Antiutopijos kine pasitaiko nedažnai, todėl kiekvienas toks bandymas sulaukia ypatingo dėmesio.

Aukščiau debesų

Pastaruoju metu padaugėjo filmų, kuriuose veiksmas atitrūkęs nuo žemės ne perkeltine, o tiesiogine prasme. Paprasčiau kalbant, vyksta dangoraižiuose arba tarp jų. Dar nespėjome pamiršti tiesiog fiziškai juntamos aukščio baimės, kurią patyrėme žiūrėdami naujausią režisieriaus Roberto Zemeckio filmą "Pasivaikščiojimas", kuriame nutrūktgalvis akrobatas vaikščiojo lynu 417 m aukštyje virš Niujorko Pasaulio prekybos centro dangoraižių, vadinamų bokštais dvyniais.

Panašių kvapą gniaužiančių scenų buvo nemažai ir kriminaliniame trileryje "Ant ribos" (2011 m., rež. Asgeris Lethas), kuriame aktorius Samas Worthingtonas ilgai balansavo ant vieno Manhatano dangoraižio palangės, nes tokiu būdu norėjo nukreipti policijos dėmesį į kitą Niujorko vietą, kurioje nusikaltėliai galėjo netrukdomi plėšti deimantų saugyklą.

Įspūdingo ir išradingo nusikaltimo technologiją matėme ir kriminalinėje komedijoje "Dangoraižio apiplėšimas" (2011 m., rež. Brettas Ratneris), kurioje iš kalėjimo ištrauktas patyręs vagišius pergudrauja moderniausias apsaugos sistemas ir ginkluotus sargybinius, kad įsibrautų į dangoraižyje esančius sukčiaus apartamentus.

Pagaliau viename pirmųjų filmų apie dabartinę finansų krizę "Rizikos riba" (2011 m., rež. J.C.Chandoras) pasaulį gelbėja ne supermenai, policininkai ir net ne JAV prezidentas, o investicijų įmonės analitikai bei vadovai, įsikūrę viename Volstrito dangoraižių. Čia visą naktį karštligiškai nagrinėjami įvairiausi iš(si)gelbėjimo receptai. O nieko neįtarianti Amerika gyvena įprastu ritmu. Ir šis kontrastas sudaro tokią įtampą, kad jos galėtų pavydėti veiksmo kino kūrėjai.

Idilė virsta chaosu

Visai kitokius kontrastus regime naujoje fantastinėje veiksmo dramoje "Aukšta klasė", sukurtoje pagal britų literato Jameso G.Ballardo romaną. Šio rašytojo knygos buvo sėkmingai ekranizuotos Steveno Spielbergo ("Saulės imperija", 1987 m.) ir Davido Cronenbergo ("Susidūrimas", 1996 m.).

Į šią garbingą gretą lygiuojasi ir "Aukšta klasė", kurioje svarbiausi įvykiai plėtojasi prabangiame ir viskuo aprūpintame dangoraižyje. Čia sporto klubus, parduotuves, pradinę mokyklą ir net tikrą sodą su gyvuliais ant stogo turintis pastatas virsta uždara bendruomene, kur netrukus tarp skirtingų sluoksnių gyventojų ima kauptis neapykanta vienas kitam. Priešiškumas pamažu įgauna agresyvias formas, o idiliškas turėjęs būti gyvenimas dangoraižyje virsta nebaudžiamu chaosu, ir šiame aukštų bei koridorių kare kiekviena naktis kažkam iš gyventojų tampa paskutinė. Žiūrovą nukeldami į utopinį pasaulį, kuriame valdo kur kas stipresnė jėga nei sveikas protas, filmo autoriai vaizduoja tamsiausius žmogaus asmenybės užkaborius ir tarsi klausia mūsų: o ką dėl išgyvenimo esi pasiryžęs padaryti tu?

Hierarchijos modelis

Fantastinio siužeto knygą "Aukšta klasė" J.G.Ballardas parašė dar 1975-aisiais. Tai buvo perspėjimas apie anuomet madingo urbanizmo pavojus ir antiutopija, smerkianti socialines ydas, ypač įsišaknijusią kapitalistinio rojaus ideologiją, už kurios patrauklaus fasado slypi amoralus veidmainiškumas ir abejingumas aplinkiniams. Nenuostabu, kad prodiuseris Jeremy Thomas net keturis dešimtmečius negalėjo realizuoti šio projekto Didžiojoje Britanijoje. Pasipriešinimą galima nesunkiai paaiškinti: koks gi britas norėtų pamatyti daugelio kartų išpuoselėtą savo šalies įvaizdį kreivame veidrodyje?

Dangoraižio, kuriame vyksta "Aukštos klasės" veiksmas, aukštai reiškia ne tik paties pastato lygį, bet ir vietą socialinėje hierarchijoje. Žemiau gyvenantys žmones moka proporcingai mažesnį nuomos mokestį, užtai aukščiau esančių apartamentų savininkai jaučia moralinę pareigą juos niekinti. O šie pavydi aukštesnį statusą turintiems kaimynams ir visada pasirengę jiems iškrėsti kokią nors niekšybę.

"Aukšta klasė" ("High-Rise") ***

Drama. Didžioji Britanija, Airija, Belgija, 2015 m. Rež. Benas Wheatley.Vaidina Tomas Hiddlestonas, Jeremy Ironsas, Sienna Miller, Luke‘as Evansas.

veiksmas 2

humoras 1

įtampa 2

erotika 1

siaubas 2