado dalyvių Jossy Javier (Chosi Chavjer) vilkėjo prie kūno prigludusį juodą kostiumą su juosta, panašia į užrišamas grožio karalienėms. Savo palaidus šviesius plaukus ji taip pat buvo papuošusi didžiule dirbtinių gėlių kompozicija.

Tuo metu Donovanas Sanchezas (Donovanas Sančesas) – aukštas, raumeningas, išsitatuiravęs vyras – buvo užsidėjęs indėnišką galvos apdangalą iš įvairių mėlynos spalvos atspalvių plunksnų, atitinkančių jo veido grimo spalvas.

Na, o vokietė Anna Miller (Ana Miler), atvykusi į Meksiką gyventi su savo vaikinu meksikiečiu, pasirinko paprastesnį sprendimą – pasidarė šukuoseną, kad atrodytų panaši į menininkę Fridą Kahlo (Fridą Kalo).